Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) nepatvirtino, ar Lietuvoje galėtų būti įrengta NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistema, tačiau užtikrino, kad gynybos Aljansas turi reikiamas technologijas ir sugebės apsaugoti kiekvieną savo narę bet kuriuo atveju.
Po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite A. F. Rasmusenas pareiškė, kad NATO įtemptai svarsto priešraketinės gynybos sistemos kūrimą, prie kurio norėtų prisidėti nemažai Aljanso narių.
"Ši priešraketinės gynybos sistema apims visus gyventojus NATO šalyse, taip pat įskaitant Lietuvos gyventojus. Ši NATO priešraketinės gynybos sistema remsis JAV parama, nes jų įrengimais bus grindžiama mūsų priešraketinė sistema, o šalys narės prisidės kuriant šią sistemą. Kai kurios šalys jau pranešė, kad jos gali priimti priešraketinės gynybos bazes, ir tikiuosi, kad bus ir kitų pranešimų iki Čikagos viršūnių susitikimo, bus paskelbta, kad ir kitos Europos šalys gali prisidėti prie šios sistemos kūrimo", - sakė NATO generalinis sekretorius.
Jo teigimu, baimintis, jog priešraketinės gynybos sistemą įrengus ne kaimyninėse valstybėse sumažėtų šalies saugumas, nereikėtų - modernios gynybos technologijos, sekretoriaus nuomone, leistų aprėpti visas NATO nares.
"NATO priešraketinės gynybos sistema yra labai lanksti, kai kuri įranga bus dislokuota laivuose, kad galėtume didesnį dėmesį kreipti į mūsų pastangas nustatyti, iš kur gali kilti raketų puolimo grėsmė. Aš nepaprašiau konkrečiai prisidėti, tačiau Lietuva bus apginta šios priešraketinės gynybos sistemos", - sakė A. F. Rasmusenas.
NATO vadovui pritarė ir Prezidentė D. Grybauskaitė, kurios nuomone, stacionarių karinių įrengimų poreikis saugumo užtikrinimui nebėra toks svarbus, koks buvo ankščiau.
"Išmani gynyba ir išmani organizacija reiškia, kad pačios NATO kokybė ir ginkluotė gerokai pasistūmėjo nuo tradicinio supratimo, kad tam reikia kažkokių stacionarių bazių. Todėl tokie klausimai net nėra aptariami. Tikslas, kokio siekia Baltijos šalys, ir kas yra labai svarbu visai NATO - kad visos šalys narės būtų apgintos būtent NATO priešraketinės gynybos skydu, ir tai yra svarbiausia, ko siekiame", - teigė šalies vadovė.
ELTA primena, kad 2001 m. tuomečio JAV prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) inicijuotam priešraketinio skydo projektui aktyviai prieštarauja Rusija, kuri baiminasi, kad ši sistema bus nukreipta prie ją. JAV vyriausybė vėliau atsisakė savo pirminių planų, tačiau nori ir toliau su NATO kurti priešraketinį skydą.
NATO duomenimis, skydas pirmiausiai padėtų apsisaugoti nuo raketų iš Irano. Rusija tuo tarpu teigia, kad taip bus sutrikdyta karinė pusiausvyra. Maskva ir toliau reikalauja raštiškų garantijų, kad priešraketinė sistema nesukliudys rusų gebėjimui smogti atsakomąjį smūgį branduolinės atakos atveju.
Eltos inf.



