Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėja Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pateiktus paklausimus dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Teismas abu trečiadienį gautus paklausimus sujungė į vieną bylą.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) Konstitucinio Teismo posėdyje, be pirmininko Zenono Vaigausko, atstovauja VRK nariai Rokas Stabingis, Justinas Žilinskas ir Jonas Ūdris. Seimui atstovauja Seimo kreipimosi į KT iniciatorius, Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila.

Pristatydamas savo kreipimąsi G. Songaila pažėrė daug kritikos VRK. Pasak jo, VRK netyrė arba beveik netyrė galimų masinių kai kurių partijų organizuotų degustacijų, dovanų rinkėjams, pažeidimų išankstinio balsavimo per pirmąjį rinkimų turą metu, nesidalino turima informacija, o net ir tais atvejais, kada fiksuodavo šiurkščius pažeidimus, sankcijų nesiimdavo.

Taip pat, pasak Tautininkų sąjungos pirmininko, VRK neatsižvelgė į visus policijos pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuos, pasak jo, VRK turėjo nagrinėti, kai kuriais atvejais priėmė neteisingą išvadą, kad galimas balsų pirkimas buvo tik pralaimėtojo rinkimuose naudai.

Be to, pabrėžė G. Songaila, tai, kad VRK fiksavo tik pavienius asocialių asmenų vežimo atvejus, nereiškia, kad tik tiek atvejų ir buvo. Jis sakė, kad esama daug filmuotos medžiagos, rodančios didelį tokių atvejų paplitimą.

G. Songaila prisiminė ir balsų pirkimo kalėjimuose skandalą. Jis teigė, jog čia galėjo būti nupirkta iki 3 tūkst. balsų. Jis priminė Darbo partijos kandidato Jono Pinskaus, siejamo su šiuo skandalu, pakilimą iš 140 į 20 vietą partijos pirmumo balsų sąraše ir sakė, kad VRK to deramai neįvertino.

Kaltinimų iš G. Songailos teko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovams. Šią partiją jos dominuojamose apylinkėje jis apkaltino masiniu rinkėjų papirkinėjimu ir tvirtino, kad esamoje situacijoje negalima tiksliai pasakyti, ar, jei nebūtų rinkimų pažeidimų, partija būtų perkopusi 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungą G. Songaila pateikė kaip priešingą atvejį - partiją, kuri galbūt galėjo patekti į Seimą daugiamandatėje, jei ne rinkimų pažeidimai. Todėl, sakė jis, abejonių kyla ne dėl 1-2, o net dėl 14-15 mandatų ir rinkimų rezultatai yra kvestionuotini.

"Kadangi VRK nenustatė aplinkybių, paneigiančių balsų pirkimo fakto įtaką rinkimų rezultatams visoje daugiamandatėje apygardoje, esminiai rinkimų rezultatai buvo nenustatyti", - sakė G. Songaila.

Pagal oficialius Seimo rinkimų rezultatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 3,88 proc. rinkėjų balsų, LLRA - 5,83 proc.

Tuo tarpu Prezidentūros atstovė KT, Prezidentės patarėja Indrė Pakanasytė sakė, kad į KT kreipiamasi norint išsiaiškinti, ar lapkričio 4 d. VRK sprendimai tvirtinti rinkimų rezultatus yra teisėti. Ji priminė, kad KT spalio 26 d. savo išaiškinime pasakė, jog papirkimų atvejai rinkimų metu patys savaime yra šiurkštus rinkimų įstatymų pažeidimas ir tai, pasak Prezidentės patarėjos, kelia abejonių, ar rezultatus daugiamandatėje apygardoje reikėjo tvirtinti.

Kaip ir G. Songaila, I. Pakanasytė atkreipė dėmesį į kalinių balsų pirkimo istoriją. Ji pažymėjo, kad ir VRK pripažino, jog čia galėjo būti papirkta apie 2 tūkst. asmenų ir kad "galbūt kai kurie kandidatai nebūtų buvę išrinkti, jei nebūtų buvę papirkinėjimų".

Prezidentės atstovė pažymėjo, kad prie abejonių daugiamandatės apygardos rezultatais prisideda ir šiurkštūs pažeidimai kai kuriose vienmandatėse apygardose, kadangi, pasak jos, asmenys, kurie galimai buvo papirkti, iškraipė pirmumo balsus ir į Seimą galėjo patekti ne tie kandidatai, kurie to nusipelnė pagal rinkėjų valią.

I. Pakanasytė priminė, kad pagal Rinkimų įstatymą, jei negalima nustatyti pirmumo sąrašų, rinkimai skelbiami negaliojančiais. Taip pat, kaip ir G. Songaila, ji sakė, kad galbūt pažeidimai atėmė valstiečių ir žaliųjų sąjungai galimybę pretenduoti į mandatus daugiamandatėje apygardoje.

I. Pakanasytė pripažino, kad naikinti rezultatus visoje daugiamandatėje apygardoje galbūt būtų neproporcinga, ir svarstė, kad galbūt užtektų, jei galimai nesąžiningai pirmumo balsus surinkę asmenys negalėtų dirbti Seime.

Prasidėjus nagrinėjimui G. Songaila Seimo vardu KT pateikė šešis prašymus. Trijų KT netenkino, vieną patenkino iš dalies, du, pasak KT, suteikdama informaciją teismui patenkino pati VRK.

Pirmasis prašymas buvo pakviesti liudytoju VRK narį Liutaurą Ulevičių, paskelbusį atskirąją nuomonę apie daugiamandatės apygardos rezultatų tvirtinimą. Nei VRK, nei Prezidentūros atstovai prašymui neprieštaravo.

Antrasis prašymas buvo įpareigoti VRK pateikti visą informaciją, protokolus ir posėdžių ataskaitas apie VRK posėdžius, kuriuose buvo svarstomi rinkimų pažeidimai, taip pat teismui pateikti visą VRK apygardų ir apylinkių komisijų, svarsčiusių rinkimų pažeidimus, informaciją. G. Songailos teigimu, esą VRK šia medžiaga dalytis nenori.

Nei Prezidentūros atstovai, nei VRK šiam prašymui neprieštaravo. Z. Vaigausko teigimu, VRK pasiruošusi teikti visą informaciją.

Trečiasis prašymas buvo pakviesti bent po vieną filmuotos medžiagos turintį liudytoją iš visų apygardų, kuriose fiksuoti rinkimų įstatymo pažeidimai ir yra filmuotos tai patvirtinančios medžiagos, ketvirtasis - pareikalauti VRK pateikti tikslią mandatų pasiskirstymo daugiamandatėje apygardoje skaičiuoklę ir pakviesti statistikos ekspertą įvertinti, kiek ji logiškai pagrįsta.

VRK ir Prezidentūros atstovai neprieštaravo ir šiems prašymams.

Penktasis prašymas buvo pakviesti Specialiųjų tyrimų tarnybos pirmininką Kęstutį Jucevičių, kad šis, G. Songailos teigimu, pakomentuotų, ar 17 mln. litų išgrobstymas iš Nacionalinės kredito unijos yra susijęs su konkrečiomis partijomis, ko, pasak G. Songailos, VRK netiria.

Šis prašymas prieštaravimo taip pat nesusilaukė. Z. Vaigauskas teigė, kad VRK kreipėsi į prokuratūrą, jog praneštų tyrimo rezultatus.

VRK atstovai ir Prezidentūros atstovai sutiko ir su paskutiniu prašymu - pakviesti policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, kad šis pristatytų Policijos departamento suvestinę dėl gautų pranešimų apie pažeidimus ir pradėtų ikiteisminių tyrimų.

Prezidentūros atstovai atskirų prašymų KT neturėjo.

VRK posėdžio metu taip pat pateikė teismui savo posėdžių ataskaitas, vaizdo įrašus, gautus kreipimusis, balsų skaičiuoklę ir kitą susijusią informaciją, kurią KT nusprendė prijungti prie bylos.

KT nusprendė, kad antrojo G. Songailos ir Seimo prašymą iš dalies išsprendė pati VRK, pateikdama šią informaciją. Kitos prašymo dalies KT netenkino. Taip pat KT nusprendė, kad pateikdama informaciją apie skaičiuoklę VRK patenkino ir ketvirtąjį prašymą.

KT iš dalies patenkino ir trečiąjį prašymą, nuspręsdamas apklausti liudytojus, esančius salėje. Kitų liudytojų apklausa, KT nusprendė, nėra būtina, nes aplinkybes galima nustatyti ir kitais būdais.

Penktojo prašymo dėl K. Jucevičiaus kvietimo KT nusprendė netenkinti, kadangi, pasak KT, tai išeina už KT įstatymo ribų. Netenkinti KT nusprendė ir G. Songailos prašymo kviesti L. Ulevičių, pareiškęs, kad duomenis, kuriuos jis pateiktų, galima nustatyti ir kitais būdais. Dėl tos pačios priežasties nepatenkintas ir prašymas iškviesti S. Skvernelį.

Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, trečiadienį Konstitucinio Teismo paprašė įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, primena ELTA.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį, paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo KT.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir KT išaiškinimus, kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik Prezidentas ir Seimas.