Lietuviai jau spėjo pamėgti egzotišką vaisių – bananą. O koks tai augalas, retas galėtų pasakyti. Taigi bananas – didžiausia pasaulyje žolė. Jis išauga iki 18 metrų aukščio, lapų  ilgis gali siekti 6 metrus, o plotis – visą metrą.

Bananas iš  tiesų yra žolinis augalas, žydintis ir vedantis vaisius vienintelį  kartą per savo vegetaciją. Beje, kai kurie šaltiniai teigia, kad bananai gali būti seniausi žmogaus auginami vaisiai.

Manoma, kad juos „atrado“ Aleksandras Makedonietis 327-aisiais prieš  Kristų. Tačiau naująjį pasaulį vaisiai pasiekė  tik XIV a. pradžioje ir plačiai paplito Karibų jūros salose, pietų ir centrinėje Amerikoje.

Patys bananai „bananais“ tapo ne iškart. Garsus XVI a. anglų botanikas Džerardas juos vadino Adomo obelimi, o arabai – rojaus obuoliais. Nors nežinia, kuo čia dėti obuoliai, tačiau pavadinimas išliko gana ilgai. Dabartiniu vardu bananus pakrikštijo Afrikos gyventojai.

Bananai –  vienas vertingiausių maisto produktų. Ne veltui Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistai bananą pavadino „gyvybės vaisiumi“, nes jis aprūpina organizmą visais būtiniausiais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir mikroelementais.

Tad kasdien suvalgydami po bananą, ypač ankstyvą pavasarį, būsime energingi, geros nuotaikos ir formos. Bananuose yra vitaminų A, B1, B2, B6, B12, C, D ir E, magnio, kalcio ir kalio, geležies, fosforo, fluoro ir jodo. Bananuose yra būtent tiek riebalų, kiek jų reikia žmogaus organizmui. Juose beveik nėra druskos ir cholesterolio. Puiki magnio ir kalio kombinacija neleidžia „susidėvėti“ žmogaus širdžiai ir nervų sistemai.

Bananai greitai ir lengvai virškinami, jie sureguliuoja rūgštinę ir šarminę  žmogaus organizmo pusiausvyrą.

Tačiau kad atsiskleistų visos gerosios bananų savybės, jie turi būti laikomi gerai vėdinamoje kambario temperatūros patalpoje. Šaldytuve ar šaldiklyje bananai praranda visas gerąsias savybes. Sunokusio banano žievė yra visiškai geltona arba su nedideliais rudais taškeliais. Jei bananas išmargintas didelėmis juodomis dėmėmis, jame jau nėra jokių veikliųjų medžiagų ir jis tikrai neduos jokios naudos sveikatai.

Bananuose yra kalio. Šis elementas būtinas širdies, kepenų, o ypač raumenų  veiklai. Kalis taip pat skatina vandens ir druskų apykaitą organizme.

Gydytojai mano, kad sergančiųjų mėšlungiu organizme trūksta kalio. O širdies ligomis sergantiesiems patariama kasdien suvalgyti nors po du bananus.

Bananuose mažai azotinių medžiagų. Todėl bananai primygtinai rekomenduojami sergantiems sunkiomis inkstų ligomis.

Bananus lengvai pasisavina organizmas. Todėl puikiai tinka besiruošiantiems operacijoms ar po jų. Taip pat rekomenduojami ligoniams, gydomiems spinduline ar chemine terapija.

Bananai skatina žarnyno veiklą. Todėl rekomenduojami sergantiesiems opalige.

Bananai netinka linkusiems nutukti ir sergantiems cukriniu diabetu.

Mūsų  psichikos ypatumus gali atskleisti ne tik sudėtingi psichologiniai testai, bet ir papraščiausias bananas. Tik pažiūrėkime, kaip žmogus valgo šį gardėsį.

- Jei valgantysis pjausto bananą gabalėliais, tai ženklas, kad jis mėgsta kontroliuoti kitus. Tai kruopštus ir praktiškas, tačiau kartais per daug mėgstantis vadovauti žmogus.

- Jei žmogus laužo bananą gabalėliais, jis yra jautrus, linkęs į prabangą. Mėgsta bendrauti, būti dėmesio centre, o jei jo negauna, labai nusimena.

- Dideliais kąsniais bananą kanda ir valgo spontaniškas, savimi pasitikintis ir draugiškas žmogus. Neigiamos jo savybės gali būti agresyvumas ir takto stoka.

- Jei žmogus truputį nusilupa, atsikanda, vėl nusilupa ir dar atsikanda, tikriausiai, jis yra atsargus ir ilgai svarstantis, mėgsta kolekcionuoti ir žmones, ir daiktus, turi stiprų meilės poreikį.

Šiandien bananų yra beveik visose parduotuvėse ir žiemą, ir vasarą. Medikai bananus laiko vienu iš labiausiai mūsų sveikatai naudingų produktų. Jų teigimu, bananai padeda organizmui normalizuoti kraujo spaudimą, įveikti stresus, yra naudingi širdžiai, turi daug baltymų ir vitaminų. Ir tai dar ne visos naudingosios savybės.

Iš kur ant mūsų stalo atsirado bananai? Teigiama, jog auginti juos maistui pirmą kartą pradėta Afrikoje maždaug prieš du tūkstančius metų prieš Kristų. Pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje „bananų karštligė“ jau buvo apėmusi dideles Pietų  Indijos sritis ir Kiniją. Kadangi šie augalai stebėtinai lengvai prigydavo visur, vėliau jie buvo pradėti auginti visame pasaulyje. Tikriausiai svarbiausia tokio jų nereiklumo aplinkos sąlygoms priežastis buvo ta, jog bananas – žolė.

Mus bananai dažniausiai pasiekia iš subtropikų.

Dabar retos vaišės apsieina be bananų. Ir retas svečias atsispiria pagundai jais pasivaišinti.

Kuo paaiškinti didelį bananų populiarumą? Palyginti su obuoliais, bananuose baltymų – 4 kartus daugiau, angliavandenių –  2 kartus daugiau, fosforo – 3 kartus daugiau, vitamino A – 5 kartus daugiau, kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų – 2 kartus daugiau.

Svarbiausias bananuose esantis elementas – kalis. Jo kiekis viename banane gali siekti iki 300 mg. Tai ypač svarbu, nes kalis labai naudingas širdžiai ir stabilizuoja kraujospūdį. Todėl norint sumažinti infarkto atsiradimo pavojų, pakanka kas dieną suvalgyti po vieną bananą. Padeda bananai ir apėmus stresinei būsenai, nes kalis reguliuoja visą mūsų medžiagų apykaitą.

Vitaminai A, B1, B12 ir C, kalis ir magnis, esantys bananuose, padeda organizmui lengviau susidoroti su nikotino abstinencija. Todėl tiems, kurie mėgina mesti rūkyti, patartina daugiau valgyti bananų. Turtingi bananai ir geležies. Ji skatina hemoglobino gaminimąsi, todėl bananus naudinga valgyti tiems, kurie kenčia nuo mažakraujystės.

Bananuose esančios maistinės skaidulos prisideda prie žarnyno veiklos normalizavimo, todėl bananai padeda nuo vidurių užkietėjimo. Bananai – veiksminga priemonė nuo rėmens, nes mažina rūgštingumą.

Bananų  minkštime yra apie 16 proc. cukraus, tiksliau, tai sacharozė, gliukozė  ir fruktozė. Todėl bananai pasižymi išskirtine energine verte. Ne veltui jie yra daugelio sportininkų raciono būtina sudėtinė  dalis. Bananai beveik du kartus maistingesni už bulves: 5-6 džiovinti bananai lengvai gali atstoti visaverčius pietus.

Ganėtinai vertinga bananų savybė yra ta, jog jie nesukelia alerginių  reakcijų.

Džiovintos bananų žievės milteliai vartojami kaip priemonė nuo kirmėlių. Bananų žievės kompresai veiksmingi nuo sutrenkimų ir nuotrynų.

Deja, naudingųjų  savybių gausa pasižymintį vaisių valgyti galima ne visiems.

Bananai griežtai draudžiami diabetikams, nes juose pernelyg daug sacharozės. Geriau jais nepiktnaudžiauti ir turint antsvorį – jie labai maistingi.

Kiekvieną dieną po bananą, tačiau valgykime protingai ir jais nepiktnaudžiaukime.

Parengė  Liudvikas RULINSKAS