Zita KATKIENĖ

Nors vasara ir vėluoja, tačiau jos teikiamų malonumų neišvengsime - nušvinta saulė ir... padaugėja žmonių, besikreipiančių į alergologus dėl odos problemų - odą niežti, atsirado bėrimas, oda paraudo. Taip dažniausiai atsitinka per ilgai pabuvus saulėje. Vaikų alergologė Regina Mačiulienė pažymi, jog panašiai nutinka ir dėl alerginės reakcijos į saulės spindulius arba nusideginus augalais.

Nors šią vasarą  į medikus dar nesikreipė vaikai, persikaitinę saulėje ar karštą vasaros dieną nukentėję nuo augalų, tačiau tik dėl to, kad karštų dienų dar buvo labai mažai. Per gydytojos alergologės praktiką yra buvę visko - atvedami vaikai su didžiulėmis vandeningomis pūslėmis. Paaiškėja, jog karštą dieną vos prisilietė prie kiemo darželyje žaliuojančių rūtų. Kitas vaikas į gydymo įstaigą pateko pūslėtomis rankomis. Ir tai - tikrai ne nuo sunkaus darbo. Pūslės ant vaiko delniukų - nuo Sosnovskio barščio, iš kurio koto berniukai darė švilpynes.

Taigi nors šią vasarą  medikus dar nesikreipė nė vienas žmogus, nusideginęs Sosnovskio barščiais, tačiau vaikų alergologai su baime laukia nukentėjusiųjų. Pasak Moters ir vaiko klinikos vaikų alergologės Reginos Mačiulienės, nudegusiųjų Sosnovskio barščiu būdavo nemažai tuo metu, kai žmonės soduose dėl grožio augindavo dekoratyviniu augalu vadintą Sosnovskio barštį. Vaikai mėgdavo žaisti tarp šių didžiulių augalų ne tik slėpynių. Jie skindavo šakas, kuriomis vėdindavosi ar mušdavosi, iš tuščiavidurio koto gaminosi švilpynes. Ypač pavojingi šie augalai karštą saulėtą dieną, kai yra pasidengę rasa. Saulė, Sosnovskio barštis ir alergiškas žmogus - triada, kurioje auka, pasak gydytojos, yra žmogus. Nukentėjusiam dažnai prireikia net traumatologų pagalbos. Tik įveikus odos nudegimą žmogus gydomas dėl alergijos.

Vaikų alergologė  sako, jog nereikia žmonėms pamiršti pavojų, kuriuos karštą vasaros dieną kelia augalai. Suaugę žmonės dažniausiai nukenčia ravėdami rūtas, skindami petražolės, salierų, pomidorų lapus. Vaikai dažniausiai nusidegina Sosnovskio barščiais.

Lietuvoje Sosnovskio barštis kažkada buvo reklamuojamas kaip silosinis augalas. Gausūs smulkūs žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko. Lietuvoje Sosnovskio barštis užauga iki 5 metrų.

Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1970 metus  ar net anksčiau.

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno - furanokumarino.

Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios jautrina odą ir gali sukelti odos nudegimus - iššoka vandeningos pūslės arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali išsilaikyti porą metų. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai - jonažolė, rūta, petražolė, krapai, salierai, pomidorai, pastarnokai, morkų lapai, pupelės, juodieji serbentai. Nuodingiems augalams priskiriamos ir pakalnutės.

Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų  augalo sulčių. Joms patekus medikė pataria tuoj nuplauti vandeniu. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginiams saulės spinduliams, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.

Gausėjant neprižiūrimų  laukų, pakelių, pamiškių, dykviečių ir apleistų sodybų, beveik visoje Lietuvoje sparčiai ėmė plisti itin kenksmingas svetimžemis augalas Sosnovskio barštis. Nors jis ir naikinamas, tačiau akivaizdu, jog kova nelygiavertė - laimi pavojingas augalas.

Įspūdingu dydžiu išsiskiriantis Sosnovskio barštis į Lietuvą sovietmečiu buvo atvežtas iš Kaukazo. Kadangi augalas išaugina labai daug žaliosios masės, iš pradžių bandyta jį naudoti silosui gaminti. Dėl egzotiškos išvaizdos ir aukščio Sosnovskio barštis patraukė ir sodininkų dėmesį - jį imta auginti kaip dekoratyvinį augalą prie sodybų, kolektyviniuose soduose, kapinėse. Kai nuo augalo nukentėjo vaikai, patys sodininkai barštį ėmė naikinti, juo nebepuošia sodybų.

Netrukus paaiškėjo, kad ir gyvulių pašarui šis augalas visiškai netinka. Dar daugiau - kelia pavojų žmonių, gyvulių ir net vabzdžių sveikatai. Pavyzdžiui, iš piktžolių žiedų prisirinkusios nektaro bitės suserga ir miršta.

Sosnovskio barštis turi net keletą žmogui pavojingų savybių. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino. Žmogui prisiartinus prie augalo, jį skinant ar šienaujant, ši medžiaga gali smarkiai apdeginti odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją - odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles. Plyšusios jos virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis, kurioms gydyti prireikia net traumatologo pagalbos.

Augalas ypač pavojingas saulėtomis dienomis - tada ši medžiaga aktyviau išskiriama į orą.

Sosnovskio barštis yra vienintelis visais teisėtais būdais naikintinas augalas, įtrauktas į Kenksmingų  ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių  sąrašą. Spartus šios piktžolės plitimas privertė susirūpinti Aplinkos ministerijos pareigūnus, kurie ir pateikė savivaldybėms nurodymą imtis priemonių joms išnaikinti. Ne kartą „Šiaulių naujienose” rašėme apie savivaldybės specialistų kovą su šiais augalais, deja, išnaikinti jų ir šią vasarą napavyko - augalas toliau kerojasi.

Vėsiomis dienomis augalai mažiau pavojingi. Tiesa, pas mus tokių dienų daugiau. Tačiau šviečiant saulei, kai labiau norisi eiti į gamtą, į  pievas ir miškus, kai kontaktas su augalais daug glaudesnis, ir augalai tampa pavojingi. Pasak R. Mačiulienės, šviečiant saulei augalai ima išskirti daugiau nuodingų medžiagų nei įprastai. Ypač jų reikia saugoti jautriems žmonėms, kuriems jau diagnozuota alergija. Pastariesiems, pasak medikės, dažnas augalas gali sukelti alerginę reakciją.

Problemų neiškyla, kai žmogus žino šiuos augalus ir jų saugosi, vengia kontakto, o išvengia ir kontaktinio dermatito.

Medikės manymu, jei nepavyko išnaikinti Sosnovskio barščio ir jis toliau auga pakelėje, kur gyvena žmonės, žaidžia vaikai, reikia augalą nupjauti. Tik dalgio imtis reikėtų vėsią, apniukusią dieną ir, žinoma, žmogui, kuris yra nealergiškas, tikrai nejautrus alergizuojantiems augalams.

Alergologai pataria per daug negarbinti ir Lietuvoje darželiuose nuo seno auginamų rūtų. Nors lietuvių liaudies dainose jos gražiai apdainuojamos, tačiau šis augalas niekada savaime Lietuvoje neaugo ir jo tėvynė - ne Lietuva. Rūtos tėvynė, pasirodo, Viduržemio jūros regionas. Į Lietuvą šį augalą atvežė krikščionių vienuoliai ir jis paplito, net tapo nekaltybės simboliu. Nors kai kas šį augalą augina ir vaistams nuo skausmo, tačiau jis nėra jau toks nekaltas - atvirkščiai, gali būti net labai pavojingas.

Nuo birželio iki rugsėjo mėnesio žalioji rūta geltonais žiedais žydi darželiuose ir soduose. Tada ir ravėjimo, ir augalų sodinimo metas. Deja, tai daryti reikia atsargiai, jei darbo imatės karštą vasaros dieną, jei darželyje žaliuoja ir žydi rūta. Vien prisilietus prie rūtos, ypač po lietaus, galima nudegti odą. Atsiranda pūslės, pakinta odos pigmentacija - išryškėja rudos dėmės, kurios išlieka net keletą metų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nors jie kartais net ir žino ką daro - jie iš rūtos lapelių darosi „tatuiruotes” - prisideda šakelę ir ji lieka ilgam... Deja, tokia „puošmena” suteikia tik skausmo, nes ne visada vien ruda dėmele kontaktas su rūta pasibaigia.

Būna ir taip, kad žmogus daugelį metų ravėjo daržus, prižiūrėjo augalus plikomis rankomis ir jokių problemų neiškilo. Tačiau vieną  vasarą viskas gali pasikeisti, todėl alergologė pataria daržininkams visada dėvėti pirštines. Ypač reikia saugotis kontakto su pomidorais, augančiais darže ar šiltnamyje. Saulėtą dieną prisilietus prie pomidoro stiebo taip pat galima nudegti. Kaip ir nuo Sosnovskio barščio, nudegus nuo pomidoro, oda parausta, niežti, degina, atsiranda didelės arba mažos pūslelės. Gali būti ir taip, kad toje vietoje, kuria buvo prisiliesta prie pomidoro stiebo, tik po savaitės atsiras rudų dėmių. Kai žmogus jautresnis arba nudeginamas didesnis odos plotas, gali būti ir taip, kad nukentėjusįjį ims varginti galvos skausmas, karščiavimas ar kiti negalavimai.