facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Erškėtis (Rosa) – erškėtinis šeimos augalų genties augalas, yra apie 400 jų rūšių. Paplitęs daugiausia Šiaurės pusrutulio klimato juostose. Kai kurios kultūrinės kilmės erškėčio rūšys vadinamos rožėmis.

Paprastasis erškėtis
Lietuvoje savaime auga 6 rūšių erškėčiai, labiausiai paplitęs paprastasis erškėtis (Rosa canina). Krūmas 1-3 metrų aukščio, su lankiškai išsilenkusiomis žaliomis arba rausvai rudomis šakomis.

Vaisiai apvaliai pailgi arba apvalūs, raudoni, žydi birželio-liepos mėnesiais.

Vaisiai renkami rugsėjo-spalio mėnesiais. Paprastasis erškėtis auga pamiškėse, krūmuose, šlaituose, pagrioviuose, pakelėse, paplitęs visoje Lietuvoje, nors ir  nelabai gausiai.

Dabar šalyje pradedamas auginti raukšlėtasis erškėtis, dauginamas atlankomis šaknų atžalomis arba sėklomis.

Paprastasis erškėtis nuo senų laikų buvo vartojamas kaip vaistas. Jau XVII amžiuje Maskvoje karo ligoninėje sužeistųjų būklei pagerinti, jų jėgai sustiprinti buvo duodama saldaus erškėtuogių sirupo. Vienoje iš senovinių vaistažolių knygų, parašytoje seniau kaip prieš 200 metų, apie erškėtuogių arbatą rašoma: „Ši arbata stiprina krūtinę, ji daug skanesnė už vidutinę ir labiau susigulėjusią kinišką arbatą, o, be to, ji nieko nekainuoja.“

Didysis persų gydytojas Avicena daugiau kaip prieš tūkstantį metų apie erškėtį rašė, kad jis yra gydomasis augalas nuo visų ligų.

Vitamino C šaltinis
Paprastojo erškėčio vaisiuose yra gausus kiekis vitaminų. Pagal vitamino C kiekį erškėčiui priklauso visi nugalėtojo laurai tarp visų laukinių Žemės rutulio vitaminingųjų augalų.

Miškinio erškėčio uogose vitamino C yra 40-50 kartų daugiau negu juodųjų serbentų uogose arba 500 kartų daugiau negu citrinose. Vitamino C vaisiuose yra  190-760, o kartais iki 1700 mg/proc. Be to, yra vitaminų B1, B2, PP, E, K, karatoino, cukraus, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, pektino, azotinių medžiagų, siebolų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų, kalio, fosforo, natrio, chloro, kalcio, magnio, geležies, sieros, silicio, mangano, flavono junginių.

Dėl to jis yra svarbi profilaktinė priemonė sveikam žmogui ir vaistas ligoniui.

Liaudies medicinoje dažniausiai vartojama paprastųjų erškėčių uogų arbata. Ji paprastai geriama profilaktiškai, nes turi imuninę sistemą stiprinančių medžiagų, saugo nuo infekcinių ligų, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gaminimąsi. Šiek tiek skatina šlapimo išsiskyrimą ir lengvina tuštinimąsi. Erškėtuogių arbata puikiai tinka nuo peršalimo ligų.

Erškėčių žiedai ir vaisiai įeina į daugelio arbatų mišinių sudėtį, vidurius laisvinančių vaistažolių, vitamininių vaistažolių ir kitų mišinių, kurie vartojami apetitui ir virškinimui gerinti, kvėpavimo takų uždegimui malšinti, peršalimo ligoms gydyti, papildoma priemonė esant vitamino C trūkumui organizme.

Erškėčių vaisiai renkami visiškai prinokę su taurelėmis ir tuoj pat perdirbami arba džiovinami. Iš 100 kilogramų žalių vaisių gaunama 32-35 kilogramai sausų vaisių.

Dažniausiai vartojama erškėčių vaisių arbata kaip papildoma gydymo priemonė, tinka esant nedideliam askorbo rūgšties – vitamino C trūkumui pašalinti ir jo profilaktikai.

Erškėtuogių gėrimai
1-2 pakelius erškėčių vaisių reikia užpilti 15-200 ml karšto vandens, uždengti, po 10-15 minučių pakelius išimti. Gerti po 150-200 ml keletą kartų per dieną po valgio.

Vaikams yra gaminamas erškėtrožių vaisių sirupas. Kasdien vaikams skiriama nuo pusės šaukštelio iki 1 desertinio šaukštelio sirupo, priklausomai nuo vaiko amžiaus, 2-3 kartus per dieną po valgio.

Erškėtuogė – daugelio šalių liaudies ir pasaulinėje medicinoje pripažintas vaistas.

Erškėtuogių arbata tonizuoja ir stiprina organizmą, gydo aterosklerozę, uždegimus, normalizuoja nervų, širdies, kraujagyslių sistemos funkcijas, virškinamojo trakto, kepenų, apykaitos procesus.

Erškėčių žali vaisiai vartojami kaip natūralus vitaminų koncentratas, taip pat uogienėms, kompotams, vaisių sultims vitaminizuoti. Iš jų gaminamas skystas ekstraktas – sirupas.

Visiems gerai pažįstamos erškėtrožių uogos yra labai vertinga vaistinga žaliava, kaupianti savyje daug vitaminų, mikroelementų, eterinio aliejaus. Daugiausia jose yra vitamino C.

Erškėtrožių uogose vitaminas sutinkamas kartu su labai reikalingu pektinu, vaisių rūgštimis, karotinu – provitaminu C ir visais skitais vitaminais. Visos šios vaistingos dalys  komplekse yra nepamainomos įvairaus amžiaus žmonėms.

Erškėtrožių uogos reikia rinkti rudenį – rugsėjo-spalio mėnesiais. Tinka ir šalnų paliestos uogos, tačiau vaisiai turi būti sveiki. Surinktas uogos reikia švariai nuplauti ir nudžiovinti ant jų likusį vandenį. Tuomet nerūdijančiu arba kauliniu peiliu reikia pašalinti žiedlapių, stiebelio liekanas, perpjauti išilgai, iš mesti sėklas su plaukeliais. Džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus arba švaraus audeklo, vėdinamoje, sausoje patalpoje, galima ir kambaryje. Nereikia džiovinti orkaitėje arba karštoje krosnyje, nes nuo aukštos temperatūros žūsta daug vertingų medžiagų. Taip džiovintas uogas galima naudoti gryname pavidale maždaug 10 gramų per dieną. Jeigu dėl kokių nors priežasčių džiovintų valgyti negalima, galima paruošti arbatą: 10 gramų džiovintų uogų reikia užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti 30 minučių šiltoje vietoje. Nukošus arbatą gerti du kartus per dieną.

Daugelyje sodybų, miškuose, kolektyviniuose soduose auga daug erškėtrožių, uogos raudonuoja iš tolo, tad nereikia leisti joms sunykti be naudos. Jokios uogienės ar sultys nepakeis šių vertingų vaisių.

Į viršų