Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjos gydytojos otorinolaringologės Editos Brazienės, paprasčiausia peršalimo liga, jei ji negydoma, gali sukelti rimtas ar net mirtinas komplikacijas.
Vadimo Simutkino nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Atšalęs oras - pagrindinis peršalimo ligų kaltininkas. Nors jau baigiasi pirmasis rudens mėnuo, daugelis dar nepriprato rengtis šilčiau - ypač mokiniai, kurie grįžę po vasaros į mokyklas, vis dar gyvena vasariškomis nuotaikomis. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjos gydytojos otorinolaringologės Editos Brazienės, tiek virusinės, tiek mikrobinės kilmės infekcijos plinta žymiai greičiau kolektyvuose, todėl susirgus reikėtų nebūti viešose vietose, o ligą gydyti - paprasčiausios peršalimo ligos, anot medikės, jei jos negydomos, gali sukelti rimtas ar net mirtinas komplikacijas.

Virusų židiniai darželiuose ir mokyklose
Lopšelių-darželių kolektyvuose ir mokyklose rudenį ir pavasarį padaugėja peršalimo ligomis sergančiųjų. Gydytojos otorinolaringologės  E. Brazienės teigimu, peršalimo ligos atsiranda ne iš niekur. Dažniausiai tai įtakos turi netinkama apranga. Atšalus orams, anot E. Brazienės, visiems reikia rengtis kiek šilčiau nei vasarą, o susirgus virusine infekcija, kuria dažniausiai prasideda visos peršalimo ligos, reikėtų likti namuose. „Tėvai daro klaidą, kai išleidžia sergančias savo atžalas į darželius ar mokyklas, nes tai pakenkia ne tik šalia esantiems, bet ir patiems vaikams, juk didžiausias sergamumas ir virusų židiniai yra tarp vaikų ir didesnių kolektyvų, o jų negydant, atsiranda ir komplikacijų“, - sako gydytoja E. Brazienė.
Anot otorinolaringologės, tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus, susirgęs peršalimo ligomis, visgi turėtų gulėti namuose, gerti arbatas, avėti šiltas vilnones kojines ir gydytis, o ne grįžti atgal į darbo ar mokslo kolektyvą ir dalyti virusinę infekciją kitiems.

Sloga lydima temperatūros trunka 3 dienas
E. Brazienės teigimu, jei slogos simptomai, lydimi aukštos temperatūros, gydantis naminėmis liaudies priemonėmis nepraeina per 3 dienas, o ligoniui vis labiau skauda gerklę, galvą, kankina kosulys, reikėtų kreiptis į medikus. Anot gydytojos, ilgiau truksianti sloga gali būti paslėpta pūlinė angina, vėliau gerklėje susiformavęs apsesas, ausies uždegimas. „Eilinė sloga, jei ji nėra gydoma, gali turėti rimtų komplikacijų. Viena iš dažnesnių – sinusitas ir grėsmingesnės sinusito komplikacijos.
„Jei pacientas vemia ar jį pykina, visada reikia prisiminti apie meningitą“, - sako E. Brazienė. Pasak medikės, ypač turėtų būti budrūs tėveliai, auginantys vaikus, nes būtent vaikai dažniausiai ir serga peršalimo ligomis, todėl susirgus turėtų suskubti parodyti juos šeimos gydytojui, o įtarus rimtesnę ligą, kreiptis į specialistą – otorinolaringologą.

Eilinė sloga  gyvuoja 7 dienas
Eilinė sloga turėtų praeiti per septynias dienas. Jau nuo pusės savaitės turėtų savijauta pagerėti ir pasikeisti nosies išskyrų konsistencija. „Jei per septynias dienas sloga nesibaigia, o išskyros pagausėja ir tampa pūlingos – gelsvos ar žalsvos spalvos, o ligonį kamuoja galvos skausmas bei nosies užgulimas, tempimas skruostų ir kaktos srityse, galima įtarti sinusitą.
Pasak gydytojos, toks sinusito simptomiškumas galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, tik gali skirtis komplikacijų atsiradimo trukmė. „Kai kurie sloguoja ištisą mėnesį ir tik tada atsiranda sinusito požymiai“, - sako E. Brazienė.

Ūmus sinusitas išgydomas medikamentais, tačiau jei yra negydomas ar blogai gydomas, iš ūminio sinusito pereinama į lėtinį, kuris gydymui taip lengvai nepasiduoda. „Atsiranda nosyje blokas, auga polypai ir tuomet pacientą tenka operuoti“, - sako E. Brazienė.
Gydytoja E. Brazienė sako, kad nuslopinta sloga gali sukelti įvairias lėtines ligas. „Yra pluoštas ligų, kurios temperatūros nesukelia, todėl realiai atrodo neagresyvios. Tada žmogus praranda budrumą, o liga vystosi toliau“, - apie klastingas peršalimo ligas kalba gydytoja.
E. Brazienės teigimu, iš bronchito gali išsivystyti plaučių uždegimas, iš elementaraus katarinio ausies uždegimo gali prasidėti pūlingas ausies uždegimas, kada net būgnelis pratrūksta. Kad tokių pavėluotų gydymų nenutiktų, medikė pataria visas ligas, kad ir kaip jos atrodytų lengvai persergamos, gydyti laiku.

Gali pablogėti klausa
Ausies uždegimas prasideda skausmu, todėl ausies skausmas – tai signalas, jog reikia gydyti. E. Brazienė sako, jog net mažas vaikas, kuris negali pasakyti, kad jam skauda, parodo, kad jam skauda ausį – nesąmoningai griebiasi už ausies, nemiega, verkia. Didesni vaikai jaučia skausmą, ūžimą ausyje ir jie jaučiamus simptomus gali įvardyti, todėl tėvams aiškiau, kas iš tikro vaikui skauda.
Gydytoja E. Brazienė teigia, jog ne visada ausies uždegimas taip paprastai praeina – kartais uždelstas jo gydymas palieka gilius pėdsakus – sutrinka klausa ir vėliau neatsistato. „Reikia neužmiršti ir klausos nervo uždegimo. Klausos nervą virusas gali paveikti tiesiogiai. Tada būgnelis nepakinta, tačiau sutrinka klausa, ausyje atsiranda ūžesys. Tokiu atveju klausos nervo uždegimą gydyti reikia kuo skubiau, nes negydant sutrikusi klausa gali likti visam laikui“, - sako E. Brazienė.
Pasak medikės, dažnai nuo neišgydyto katarinio otito ausyje - toje vietoje, kur yra klausos kauliukai - lieka skysčio, kuris pavirsta į želė ir vėliau suformuoja sąaugas. Dėl to ir sutrinka ausies kauliukų judrumas. Apie galimas pasekmes negydant ausies uždegimo kalba E. Brazienė.

Uždelstos ligos – ne tik aplaidumas, bet ir socialinė problema
Gydytoja E. Brazienė teigia, jog didžiausias komplikacijas patiria kaimo ir rajono gyventojai, kurie retai lankosi pas savo šeimos gydytojus. Iš tolimesnių kaimų, kur yra prastas susisiekimas ir žmonės neturi savojo transporto, dažnai atvyksta po mėnesio ar dviejų su pūlinėmis anginomis, negydomomis slogomis. Tokiems pacientams reikia labai daug medikamentų, medikų sumanumo ir darbo, kad juos išgydytų. Pasak E. Brazienės, negydant gerklės skausmo, atsiranda faringitas, tondzilitas. „Virusinis susirgimas pereina į mikrobinį - šiuo atveju reikalingi antibiotikai. Pūlinė angina gydoma tik antibiotikais, nes ji gali sukelti rimtas komplikacijas – tokias kaip širdies, inkstų, sąnarių ar kraujo užkrėtimą“, - sako medikė.
Paprastas gerklės skausmas, jei jis negydomas, lengvai gali sukelti grėsmingas komplikacijas. Pasak  otorinolaringologės, žmonės pajutę skausmus gerklėje ir jiems užsitęsus patys nežino, kokia tai liga. Nustatyti, ar tai pūliuojanti angina, ar tik paprastas gerklės skausmas, gali tik specialistai.

„Sergantys pūliuojančia angina žmonės daro pagrindinę klaidą – nukritus temperatūrai nustoja gerti vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Pūlinga angina gydoma ne mažiau kaip dešimt dienų. Trumpesniais periodais gydoma liga gali pereiti į lėtinę formą, vėl pasikartoti ir vėliau gali tekti operuoti“, - teigia gydytoja.
Negydant pūlinės streptokokinės anginos organizme formuojasi paratonziliariniai pūliniai (apie tonziles pūlių maišo pavidalu). Tuomet žmogus negali prasižioti, praryti maistą, kamuoja aukšta kūno temperatūra. Tuos pūlius būtina skubiai pašalinti. Jei pūlinė streptokokinė angina negydoma, susikaupę pūliai gali nusileisti į tarpuplautį. Tada, pasak E. Brazienės, yra tikimybė net mirtinoms komplikacijoms atsirasti. Tokios komplikacijos, anot E. Brazienės, pasitaiko tuomet, kai susirgęs žmogus nesilanko pas gydytojus.
„Turime ir liūdnų atvejų, kurie baigiasi kraujo užkrėtimu. Peršalimo ligų židiniai gali būti įvairūs ir jei sergama dažnai, reikėtų pasitikrinti net dantis. Dantų uždegimas gali būti ir dažnai pasikartojančių peršalimo ligų priežastis“, - sako gydytoja E. Brazienė.

Nuo sezoninių susirgimų saugo ir skiepai, ir šiltos kojinės
Rugsėjo mėnesį padaugėjo sergančių vaikų, kurie rengiasi ne pagal orą. Peršalimo ligų bumas, anot E. Brazienės, būna rudenį, o antra banga ateina tada, kai žmonės pradeda sirgti gripu. Kai prasideda gripo susirgimai, neretai liga komplikuojasi, todėl medikė pataria dažniau vėdinti patalpas, visavertiškai maitintis ir jei su maistu negaunama pakankamai vitaminų, naudoti ir juos.
„Nuo peršalimo ligų yra ir skiepai. Dėl jų reikia tartis su šeimos gydytojais ir specialistais. Skiepus patariame naudoti tada, kai vaikas ar suaugęs dažnai serga peršalimo ligomis“, - apie būdą apsisaugoti dažnai sergant peršalimo ligomis kalba E. Brazienė.
Anot otorinolaringologės E. Brazienės, tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus, susirgęs peršalimo ligomis, turėtų daugiau gerti arbatų, avėti šiltas vilnones kojines ir gydytis tol, kol visiškai pasveikstama.  

Nuo sezoninių ligų saugo ir skiepai, ir šiltos kojinės. 

Vadimo Simutkino nuotr.