facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiauliečiai, Visuomenės sveikatos biuro sukviesti į šiaurietiško ėjimo treniruotę, domėjosi nauja sporto šaka ir dažnas į kitą treniruotę planavo rinktis su lazdomis rankose.  
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
 
Zita KATKIENĖ

Visą  balandžio mėnesį Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai dirbs žmonių sveikatos labui. Pirmąją mėnesio savaitę miesto visuomenė buvo pakviesta dalyvauti akcijoje „Judėjimas sveikatos labui”, per kurią miesto gyventojai buvo mokomi šiaurietiško vaikščiojimo paslapčių. Šiaulių kūno kultūros mokyklos instruktorius Marius Kantauskas akcijos dalyvius mokė šiaurietiško vaikščiojimo sporto šakos paslapčių, aktyviai bendravo su kiekvienu, norinčiu kuo daugiau sužinoti apie šią Skandinavijos šalyse ypač populiarią sporto šaką.

Populiarus vaikščiojimas ir vasarą 

Artėja vasara ir daugeliui gali atrodyti, jog šiaurietiško vaikščiojimo sezonas baigėsi. Kūno kultūros mokyklos instruktorius Marius Kantauskas sako, jog taip nėra - vasarą šiaurietiškas vaikščiojimas taip pat populiarus, tik Šiauliuose dar nėra labai prigijęs. Ypač populiari Skandinavijos šalyse šiaurietišku vaikščiojimu vadinama sporto šaka atsirado Suomijoje ir greitai pasklido po kitas šalis. Šiauliuose ji kol kas praktikuojama tik pavienių entuziastų, kuriuos subūrė kūno kultūros mokyklos direktorius Jonas Karbočius ir orientacininkas Svajūnas Ambrazas.

Didžiausi šiaurietiško vaikščiojimo entuziastai tebėra „Sveikatos salų”, kur renkasi pagyvenę sporto aistruoliai, lankytojai. Viliamasi, jog nuo praėjusios savaitės, kai pasižiūrėti šiaurietiško vaikščiojimo entuziastų susirinko tikrai mažai, dar daugiau šiauliečių ateis šeštadieniais į Saulės laikrodžio aikštę, prie „Auksinio berniuko”, kur 12 valandą renkasi šiaurietiško vaikščiojimo entuziastai.

Instruktorius Marius Kantauskas pasakoja, jog Skandinavijos šalyse įsitvėrę  lazdas vaikštinėja įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonės. Tad iš šiauliečių sporto organizatorių mintyse idėja paskatinti žmones kuo daugiau judėti ir tam rinktis šiaurietiško vaikščiojimo sporto šaką gimė jau seniai. Jai įgyvendinti reikėjo tik laiko ir žinių. Juolab kad ši sporto šaka ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kurie pas mus yra palikti nuošalėje.

Šiaurietiškas ėjimas populiarėja visame pasaulyje kaip aktyvaus laisvalaikio leidimo, kūno ir sielos sveikatinimo būdas, tinkamas ne tik įvairaus amžiaus, bet ir skirtingų kūno kompleksijų žmonėms. Nes tai, anot M. Kantausko, viena paprasčiausių ir lengviausiai pasiekiamų fizinio aktyvumo formų, nereikalaujančių ypatingo pasiruošimo. Tiesa, ne kiekvienas galės įsigyti specialaus šios sporto šakos inventoriaus - lazdų, kainuojančių brangokai, tačiau pirmiesiems žingsniams kuo puikiausiai tinka ir slidžių lazdos.

Lazdą  sporto entuziastas turi pasirinkti pagal savo ūgį. Ji turi būti tokio ilgio, kad netrukdytų judėti.

Judesiai su per aukštomis lazdomis vers įsitempti pečių juostą. Sportuojant pečius reikia laikyti nuleistus, o lazdos turi būti kuo arčiau kūno, rankos turi būti atpalaiduotos, delnai - atviri, kad lazdos juose galėtų laisvai svyruoti. Tam, kad kūnas pajustų naudą, sportuoti su lazdomis reikia kasdien, o norintiems pasunkinti krūvį patartina pasirinkti kalvotesnes vietoves.

Treniruojamas visas organizmas

Tam, kad kasdien būtų palaikomas savo sveikatos lygis, specialistai pataria nužengti 10 000 žingsnių. Šiandieniniai žmonės dažniausiai renkasi bėgimą, fitneso klubus. Instruktorius M. Kantauskas tiki, jog vis daugiau žmonių patrauks ir šiaurietiško ėjimo sporto mėgėjų takais.

Skandinavai šią sporto šaką nukopijavo nuo vienos slidininkų  treniruotės rūšių. Kai nebūna sniego, slidininkai treniruojasi pakaitiniu ėjimu ir šuoliavimu su lazdomis.

Tiesa, vaikščiojimas su lazdomis labai skiriasi nuo paprasto vaikščiojimo. Svarbu ir teisinga apranga. Avalynė turi būti patogi, uždara, su kuo ilgesniu pado ranteliu. Tinka ir bėgimo, laisvalaikio ir turistiniai batai. Būtina lengva, judesių nevaržanti apranga. 

Svarbiausias šios sporto šakos inventorius - lazdos. Pasak. M. Kantausko, lazdų  dėka dirba visi viršutiniai raumenys - dilbio lenkiamieji ir tiesiamieji, užpakaliniai pečių, didieji krūtinės ląstos bei platieji nugaros raumenys. Vaikščiojant su lazdomis dalyvauja iki 90 proc. visų raumenų masės.

Anot sporto instruktoriaus, vaikščiojimas su lazdomis gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja aerobinė ištvermė. Be to, ši sporto šaka gerina medžiagų apykaitą, nes per valandos vaikščiojimą išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorijų. Įrodyta, jog šiaurietiško ėjimo entuziastai sunaudoja 20-40 procentų daugiau energijos, negu paprastai einant. Ėjimas, skirtingai nei bėgimas, nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, o tai ypač svarbu vyresniame amžiuje. Be to, teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis.

Specialisto pamokymas reikalingas

Pirmieji šiaurietiško vaikščiojimo entuziastai mano, kad sporto šaka būtų populiaresnė, jei būtų daugiau instruktorių, galinčių perteikti žinias.

Šiaurietiško vaikščiojimo aistruoliai, pasak instruktoriaus M. Kantausko, turi žinoti ir apie lazdas - pagrindinį inventorių. Šioje sporto šakoje naudojamos lazdos yra trumpesnės už slidinėjimo lazdas,  nes jos specialiai pritaikytos eiti. Šios lazdos turi dvejopus antgalius: kietmetalio, skirtus eiti miško, apsnigtu, smėlėtu gruntu, ir guminius, skirtus eiti kietu gruntu. Lazdų rankenos turi būti patogios, su pagal plaštakos dydį reguliuojamais dirželiais. Be to, lazdos būna konkretaus ilgio arba teleskopinės - kintamo ilgio, sustumiamos. Specialios šiaurietiškam vaikščiojimui gaminamos lazdos yra ir lengvesnės, nei slidžių lazdos. Patogu ir tai, kad šių lazdų ilgis reguliuojamas, kad jas lengviau ir saugiau transportuoti.

Nereikėtų  šiaurietiško ėjimo pradėti visai be specialisto konsultacijos, nes, pasak M. Kantausko, bet koks naujas judesys ar pratimas reikalauja pamokymo, žinių. Tuo atveju, jei nėra jokių galimybių dalyvauti organizuojamose treniruotėse, geriau laikytis kai kurių patarimų. 

Ėjimo greitį, pasak instruktoriaus, kiekvienas pasirenka pagal savo galimybes. Tempas turi būti toks, kad sportininkas nedustų, nejaustų nuovargio. Eiti reikia natūraliai, kaip įprasta mojuojant rankomis. Skirtumas tik toks, kad reikia atsispirti lazdomis. Pagrindinė lazdų funkcija, anot instruktoriaus, yra atsispyrimas, o ne atrama. Rankos juda palei šonus, nenukrypdamos į šalis. Judesys ranka pradedamas ją pastačius stačiu kampu į priekį, o baigiamas, kai ranka palieka ištiesta už nugaros. Mostų amplitudė turi būti plati. Aktyviai dirbti turi ne alkūnės, o peties sąnarys. Sportinė sėkmės garantas - pakili nuotaika. „Sveikatos salų” narė Angelė Vaščenkova šiaurietišką ėjimą atrado šių metų pradžioje. Dar sniego nuklotais takais pradėjusi keliauti nuo Saulės laikrodžio aikštės iki Salduvės kalno, šiandien moteris džiaugiasi pasikeitusia savijauta. „Ir kūnas nebėra toks sustingęs, ir nuotaika daug geresnė”, - sako sėdėjimą namuose į aktyvų sportą iškeitusi šiaulietė. Ypač moteris džiaugiasi tuo, kad sportuoti tenka ne sporto salėje, o gryname ore, o tai suteikia dar daugiau energijos.   
  
Į viršų