Lietuvoje daugėja atlygintinų kraujo donorų, o tai, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rodo prastą šalies išsivystymą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Pasaulinės kraujo donorų dienos proga Higienos instituto Kraujo donorų registras atliko analizę, kuri rodo, jog Lietuvoje vis daugiau žmonių ryžtasi duoti kraujo už atlygį, nei veltui. Per pastarąsias dvi savaites šalyje buvo atlikta 615 neatlygintinų kraujo donacijų, o atlygintinų – net 1 405. Surinkus duomenis paaiškėjo, jog dažniausiai kraujo duoti pasiryžta vyrai. Reguliariai duodančių kraują yra 1 257 vyrai ir 761 moterys. Pastebima ir tai, kad donorų amžius jaunėja. Daugiausiai donorų yra nuo 20–24 metų amžiaus: 273 vyrai ir 147 moterys. 15–19 metų amžiaus grupei priklauso 185 vyrai ir 98 moterys. Tik dvi donorės yra vyresnės kaip 65 metų.
Atlygintinai duodamas kraujas rodo šalies išsivystymą
Pasirodo, kad neatlygintina kraujo donorystė susijusi su žmonių socialinės raidos indeksu, kuris, pagal turimus donorystės duomenis, Lietuvoje nėra labai aukštas, tačiau tikimasi, kad požiūris į donorystę keisis.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, išsivysčiusiose, aukštą žmogaus socialinės raidos indeksą turinčiose šalyse, neatlygintini kraujo davimai sudaro apie 98 procentus. Tuo tarpu Lietuvoje pastebime, kad yra daugiau atlygintinų kraujo davimų. Norisi tikėti, kad netolimoje ateityje situacija mūsų šalyje pasikeis, nes dauguma šalies piliečių, ypač aktyviausi donorai – jaunimas, kuris supras neatlygintinos donorystės svarbą ir prasmę“, – teigia Kraujo donorų registro vyr. specialistė Aušra Krupskienė.
Lietuvoje tarp asmenų, siekiančių tapti kraujo donorais, rečiausia kraujo grupė AB (IV), labiausiai paplitusi O (I), Rh (D) neigiamą grupę turi apie 20 procentų registro duomenų bazėje užregistruotų asmenų, o Rh (D) teigiamą – keturis kartus daugiau.
Nauja vieninga sistema
Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras. Pasak A. Krupskienė, iki šiol šios įstaigos tarpusavyje nesikeitė savo sistemose kaupiamais duomenimis apie kraujo donorus ir jų donacijas.
„Dėl to buvo neracionaliai naudojamos valstybės lėšos ir laikas darant kraujo tyrimus tam pačiam donorui, kai jis, siekdamas duoti kraujo atlygintinai, apsilankydavo keliose kraujo donorystės įstaigose per kelias dienas. Kad kraujo davimas nepakenktų donoro sveikatai, tarp donacijų turi praeiti tam tikras laikas. Buvo ir tokių donorų, kurie davė kraujo nekreipdami dėmesio į tai, kad tai daryti jiems dėl grėsmės sveikatai buvo laikinai ar net visam laikui uždrausta“, - pasakoja A. Krupskienė.
Dabar, esant vieningai kraujo donorų ir donacijų apskaitai, pagrindiniai duomenys apie donorus – kraujo tyrimų rezultatai, aptikti infekcinių ligų žymenys, atliktų donacijų datos – medikams bus prieinami bendroje sistemoje. Jie, donoro kortelėje pamatę, kad nepraėjo pakankamai laiko po paskutinės donacijos arba, kad donorui buvo aptikti infekcijos požymiai, asmenims neleis duoti kraujo.
Kasmet minint Pasaulinę kraujo donorų dieną, Pasaulio sveikatos organizacija skelbia metų šūkį. Šiemet šūkiu „Kiekvienas kraujo donoras – herojus!“ buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmones, kurie aukodami savo kraują gelbsti nepažįstamus, sunkiai sergančius žmones ir tikimasi, kad auganti karta pakeis požiūrį į donorystę.
