A. Černiauskas: „Kadangi DK yra kaip darbo konstitucija, kiekvienas dirbantysis turi susipažinti su juo ir pasakyti, kad jis yra tinkamas. Tam tikros grupės turi pareikšti savo nuomonę, pozicijas, nes kartais mokslininkų išsakytos mintys yra labiau teorinės ir sunkiai pritaikomos praktikoje.“
Profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
LR trišalė taryba, kurią sudaro Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai, toliau svarsto naująjį Darbo kodeksą (DK) ir derasi dėl kiekvieno naujojo dokumento punkto. Tiesa, dėl vienų kyla aštresnių diskusijų, o dėl kitų sutariama greičiau. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas „Šiaulių naujienoms“ teigia, kad taisytinų dalykų tiek daug, jog vargu ar socialinio modelio projektas pasieks Seimą gegužės pabaigoje, kaip planuota.
Neapsvarstė nė pusės klausimų
Profesinių sąjungų nariai, joms nepriklausantys darbuotojai nerimauja. Grasinimai patvirtinti kai kuriuos nelogiškus DK pakeitimus vis labiau didina nepasitenkinimą valdžia. Nejau iš tiesų viskas taip blogai? Ar tikrai naujasis dokumentas bus patvirtintas nepaisant profsąjungų, darbuotojų nepritarimo?
A. Černiauskas ramina ir sako, kad pateiktas socialinis modelis kol kas tėra tik mokslininkų siūlymas: „Jis nepriimtas ir negali būti toks priimtas. Todėl ir svarstome, todėl ir deramės, todėl ir raminame dirbančiuosius.“
LR trišalėje taryboje kol kas apsvarstyta tik 60 straipsnių iš 300. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, vertindamas dabartinį tempą, mano, kad naujasis dokumentas Trišalėje taryboje bus baigtas svarstyti tik birželio mėnesį.
„Tai labai svarbus dokumentas, jis turėtų būti suderintas, kad tiktų visiems dirbantiesiems. Kadangi DK yra kaip darbo konstitucija, kiekvienas dirbantysis turi susipažinti su juo ir pasakyti, kad jis yra tinkamas. Tam tikros grupės turi pareikšti savo nuomonę, pozicijas, nes kartais mokslininkų išsakytos mintys yra labiau teorinės ir sunkiai pritaikomos praktikoje“, – pabrėžia A. Černiauskas.
Geros žinios jauniems tėvams
Vadinasi, yra vilties, kad naujas DK gins darbuotojų, ne darbdavių interesus? Pašnekovas sako, kad vilties yra, tačiau neaišku, ar į visas nuomones bus atsižvelgta. Jis atkreipė dėmesį, kad paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje jau sutarta dėl tėvų, prižiūrinčių mažamečius vaikus klausimo.
Pasitarime nuspręsta nekeisti šiuo metu galiojančios motinystės (tėvystės) išmokų tvarkos nei išeinant vienerių, nei išeinant dvejų metų atostogoms. Taip pat išlaikomos garantijos nėščioms moterims ir asmenims auginantiems vaikus (draudimas atleisti iki vaikui sueina 3 m.), o terminuotos darbo sutarties nutraukimas galimas nebe po 3 mėnesių nuo išėjimo į vaiko priežiūros atostogas (kaip yra dabar), o po 4 mėn. nuo vaiko gimimo.
„DK rengėjų siūlyti straipsniai prieštaravo vieni kitiems. Dabar jie suprato, kad siūlymai buvo klaidingi. Su kodekso rengėjais sutarėme, kad siūlymus taisys. Sutarta, jog vienam iš tėvų pasiėmus vaiko priežiūros atostogas, jo darbo vieta negali būti naikinama, kol vaikui sukaks treji metai“, – pasigyrė Profsąjungų konfederacijos atstovas.
Nesutaria dėl viršvalandžių
Ne ką mažiau ginčų kyla dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminų. Kol kas nepasiekti norimi rezultatai. Ieškomas kompromisas, kad darbdavys apie atleidimą iš darbo galėtų pranešti prieš mėnesį, tačiau šis terminas būtų tęsiamas tėvams, kurie augina mažamečius vaikus, neįgaliems asmenims, priešpensinio amžiaus darbuotojų grupėms.
Taip pat ieškoma kompromisų dėl išeitinių kompensacijų. Dabar darbuotojas, pradirbęs 20 metų ir atleistas iš darbo darbuotojo valia, gali gauti iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. DK rengėjai siūlo išeitines sumažinti iki dvejų.
„Mūsų nuomone, tai per mažai. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje išeitinės siekia iki 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Galiausiai mums pavyko sutarti, kad išeitinių negalima taip drastiškai mažinti, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Tai lieka derybų klausimas“, – akcentuoja A. Černiauskas.
Aptariamas ir kitas darbuotojams jautrus klausimas – darbo laiko ilginimas. Jeigu viršvalandžiai išnyks, o darbuotojas vieną savaitę dirbs daugiau, kitą – mažiau, darbuotojas vis tiek gaus nuolatinį užmokestį, kaip numatyta darbo sutartyje.
„Pritariame, kad darbdavys galėtų laisviau reguliuoti darbo laiką. Tačiau už nudirbtus viršvalandžius turi būti mokama. Mes galime pasiekti abu tikslus: suderinti, ko nori Vyriausybė ir darbuotojai. Juk padidinus laiko kaštus darbuotojams dirbant viršvalandžius, darbdavys bus suinteresuotas ieškoti papildomų darbuotojų. Tai padidintų užimtumą, mažintų nedarbą. Darbuotojai irgi sutinka dirbti ilgiau, bet už tai nori gauti normalų atlyginimą“, – pabrėžia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
