facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Įšilus orams ir pradėjus tirpti sniegui, apskrities miestukai ėmė skęsti.

 Nesvarbu, pavyzdžiui, kad per Kelmę teka ne Neris ir ne Nemunas – patvinusi Kražantė apsėmė dalį parko, netrukus polaidis ėmė grasinti ir kai kurių ūkininkų sklypams. Tuo tarpu metereologai teigia, jog miškuose dar esama nemažai sniego, suprask, dar visko gali būti – tikėtina antroji potvynio banga.

Patvinę  upeliai - Beržtalis, Kruoja, Daugyvenė pridarė nemažai bėdų Pakruojo rajone. O štai Joniškio rajone vienu metu netgi buvo paskelbta ekstremali situacija: tirpstant sniegui vandens perteklius nubėgo Audruvio bei Purvės upeliais ir užtvindė gatves.

Vandens lygis ėmė sparčiai kilti buitinių nuotekų tinkluose, buvo apsemta beveik 60 gyvenamųjų namų. Kai kur rūsiuose vandens lygis šoktelėjo iki 60 – 90 centimetrų.

Su stichija kovojo Joniškio rajono ugniagesiai gelbėtojai, kuriems talkino kolegos iš Šiaulių. Stengiantis sulaikyti vandens srautus, buvo daromi pylimai. Sustabdytas katilinės darbas, dėl to daugiabučiuose nebeliko karšto vandens. Tuo atveju, jeigu situacija nepasikeistų, netgi buvo numatyta evakuoti gyventojus.

Ūkininkai, laiku apdraudę savo pasėlius, tikisi draudimo išmokų, o ūkiams padaryta žala dar tebetikslinama. Tačiau apsidraudusiųjų – menka dalis. Pasak Joniškio r. savivaldybės administracijos direktoriaus R. Tiškevičiaus, maža tikimybė, kad nukentėjusiems nuo stichijos žalą atlygins valstybė...

Nors paskutinis toks didelis potvynis buvo 2001-aisiais, t. y., vos prieš 9-erius metus, nepanašu, kad pasikartojantiems stichijos siautėjimams valdžios vyrai būtų tinkamai pasirengę. Kas sutrukdė šį kartą: lėšų stygius, nerūpestingumas ar, paprasčiausiai, trumpa atmintis?

"Šiaulių naujienų" inf. 

Į viršų