Per XIX amžių rusų grafai Zubovai iš atėjūnų, svetimų tapo tikrais Lietuvos, Šiaulių patriotais. Tapę didžiausiais krašto žemvaldžiais darė didelę įtaką miestui. Jau rašėme, kad Zubovai prisidėjo prie inžinerinių tinklų ir elektros diegimo, prisidėjo prie miesto telefonizavimo. Buvo vieni iš iniciatorių dėl geležinkelio šakos tiesimo pro Šiaulius. Steigė pramonės įmones, čia nešė vakarietiškas idėjas ir jas realizavo. Rėmė gaisrininkų komandą. Buvo vieni iš pagrindinių inspiratorių ir palaikytojų labdaringos veiklos mieste. Buvo miesto viešosios bibliotekos vieni iš iniciatorių, kūrėjų ir t. t.

Švietimas ir kultūra
Muziejininkė, archeologė dr. Birutė Kazimiera Salatkienė pasakoja, nors Zubovai buvo atvykėliai, jų giminės atstovų nuveikti darbai rodo gebėjimą prisitaikyti prie vietinio konteksto, imti iniciatyvą į savo rankas: „Rusifikavimu jų taip pat jokiais būdais įtarinėti negalima. Nors po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Zubovams Šiaulių ekonomija atiteko kaip geras grobio kąsnis, iš tiesų jau antroji Zubovų karta greitai pasijuto vietiniais ir nuveikė nemažai naudingų dalykų.“

Tiesa, Zubovų žmonomis dažniausiai tapdavo ne vietinės. Tarp jų buvo rusių, lietuvių, lenkių, o visiškai rusiško kraujo tarp kartų neišliko. Tačiau ne tai svarbiausia. Nepaisant Zubovienių ir Zubovaičių tautybės, jų indėlis į kultūrinį, socialinį ir ekonominį Šiaulių gyvenimą – akivaizdus. Galiausiai jos buvo ne šiaip Zubovų žmonos, bet lygiavertės vyrų partnerės įvairiose srityse, daugiausia – kultūroje.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Zubovų giminės moterys prisidėdavo prie gegužinių organizavimo. Tai buvo lietuvių tautinio atgimimo veikėjų suvažiavimai, kuriuose buvo sprendžiamos lietuviškos spaudos, švietimo, kultūros renginių problemos. Net viena lietuvių politinė partija – Demokratų – buvo įkurta tokios gegužinės Dabikinėjė metu. Zubovai tai labai gerai žinojo, o gegužinėmis buvo maskuojami tikrieji tų susiėjimų tikslai. Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė gegužinių dalyviams kiekvieną kartą atsiųsdavo tortą, taip prisidėdama prie tos maskuotės.  

Nė viena gegužinė Šiauliuose nėra įvykusi kurioje nors kitoje vietoje – išskirtinai tik Zubovų dvaruose.

Nuo 1875 m. mieste veikė 11-18 vietų grafienės Aleksandros Olsufjevaitės-Zubovienės mergaičių našlaičių prieglauda. Gerai visiems žinoma, kad nuo 1905 m. Gubernijoje veikė A. Olsufjevaitės-Zubovienės išlaikoma vienklasė keturių skyrių pradinė mokykla.

Zubovai ir tautinis atgimimas
Zubovų žmonos po savo sparnu priglaudė ir lietuvių tautinio atgimimo jaunuomenę. Jų dėka pirmosiose lietuviškose mokyklose galėjo mokytis dvaro darbininkų vaikai. Mokyklose buvo mokomasi lietuvių kalbos, aišku, kiti dalykai galėjo būti dėstomi ir rusiški. Zubovienės mokyklą išlaikė, lietuviškumą slėpė ir sėkmingai įsiliejo į vietinių žmonių gyvenimą.

Lietuvių inteligentai, šviesuoliai, atgimimo veikėjai Šiauliuose galėjo jaustis saugiai.

„Gubernijos“ alaus bravore dirbo nemaža lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, knygnešių, šviesuolių.

Organizuojant draudžiamosios spaudos slėpimą, Šiaulių „Gubernijos“ knygnešiai daugiausiai naudojosi „Gubernijoje“ esančiu rūsiu.

„Nors plėtoti lietuvišką kultūrinį gyvenimą spaudos draudimo laikotarpiu buvo sudėtinga, vis dėlto tam turėjo didelė įtakos dvarininkų pozicija, o tarp jų – ir grafų Zubovų, telkusių savo aplinkoje ne tik inteligentijos atstovus, bet ir tautiškai sąmoningus „Gubernijos“ darbininkus“, – B. K. Salatkienė.

B. K. Salatkienės nuomone, tolerantiškumui ir kitų supratingumo atsiradimui įtakos turėjo įgytas vakarietiškas išsilavinimas. Gali būti, jeigu Zubovai nebūtų mokęsi Vakarų šalių universitetuose, jų gyvenimo būdas, interesai ar puoselėjamos vertybės būtų buvusios visiškai kitokios. Čia ir slypi visas giminės išskirtinumas.

Alternatyva – kas būtų, jei...
Kas būtų nutikę, jeigu Jekaterina II Platonui Zubovui nebūtų padovanojusi Šiaulių ekonomijos? Muziejininkė atsako, kad teorijų galima prikurti visokių. Tačiau aišku viena, jeigu kita giminė būtų demonstravusi savo didybę arba imperialistinę galybę, tai viskas galėjo pakrypti visai kita linkme. Neaišku, kokia būtų buvusi Šiaulių, kaip žemės ūkio krašto, raida. Turbūt čia greitu laiku nebūtų atsiradę nei inovacijų, nei dvarų, nei pieninių, nei naujų gyvulių veislių, nei pramonės įmonių. Taip pat neaišku, kas būtų globojęs tautinio atgimimo veikėjus. Galbūt nebūtų buvę tokių gegužinių, lietuviškų mokyklų ir t. t.

Galima spėti, kad kitas dvarininkas taip greitai nebūtų prisitaikęs prie naujos aplinkos. Zubovų stiprybė buvo ta, jog čia atvyko ne vienas, bet keli broliai. Sunku tiksliai pasakyti, kaip viskas būtų vykę be Zubovų. Nėra tikslių nei teigiamų, nei neigiamų prognozių. B. K. Salatkienė yra linkusi manyti, kad be jų Šiaulių kultūra, ekonomika būtų buvusi skurdesnė. Aišku, nėra nepakeičiamų žmonių, tačiau tai, kad Zubovų fenomenas pozityviai suveikė Šiaulių krašte, yra faktas.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad po 1870 m. Rusijos miestų reformos įsigaliojimo Šiauliuose susidarė palankios aplinkybės Zubovų integracijai į miesto gyvenimą. Jie iš esmės buvo miesto valdymo ir miesto gyvenimo organizavimo, problemų sprendimo centrinėmis figūromis.

Jų veiklos reikšmingi rezultatai pastebimi ūkiniame, miesto gyvenime. Tad aktyvi Zubovų pozicija miesto savivaldybėje tapo viena iš svarbių, oficialių, „kontekstinių“ prielaidų šios giminės sėkmingai integracijai į Šiaulių ir Lietuvos visuomeninį, kultūrinį bei ūkinį gyvenimą.

Vladimiras Zubovas.
B. K. Salatkienės paskaitos skaidrės

Zubovų herbai.
B. K. Salatkienės paskaitos skaidrės

Trys Vladimirai Zubovai.
B. K. Salatkienės paskaitos skaidrės

Atminimo įamžinimas, memorialinės vietos
Ginkūnų mokyklai 1989 m. grąžintas jos įkūrėjų Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas.
Šiaulių miesto gatvei 1990 m. grąžintas Grafo Zubovo vardas.
„Aušros“ muziejus surengė konferenciją „Zubovai ir Lietuva“, skirtą Zubovų giminės Lietuvoje 200-osioms metinėms paminėti. Išleistos šios konferencijos pranešimų tezės.
Parengtas biobibliografinis žinynas „Zubovai ir Šiaulių kraštas“. Autorė P. Višinskio viešosios bibliotekos darbuotoja Birutė Knizikevičienė.
Parengtas kraštotyros darbas „Ąžuolas plačiašakis: Zubovų giminės apžvalga“. Autorius šiaulietis kraštotyrininkas Vytautas Veteikis.
Parašytas magistrinis darbas „Zubovų mecenatinė veikla XX amžiuje“. Autorė Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantė Edita Rimkutė.
Šiauliuose esanti Zubovų dvaro sodyba, vadinama Didždvariu – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
Agluonų (buv. Medemrodės) kaimo gatvė pavadinta Vladimiro Zubovo vardu.
Bubiuose (Šiaulių r.), restauruotame Dimitrijaus Zubovo (1872-1944) dvare veikia „Grafo Zubovo“ viešbutis. Pastatas įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Beinoriškėse (Šiaulių r), stačiatikių kapinėse, 1913 m. palaidota Aleksandra Zubovienė, 1944 m. – jos jauniausias sūnus, buvęs Bubių dvaro savininkas Dimitrijus. Kapas – valstybės saugomas kultūros objektas.
Medemrodėje 1933 m. palaidotas Vladimiras Zubovas. Kapas – valstybės saugomas kultūros paminklas.
Ginkūnų kapinėse 1932 m. palaidota  Sofija Zubovienė.

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos informacija