Spalio pradžioje vienoje iš Šiaulių miesto ugdymo įstaigų užregistruotas jersiniozės protrūkis: susirgo 6 tą pačią ugdymo įstaigą lankantys, skirtingų klasių moksleiviai. Šiuo metu atliekamas epidemiologinis tyrimas, siekiant nustatyti protrūkį sukėlusias priežastis.

Užkrato šaltinį nustatyti sudėtinga
Situaciją dėl jersiniozės protrūkio pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Švambarienė.

„Yra įregistruoti 6 atvejai. Vaiko ir motinos klinikoje buvo hospitalizuoti 6 vaikai iš vienos mūsų miesto progimnazijos“, – teigė specialistė.  

Ar buvo daugiau susirgusių, neaišku, kadangi į ugdymo įstaigą nebereikia pristatyti gydytojo pažymos. Pasikeitusi tvarka sudaro sunkumų  kovojant su infekcinių ligų plitimu. Ne visi tėvai laiku paskambina į mokyklą, ne visi kreipiasi į gydymo įstaigą. Antra, jersiniozė – labai reta liga, minėti vaikai iš pradžių  buvo tiriami chirurginiame skyriuje, nes juos kamavo priepuoliniai dešinio šono skausmai. Tai panašu į apendicito simptomus. Liga paaiškėjo tik atlikus laboratorinius tyrimus, išauginus pasėlį.  

Tyrimas nusitęsė dvi savaites, prarasta galimybė patikrinti maisto produktus, žaliavas, iš kurių maistas buvo ruošiamas. Taigi užkrato šaltinis kol kas nežinomas. Bendradarbiaujant su Veterinarijos tarnyba,  tiriamos į ugdymo įstaigas pristatomos maisto žaliavos, atliekamas ligonių išskirtų kultūrų detalus serologinis tipavimas, galbūt pavyks nustatyti, ar susirgimai sukelti vienodos bakterijų padermės.

„Galbūt galėsime daryti išvadą, ar susirgimus sukėlė bendras užsikrėtimo šaltinis. Žmogus žmogui jersiniozės neperduoda, – konstatavo  specialistė. – Progimnazijos bendruomenė informuota apie infekciją ir apsisaugojimo būdus.“

Pasak R. Švambarienės, jersiniozė nėra dažna liga, 2017 m. Europoje nustatyta užsikrėtimų nuo kiaulienos. Prieš kokius 20 metų infekcija buvo išplitusi viename vaikų kolektyve ne Lietuvoje. Tada manyta, kad užkratas buvo morkose. Yra pripažinta, kad galima užsikrėsti nuo graužikų užterštų daržovių, literatūroje aprašyta užsikrėtimo atvejų nuo kiaulienos, nuo jautienos.

Kas yra jersiniozė?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento pateiktoje informacijoje rašoma, kad jersiniozė – tai ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia Yersinia bakterijos. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėmimu, viduriavimu, dešiniosios pilvo pusės skausmu, primenančiu apendicitą. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu, įvairių organų ir sistemų pažeidimais.

Pagrindinis Yersinia bakterijų rezervuaras yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (katės, šunys, kiaulės ir kt.). Užsikrečiama  per gyvūnų ekskrementais infekuotas daržoves ir vaisius, taip pat vartojant nepakankamai termiškai apdorota mėsą (kiaulieną, avieną, triušieną, jautieną, paukštieną), pieną ir jo produktus. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa ar daržovėmis. Į maistą jersinijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa ar  daržovės. Infekcijos šaltiniu gali tapti ir sergantis naminis augintinis.

Kaip apsisaugoti nuo jersiniozės?
Kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą ir valgį, po žalios mėsos ar daržovių tvarkymo.

Vartoti pakankamai termiškai apdorotą mėsą ir jos gaminius, tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus.

Nelaikyti termiškai apdoroto ar jau vartojimui paruošto maisto kartu su žalia mėsa, daržovėmis.

Kruopščiai plauti virtuvės įrankius, aplinkos paviršius, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa ar daržovės.

Prieš vartojimą kruopščiai nuvalyti ir nuplauti daržoves.

Kruopščiai valyti daržovių saugyklas (rūsius), šalinti pūvančias daržoves ar vaisius, naikinti graužikus.

Tinkamai prižiūrėti augintinius: kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnėliais, saugiai tvarkyti ekskrementus.

Į viršų