Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Siekdami neprarasti darbo, darbuotojai vis dažniau ryžtasi karjeros pokyčiams, pradeda lankyti tam tikrus kursus ir mokymus. Taip pat yra tokių, kurie ieško galimybės papildomai užsidirbti. Viskas tik tam, kad būtų galima gyventi oriai ir nereikėtų skaičiuoti paskutinių turimų centų.

Amžius nebėra kriterijus
Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.   

Kaip rodo projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai. D. Šilienė pastebi, kad užimtumo tarnyba ir įdarbinimo bei darbuotojų atrankos portalai nuolat skelbia, jog pastaruoju metu itin paklausūs yra IT specialistai, inžinieriai, aptarnavimo srities darbuotojai. „Darbo rinka yra įvairi ir, man atrodo, kad gerų ir profesionalių specialistų bet kurioje srityje reikėjo ir reikės. Tačiau keičiasi visuomenė ir darbdavių požiūris“, – sako karjeros konsultantė.

Pastaruoju metu stebimas ir aktyvesnis susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimu. Amžius nebėra kriterijus, o lemiamu veiksniu vis dažniau tampa gebėjimas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu bei naujausių technologijų žinios.

„Neseniai teko spaudoje skaityti, kad darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties bei savo profesijos vertinimo. Vyresniems žmonėms neretai trūksta skaitmeninių įgūdžių, tačiau pastebiu, kad netrūksta noro juos įgyti ar patobulinti.

Gal labiausiai šiuo atveju trūksta tikėjimo savimi ir žinojimo, kad aš tikrai galiu ir sugebėsiu. Parodykime jiems daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir gausime grąžą, kurios gal ir nesitikime. Laikas keisti stereotipus ir pritariu, kad amžius negali būti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje“, – įsitikinusi Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė bei priduria, kad dabartinė darbo rinka pasižymi ne vienu iššūkiu, kuris reikalauja pastangų, norint jį įveikti ir prisitaikyti.

Naujas iššūkis – nuotolinis darbas
Intensyviai keičiasi ir darbo organizavimo forma bei populiarėja darbas nuotoliniu būdu. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. ES 12,3 proc. 15–64 m. dirbančių žmonių paprastai dirbo namuose, nors pastarąjį dešimtmetį ši dalis išliko pastovi ir siekė apie 5 proc. Šis pokytis yra sąlygotas socialinio suvaržymo, kuriame gyvenome pastaruosius metus. Tačiau pastebimos tendencijos, jog net ir pasibaigus ribojimams išlieka mišri darbo organizavimo forma, derinant nuotolinį darbą su darbu biure.

„Pastarieji metai ypatingi, nes mus visus pastūmėjo gerokai patobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Pastebėjome, jog prasidėjus karantinui projekte „Prisijungusi Lietuva“ ypač aktyvi tapo 51–65 metų amžiaus grupė (41 proc.). Mokymus atrado daugiau dirbantys žmonės. Tai ypač svarbu, nes išmokti darbą bei laisvalaikį praturtinantys dalykai padės Lietuvos gyventojams kuo ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje.

Nuotolinis darbas niekur nedings, o tai reiškia, jog turime vis labiau atkreipti dėmesį į saugų bei atsakingą elgesį internete. Nes saugus darbuotojo elgesys internete – saugi įmonė ar organizacija“, – pastebi Rita Šukytė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Nuo užsienio kalbos žinių iki komunikacijos
Pasiteiravus, kokių įgūdžių dabar dažniausiai reikalaujama ieškant darbo ir į ką pravartu atkreipti dėmesį, lektorė D. Šilienė pažymėjo, jog nors kiekviena pozicija turi atitinkamus reikalavimus, dažniausiai stebimi kriterijai kartojasi. Kandidatams nurodoma, kad reikia mokėti naudotis technologijomis, bent vieną ar keletą užsienio kalbų, gebėti greitai reaguoti ir priimti sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę.

Ieškant pokyčių profesinėje veikloje D. Šilienė rekomenduoja nedelsti ir imtis veiksmų, įgyti naujų įgūdžių. „Praėjo laikas kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Šiandien daug svarbiau yra paties žmogaus prioritetai ir interesai. Siekiantiems save realizuoti ir keisti darbą ar rasti naują rekomenduoju turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV), nepamiršti ir socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyros. Stebėkite darbo skelbimus ir gerai išanalizuokite, kokia sritis jums būtų tinkamiausia bei įgykite dar trūkstamų žinių. Nenusiminkite jei išsiuntus gyvenimo aprašymą negausite atsakymo. Pokyčiai reikalauja tvirtybės ir kantrybės.

Darbinėje praktikoje esu sutikusi aktyvių ir veiklių vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos neramino mintis, kad trūksta kompiuterinių įgūdžių ir baimė. Tačiau galima visada ieškoti daugybės priežasčių, nusimesti atsakomybę, kaltinti kitus, bet geriausias būdas yra suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių“, – patarimais dalijasi D. Šilienė.
D. Šilienė pastebi, kad karjera yra viso gyvenimo procesas, o profesinė veikla pasibaigia tada, kada nusprendžia pats žmogus.

Dairosi papildomo darbo
Pastaruoju metu taip pat padaugėjo tokių, kurie svarstydami apie greito uždarbio idėją, galvojo apie papildomą darbą. Tarp rizikingesnių variantų buvo ir loterijos bilietai, ir investicijos į kriptovaliutas, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, papildomas darbas buvo pats populiariausias pasirinkimas – jį svarstė 33 proc. respondentų. Antras pagal populiarumą būdas užsidirbti buvo mintis įsigyti loterijos bilietų (18 proc.), trečias – įsigyti akcijų, obligacijų ar investicinių fondų vienetų (15 proc.).

Ketvirtą vietą tarp greito uždarbio galimybių užėmė turimo nekilnojamojo turto išnuomojimas (12 proc.), penktąją – kaip finansuotojui sudalyvauti tarpusavio skolinimo platformos veikloje (10 proc.). Kriptovaliutoms teko šeštoji (8 proc.) vieta, kitos idėjos domino vos po keletą procentų apklaustųjų.

Aktyviausi darbingo amžiaus žmonės
Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad papildomas darbas per pastaruosius metus buvo pats populiariausias tarp visų be išimties amžiaus grupių respondentų.

„Papildomas darbas yra pats konservatyviausias būdas papildomai užsidirbti. Pandemijos metu dalis verslų buvo priversti užsidaryti ir laukti epidemiologinės situacijos pagerėjimo, o kitiems verslams pandemija kaip tik reiškė naujo ir ypač spartaus augimo etapą. Pavyzdžiui, smarkiai plėtėsi maisto pristatymo, siuntų kurjerių įmonės, tad susirasti papildomą darbą buvo tikrai įmanoma“, – pastebi J. Ivaška.

Jis išskiria 36-45 metų amžiaus žmones, kadangi tarp jų papildomo darbo mintis buvo ypač populiari: čia ją svarstė net 41 proc. apklaustųjų. Mažiausiai papildomas darbas domino vyresnius kaip 56 metų gyventojus – tik 26 proc. Tačiau, pasak banko atstovo, kadangi tarp pastarųjų neabejotinai yra ir pensininkų, jiems papildomas darbas galėjo būti objektyviai mažiau aktualus.

Skirtingų kartų pasirinkimus rizikuoti gerai atspindi loterijos bilietų patrauklumas. Juos mieliau pirktų vyresni nei 36 metų gyventojai ir tokių būtų apie 20 proc. Tuo tarpu jaunimą masina kriptovaliutos.

Pagalvoja ir apie kriptovaliutas
Net 17 proc. gyventojų iš 26-35 metų amžiaus grupės per pastaruosius metus pripažino galvoję apie kriptovaliutų įsigijimą. Kiek mažiau, bet ši idėja atrodė patraukli ir 36-45 metų amžiaus respondentams (11 proc.), tuo tarpu kitose amžiaus grupėse jos traukė tik po keletą procentų apklaustųjų.

„Ne tik greito uždarbio, bet ir greito praturtėjimo viltis žmonijai būdinga nuo seniausių laikų. Kriptovaliutas netgi būtų galima pavadinti šių laikų aukso ieškojimu ar loterija, kuri sužavi įspūdingomis praturtėjimo istorijomis, tačiau nutylima apie ypač didelę asmeninę finansinę riziką. Valiutos, kaip ir finansų rinkos, ne tik kyla, bet ir krenta, todėl turint tikslą užsidirbti lygiai taip pat galima ir smarkiai „pralošti“. Kaip finansų ekspertai tikrai nepatartume rinktis momentinių investicijų kaip būdo greitai užsidirbti ir juo labiau – tokių rizikingų objektų“, – sako J. Ivaška.

Vis dėlto jaunimo dėmesį taip traukiančios kriptovaliutos jau dabar sufleruoja, kokios tendencijos įsitvirtins laikui bėgant. Anot J. Ivaškos, nors investicijos į klasikinius turto vienetus, tokius kaip akcijos, obligacijos ar investiciniai fondai, Lietuvoje yra gana populiarios, akivaizdu, kad jų krepšelį jaunoji karta gali intensyviau pildyti visiškai naujo tipo pasirinkimais.

„Finansinis švietimas galėtų padėti geriau suprasti rizikas ir išmokyti nenuvertinti pinigų praradimo tikimybės. Kita vertus, net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigė nesvarstę jokių greito uždarbio idėjų. Vadinasi, bendrai vertinant namų ūkių finansinė situacija yra tikrai nebloga“, – tvirtina pašnekovas.