facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Labas miela mano Džiuljeta,
Tai ką? Iki mūsų susimatymo liko savaitė ar net mažiau. Žiūrėk, vairuok atsargiai. Čia kalba, kad ypač pavojingi keliai Lenkijoje. Tačiau ir įvažiavusi į Lietuvą nežiopsok. Jeigu, pavyzdžiui, kas atsitiktų automobiliui ir šalia sustojęs jaunikaitis pasišautų padėti, būk atsargi, nes dar nežinai, kiek už tą pagalbą paskui jam atiduosi...

Taip, lietuviai labai mėgsta pokštauti - bet kokiame lygmenyje ir su bet kuo, nors tau, italei, jų pokštai kartais gali pasirodyti perdėm barbariški bei nesuprantami. Turėk tai galvoje!

Štai jeigu pramerkusi akutes sugalvosi man iškepti pyragaičių su šokolado-brendžio įdaru ir išskubėsi parduotuvėn, nieko nepeši - lietuviai seimūnai dideli pokštininkai išleido įstatymą, kuriuo remiantis nuo 22 vakaro iki 8 valandos ryto niekas tau brendžio neparduos, kaip ir jokio kito gėrimo. Kodėl? Šitaip viliamasi sumažinti girtaujančiųjų skaičių! Kitaip tariant, jeigu iki pietų Seimas uždraustų prekiauti duona, gal tada ir valgančiųjų apmažėtų, o kokioje Afrikoje, taikant šį vertingą lietuvių patyrimą, rasi, ir bado problemą pavyktų išspręsti?

Pažįstamas Joniškio verslininkas pasakojo, kad ne taip seniai norintys nusipirkti alkoholio arba cigarečių turėjo pardavėjai pateikti pasus. Nė kiek neperdedu, nors, žinau, tu nepatikėsi! Įsivaizduok, atkiūtina parduotuvėn aštuoniasdešimtmetė nusipirkti „plokščiukę” degtinės – kompresus ant geliančių sąnarių užsidės, bet pardavėja reikalauja paso: o kas, jeigu toji žilagalvė dar neturi 18-os? Spjaudosi žmonės, žvengia pilvus susiėmę seimūnai, iškrėtę tautai pokštą... Čia taip priimta. Iki soties prisijuokę tą parėdymą vis dėlto atšaukė.

Pasinaudodami atslinkusiu sunkmečiu savivaliaujantys vietos verslininkai stipriai apkarpė dirbančiųjų algas. Matyt, smalsu sužinoti, kur toji riba, kai mirštama badu? Pavyzdžiui, mano pažįstama kelmiškė, prekybos centro vedėja, uždirba vos 800 litų (apie 250 eurų) per mėnesį, tačiau kokia atsakomybė slegia jos pečius! Ypač dabar, kai darbuotojų sumažėjo 2-3 kartus, o darbų apimtys liko tos pačios. Prie kasų nusidriekia ilgos eilės – trūksta kasininkių, trūksta salės darbuotojų, pirkėjai burnoja... O apie eilinės pardavėjos uždarbį ir kalbėti nebetenka. Krizė mat! Mano požiūriu, kaltas savininkų besaikis godumas. Profsąjungos čia silpnos arba jų visai nėra – nėra kas gintų dirbančiųjų interesus.

Žmonės prasiskolina komunalinius patarnavimus teikiančioms įstaigoms, bankams. Tuo tarpu keliskart daugiau gaunantys savivaldų klerkai ir toliau gyvena kaip inkstai taukuose. Paimkime, kad ir Pakruojo rajono politikus bei valstybės tarnautojus, Netgi sumažinus jų algas, paskutinį 2009 metų ketvirtį meras per mėnesį uždirbdavo po 3834 litus, administracijos direktorius – 3899 litus, jo pavaduotojas – 3169 litus, skyrių vedėjai – beveik po du su puse tūkstančio, seniūnai – per tris tūkstančius litų. Ar seniūno darbas 4 kartus sunkesnis bei svarbesnis už minėtos prekybcentrio vedėjos atliekamą darbą, atsakyti neapsiimu. Tai priskirčiau subtilaus lietuviško valstybinio humoro sričiai.

Radviliškyje organizuojama konferencija, kurioje ugdymo įstaigų mokytojai, mokiniai, tėvai, jaunimo organizacijų atstovai, Savivaldybės  įstaigų, institucijų bei visuomenės atstovai susipažins su psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijomis bei aktualijomis.

Vienas iš  konferencijos organizatorių teigia, jog išklausę teorinius pranešimus, dalyviai diskutuos apie būdus, kaip užkirsti kelią  narkotikų, alkoholio, tabako vartojimui. A. Čepononis, rajono savivaldybės meras, pritaria, jog labai svarbu jaunimo įprotį turiningai leisti laisvalaikį formuoti dar vaikystėje.

Radviliškio rajono savivaldybė internete klausia gyventojų: jeigu turėtumėte galimybę rinktis, kokiame būste gyventi, ką pasirinktumėte? Nesuprantamas tokios apklausos tikslas, nes atsakymai, regis, aiškūs iš anksto. Ir iš tikrųjų: apie 92 proc. apklaustųjų pareiškė norintys gyventi individualiame name, likę 8 proc. - kotedže. Buto, kaip geidžiamo būsto, nenurodė nė vienas.

Kovui baigiantis grupelė Joniškio rajono savivaldybės atstovų lankėsi pas susisiekimo ministrą E. Masiulį - siekė gauti pritarimą vykdyti Joniškio miesto gatvių ir šaligatvių bei Žagarės miesto šaligatvių rekonstrukcijos ir remonto ilgalaikio, didelės apimties projektų įgyvendinimą. Taip „mandriai” formuluojamas savivaldos galvų pasivažinėjimas.

Atlikus galimybių  studijas paaiškėjo, jog Joniškio miesto bei rajono vietinės reikšmės keliai ir gatvės yra blogos arba labai blogos būklės. Dauguma vietinės reikšmės kelių ir gatvių nebuvo tvarkomi nuo pat jų  nutiesimo, išskyrus priežiūros darbus, todėl yra visiškai susidėvėję.  
Planuojama rekonstruoti ir remontuoti 11,6 km arba 58 tūkst. kv. metrų gatvių ir 8,3 kilometro šaligatvių. 
Ministras labai palankiai įvertino pristatytus planus bei pažadėjo visapusiškai paremti iniciatyvą. E. Masiulis palaikė nuomonę, kad po truputį vykdant susisiekimo infrastruktūros gerinimą, negalima pasiekti ženklaus rezultato.

Viskas gražu. Geriau vėliau, negu niekad, kaip čia priimta sakyti.

O štai Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas dėl bendradarbiavimo sutarties su Latvijos miestuko Aucės savivaldybe sudarymo. Nutarta pasirašyti sutartį dėl bičiuliškų santykių, nuo seno susiklosčiusių su Naujosios Akmenės miestu, dėl nedidelio atstumo ir gero susisiekimo tarp abiejų vietovių. Latviai yra ypač pamėgę Naujosios Akmenės turgų ir prekybos centrus.

Iš tiesų, priežastys labai svarios. Juk nuo seno žinoma, kad tautas riša bei griauna sienas ne kas kita, kaip tarpusavio prekyba. Gali būti, kad šiuo pavyzdžiu vėliau paseks ir Lietuvos bei Lenkijos pasienio miesteliai, kur, kaip žinoma, lietuvaičiai pramynė takus beieškodami pigesnės kiaulienos.

Ką gi. Dedu tašką. Daugiau pasikalbėsime, kai atvažiuosi. Būk atsargi!

Iki greito!

Tavo Džiuzepė
Į viršų