facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Arbatos galia
Kas geriausiai sušildo kūną ir sielą, kai už lango šaltis ir iki kaulų prasiskverbianti drėgmė? Yra tik vienas atsakymas – arbata. Arbata ne tik atgaivos šaltinis, bet ir vaistas, gelbstintis susirgus. O ypač dabar, kai aplinkui vėsu, siaučia virusai, gripas, arbata ne tik padės įveikti peršalimo simptomus, bet ir nuramins išsigandusius baisios ligos.

Visame pasaulyje pagarsėjęs Vidurinės Azijos persų gydytojas ir filosofas Ibn Sina, arba Avicena (980–1037) daugiau kaip prieš tūkstantį metų rašė: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą.“

Pirmą kartą arbatžolių užpilas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 2737 metais prieš mūsų erą, valdant Kinijos imperatoriui Shen Ung. Legenda pasakoja, kad imperatoriui pietaujant į jo puodelį su karštu vandeniu įkrito šalia augusio krūmo lapelis. Valdovas, paragavęs gėrimo, taip juo susižavėjo, kad įsakė visada arbatą ruošti tik iš šio augalo lapų. Taip pasaulyje ėmė plisti arbatos.

Arbata nuo seno siejama su senąja Rytų kultūra, tradicijomis, ritualais. Ji visuomet buvo ne tik malonus gėrimas, bet ir gydymo priemonė sušalusiems, pavargusiems, nusilpusiems ne tiek kūnu, tiek dvasia. Šio gėrimo stebuklingomis savybėmis naudojosi ir paslaptingieji Rytai, ir senutė Europa.

Paprastas raudonėlis (Origanum vulgare)
Daugiametis, iki 60 centimetrų aukščio žolinis augalas. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai bręsta rugsėjį.

Auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose, pievose, miškuose. Žmonės augina soduose, darželiuose kaip vaistinį ir prieskoninį augalą.

Seniau raudonėliai buvo laikomi priemone nuo visų ligų. Dabar šie augalai vertinami ir kaip vaistai, ir kaip prieskoniai.

Raudonėlio žieduose susikaupia nemažai nektaro, todėl bitės juos noriai lanko ir surenka daug gero medaus.

Raudonėlio vaistinėje žaliavoje yra eterinio aliejaus, raugų ir mineralinių medžiagų, vitamino C, tonidų, organinių rūgščių, sėklose – džiūstančių riebalų.

Vaistams pjaunama žydinti augalo antžeminė dalis. Džiovinama nuo saulės apsaugotose, gerai vėdinamose pastogėse arba dirbtinėse džiovyklose 35–40 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava yra natūralios spalvos, stipraus aromatinio kvapo, kartoko, sutraukiančio skonio. Tinka vartoti dvejus metus.

Paprastųjų raudonėlių preparatais naikina mikrobus, gydo uždegimus, malšina skausmą. Užpilas varo prakaitą, skatina bronchų ir virškinimo trakto liaukų sekreciją, žadina apetitą, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą. Tinka vartoti užkietėjus viduriams, vykstant žarnyne puvimo procesams ir t. t.

Raudonėlio žolės dedama į prakaitą varančias ir kosulį lengvinančias arbatas. Mokslininkai pastebėjo, kad raudonėlių vaistinės žaliavos poveikis yra raminamasis ir antispazminis.

Ji vartojama nuo nemigos, galvos skausmų, esant padidėjusiam nerviniam jautrumui. Patariama gerti po trečdalį stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Liaudies medicina raudonėliais gydo epilepsiją, peršalimo ligas, paralyžių, malšina vidurių skausmus, nemigą.

Šis augalas vartojamas ir kaip prieskoninis, tinka sriuboms, raugintiems agurkams, žuvies bei kiaušinio patiekalams, mėsai, dešroms.

Raudonėlių dedama į spintas nuo  kandžių.

Gydantis raudonėlių preparatais būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vaistinė melisa (Melissa officinalis)
Daugiametis žolinis vaistinis augalas.  Jos kartais vadinamos citrininėmis melisomis. Tai maloniai citrina kvepiantis ir švelnų specifinį turintis į dilgėlę panašus augalas. Augalas žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Melisa kilusi iš Pietų Europos, kur buvo auginama kaip puikus medingas augalas, o iš melisų surenkamas medus vertinamas dėl savo kokybės. Lotyniškas melisos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „melisa“ – tai reiškia „medų nešančią bitę“.

Lietuvoje vaistinės melisos savaime neauga. Auginamos daržuose, soduose, prie bitynų. Tai bičių labai lankomas augalas. Vaistinių melisų galima užsiauginti net balkone.

Šių augalų gydomasis poveikis žinomas nuo senų laikų. Vienuoliai benediktinai melisas augindavo vienuolynų soduose.

Gydymo tikslams vartojama melisos žolė ir lapai.

Melisų žaliavoje yra eterinio aliejaus, organinių rūgščių, raugų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, saponinų, gleivių, vitamino C, sėklose – riebalų, flavonoidų.

Vaistinei žaliavai renkama nepražydusi antžeminė augalo dalis.

Melisos dažniausiai vartojamos liaudies medicinoje.

Iš melisų vaistinės žaliavos paruošti preparatai ramina skausmą, veikia spazmolitiškai. Juos vartodami geriau jaučiasi širdininkai ir tie ligoniai, kurie serga virškinimo trakto ligomis.

Melisos žadina apetitą, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena.
Įvairiose šalyse įsitikinta, kad vaistinė melisa stimuliuoja centrinę nervų sistemą, stiprina širdies raumenį, gydo žaizdas, mažina ūžimą ausyse ir galvos svaigimą.

Iš melisos ruošiamas užpilas.

Melisos dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomas širdies nepakankamumas, nemiga, širdies neurozė, taip pat tinka aromatinėms ir gaivinančioms vonioms ruošti.

Melisų lapai yra malonaus, gaivinančio kvapo, todėl jie vartojami kaip prieskonis. Jais paskaninami žuvies, grybų, mėsos, pieno produktų patiekalai, salotos. Iš melisų ruošiama aromatinga, gaivinanti arbata. Ši žolė naudojama likerių, antpilų gamyboje, taip pat parfumerijoje.

Tačiau reikia atsiminti, kad melisų arbata netinka žmonėms, kurių sumažėjęs kraujospūdis.

Vaistinė medetka (Calendula officinali)
Vienmetis žolinis augalas, žydi nuo birželio mėnesio iki rudens oranžiniais žiedais.

Vaistinė medetka Lietuvoje savaime neauga. Jos tėvynė Pietų Centrinė Europa ir Mažosios Azijos Rytinė dalis. Mūsų krašte auginama soduose, darželiuose, parkuose, dekoratyvinis ir  vaistinis augalas. Mėgsta sausas ir saulėtas vietas.

Vaistinei žaliavai skinami žydintys medetkų žiedai. Žieduose yra beta karotino, likopeno, karotinoidų, organinių rūgščių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, dervų, gleivių, eterinio aliejaus, saponinų, inulino, vitamino C ir kt.

Medetkų gydomosios savybės žinomos seniai. Žiedų preparatai turi antiseptinių, spazmalitinių, raminamųjų ir tulžį varančių savybių, taip pat gydo šlapimo uždegimus. Ji padeda gydyti žaizdas, opas, nudegimus, nušalimus, radiacinius pakenkimus. Be to, medetkomis gydomos vidaus organų ligos, skrandžio gleivinės uždegimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.

Medetkų žiedų dedama į vaistažolių mišinius, gydančius virškinimo trakto, medžiagų apykaitos ligas.

Vaistinė medetka dar vadinama ricitanėle, nes jos vaisiai, sėklos atrodo lyg apvalūs riestainiai. Riestainėlis yra dažno lietuvio namuose, kur jas dėl gražumo augina gėlių darželyje.

Į viršų