Akivaizdu, kad ugdymas nuotoliniu būdu nebuvo itin malonus visai švietimo bendruomenei. Nesinorėtų to pakartoti ir šių metų rudenį, nors jau dabar spėjama, kad hibridinio mokymo nepavyks išvengti. Natūralu, kad dėl to tikimasi bent jau didesnių atlyginimų, kurių, deja, kol kas dar niekas nežada didinti. Papildomos įtampos kelia ir pasikeitimai dėl išeitinių išmokų į pensiją išeinantiems mokytojams. Kai kurie Seimo nariai ir profesinės sąjungos teigia nebesuprantantys, kas dedasi, ir svarsto, ar tos kalbos apie mokytojų profesijos prestižo kėlimą dar yra ko nors vertos.

Jaučiasi priblokšti
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė įsakymą, kuriuo paskirstytos lėšos savivaldybėms tam, kad į pensiją išeinantiems pedagogams būtų išmokėtos išeitinės išmokos. Susiklosčiusi praktika yra tokia, kad kiekvienas į pensiją išeinantis pedagogas, turintis atitinkamą stažą, yra išlydimas ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal nutarimus, o tai reiškia – su šešių mėnesių išeitine išmoka.

Įprasta praktika buvo tokia, kad nuo 50 proc. iki 70 proc. lėšų išmokoms skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o maždaug apie 30 proc. prisideda kiekviena savivaldybė. Deja, dabar, pagal birželio 14 d. ministrės įsakymą, tam numatyta tik 15 proc. lėšų, o tai sudaro 1 mln. eurų, nors poreikis siekia iki 6 mln. eurų.

„Apie lėšų poreikį ministerija žinojo prieš kelis mėnesius. Todėl šis įsakymas tikrai pribloškė savivaldybes, lygiai taip pat pribloškė ir mus, kurie mano, kad tik tvari, vieninga, pedagogų atžvilgiu, tęstinumą turinti politika gali sukurti tą prestižinę profesiją. Todėl dėsime visas pastangas, kad toks pakankamai neatsakingas elgesys būtų sustabdytas“, – tvirtino Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Vienareikšmiai noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ypač Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą. Tai tikrai ne kažkoks išskirtinis padidinimas, tai buvo numatyta teisės aktuose ir šios lėšos turėjo būti numatytos“, – antrino Seimo narė Vilija Targamadzė.

Anot jos, apskritai tai tampa sistemine problema, kai nuolatinėms veikloms lėšos yra numatomos ne iš pastovaus šaltinio: „Šiuo atveju lėšos buvo numatytos DNR plane ir tas teigimas, kad 4,5 mln. eurų buvo nenumatyta, yra neteisingas. Reikėjo tuos 4,5 mln. eurų perkelti, nes dabar 1 mln. yra nykstamai mažai ir savivaldybėms perkelta labai didelė našta.“

Kaltina išnaudojimu
Ne ką malonesnė žinia yra ta, kad šiais metais atsisakoma 10 proc. didinti mokytojų atlyginimus. V. Targamadzės teigimu, taip elgtis neteisinga: „Akivaizdu, kad nuo rugsėjo 1 d. mokytojams darbo krūvis nesumažės, be to, žinant, jog karantino metu jie turėjo įdėti labai daug pastangų, manau, mokytojai tikrai nusipelnė, jog būtų padidintas atlyginimas.“

„Nacionaliniame susitarime ir šakinėje sutartyje yra numatytas 10 proc. didėjimas kasmet, todėl keista visiems mums, kad šiais metais nuo rugsėjo 1 d. atlyginimai nebus keliami. Tas atsisakymas didinti kelia tam tikrų įtampų, sudaro keistą kontekstą“, – pridūrė Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Anot jo, pasidomėjus, kodėl valdantieji atsisako mokytojams didinti atlyginimus, gautas atsakymas, kad valdžia yra viską apskaičiavusi ir tai pradės daryti nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, tai yra, po pusantrų metų.

„Įdomu būtų paklausti, ar mokytojams tai tinka. Manau, kad – ne, juo labiau turint omenyje, jog viskas brangsta“, – kalbėjo Seimo narys.

Žinant, kad nuo rudens dalis jaunimo toliau mokysis hibridiniu būdu, toks elgesys, anot E. Jovaišos, yra visiškai neatleistinas: „Nuotolinis mokymas, kaip žinia, reikalauja daugybės pinigų, ir ne veltui dar Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas surašė raštą, grasinantį baudžiamąja atsakomybe dėl dėstytojų išnaudojimo. Profsąjunga randa išnaudojimo elementų, neapmokant visų išlaidų, kurias patiria dėstytojai. Su mokytojais tas pats – jie turi sudėti savo asmeninius pinigus, kad ugdymo procesas būtų kokybiškas. Mes reikalaujame ir geresnių sąlygų, ir to, kad nuo rugsėjo 1 d. baigtųsi nuotolinis mokymas, nes tai jau virsta švietimo kokybės tragedija.“

Kyla į kovą
Nepasitenkinimą šiuo atžvilgiu yra išreiškusi ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS).

„Ministrė Pirmininkė apie hibridinį mokymą kalba lyg apie normalų ir priimtiną dalyką. Gaila Lietuvos mokinių ir jų tėvų, kurie tokio požiūrio ir sprendimų pasekmes pajaus po kelerių metų, kai jau bus per vėlu. Kartais net kyla mintis, kad daroma viskas, jog Lietuvoje liktų tik privačios mokyklos“, – pasipiktinimo pranešime spaudai neslėpė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Profesinė sąjunga dar prieš kelias savaites raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, prašydama atsakyti, kaip ruošiamasi artėjantiems naujiems mokslo metams.

„Iš atsakymo akivaizdu, kad iš principo nesiruošiama naujiems mokslo metams. Jeigu spės, ministerija iš Vyriausybės skirtomis lėšomis įrengs vos po kelias klases mokyklose (net ne visose) hibridiniam mokymui. Eilinį kartą valstybė turi pinigų investicijoms į atnaujinimus, remontus ar statybas, tačiau žmogiškuosius resursus pamiršta“, – nusivylimo neslėpė E. Milešinas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, mokytojai neketina tylėti ir ramiai laukti vasaros, nes hibridinis mokymas nėra tas pats kas kontaktinis, kaip bando teigti ministerija.

„Ministerijos rašte teigiama, kad mokytojui nėra didelio skirtumo, ar dirbti vien tik kontaktiniu būdu klasėje, ar dirbti kontaktiniu būdu ir tuo pačiu metu vesti nuotolines pamokas namuose esantiems mokiniams. Mes su tuo nesutinkame ir reikalaujame, kad mokytojams būtų numatytas papildomas apmokėjimas už hibridinį mokymą“, – sakė LŠMPS vadovas.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ketina imtis visų būtinų priemonių, kad apgintų mokytojų interesus.

„Gaila, kad mokinių tėvai per mažai gilinasi į mokymo procesą ir nekyla kovoti dėl iš jų vaikų atimamo deramo išsilavinimo, kurio jie netenka dėl Vyriausybės nepateisinamo neveiksnumo. Vyriausybė eilinį kartą stengiasi eiti lengviausiu keliu, pamiršdama pažeidžiamiausius ir socialiai jautriausioje grupėje esančius vaikus. Tuo tarpu LŠMPS dėl mokytojų kovos iki galo. Gal valdžioje esantys politikai jau pamiršo, ką reiškia, kai mokytojai įstumiami į kampą“, – priminė LŠMPS vadovas.

Turi kitokią nuomonę
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į viešai išsakytą kritiką, pranešime spaudai priminė, kad visiems mokytojams, kurie sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, pagal Darbo kodeksą priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, pateikus prašymą. Ją skiria darbdavys. Ji mokama iš klasės krepšelio ar savivaldybės lėšų.

Tam, kad būtų paskatinta mokytojų kaita, dar 2015 m. buvo pradėta įgyvendinti priemonė, numatanti išeitines išmokas mokytojams, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Tai papildoma priemonė, kuri siejama su mokytojų skaičiaus optimizavimu, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, ir ji nėra privaloma pagal Darbo kodeksą.
Šios priemonės kasmetinis biudžetas yra tvirtinamas Seimo, pinigai skiriami iš valstybės biudžeto, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes.

2015–2018 m. skiriama suma labai svyravo – nuo 1,6 mln. eurų iki 3,2 mln. eurų, o 2019 m. šiai priemonei lėšų iš viso nebuvo skirta.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiems metams pasiūlė biudžetą, kuriame numatė 1 mln. mokytojų išeitinėms išmokoms.

Ministerijos aiškinimu, 2020 m. mokytojų išeitinėms išmokoms panaudota 4,8 mln. eurų. Išmokas gavo apie 1 300 mokytojų. Valstybės biudžete buvo numatytas 1 mln. eurų, tačiau atsižvelgiant į didelį lėšų poreikį, šios priemonės finansavimas liepos mėnesį padidintas iš skolintų lėšų. Šis panorusių palikti darbą mokytojų skaičiaus padidėjimas labiausiai susijęs su tuo, kad dalis mokytojų taip nutarė dėl smarkiai pasikeitusių darbo organizavimo sąlygų, būtinybės pamokas vesti nuotoliniu būdu.

Ministerija iki kiekvienų metų gegužės 1 d. išsiaiškina galimą savivaldybių poreikį papildomoms išmokoms ir paskirsto valstybės biudžete šiam tikslui patvirtintą sumą. Pagal savivaldybių ir valstybinių mokyklų iki gegužės 31 dienos pateiktas paraiškas, 2021 m. lėšų poreikis sudaro 6,4 mln. eurų. Išmokų prašoma 1 475 mokytojams.

Tačiau patirtis rodo, kad tai negalutiniai skaičiai, dalis mokytojų pakeičia apsisprendimą ir lieka toliau dirbti mokyklose. Nesant galimybių patenkinti visą išmokų poreikį, šalys gali sutarti dėl mažesnės išeitinės išmokos. Pasikeitus pasitraukimo sąlygoms, darbuotojai gali pakeisti savo apsisprendimą ir likti toliau dirbti mokykloje.

Apsisprendimui turės įtakos ir tai, kad yra didelė tikimybė, kad nuo rugsėjo visi mokytojai ir mokiniai grįš į mokyklas ir tęs įprastas pamokas.

Lėšų skyrimo tvarkoje nustatyta, kad tais atvejais, kai turima valstybės biudžeto lėšų suma yra mažesnė už savivaldybių ir valstybinių mokyklų paraiškose pateiktą valstybės biudžeto lėšų poreikio sumą, skiriama valstybės biudžeto lėšų suma yra proporcingai mažinama, atsižvelgiant į turimas valstybės biudžeto lėšas.

Ministerija pažymėjo, kad šiais metais savivaldybių finansavimas didėja net apie 141 mln. eurų. Tad savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie šios priemonės įgyvendinimo.

„Numatome šią mokytojų kaitos priemonę persvarstyti, atsižvelgiant į kintantį mokytojų poreikį. Turime atsižvelgti į tai, kad kai kuriose mokyklose, savivaldybėse jau fiksuojamas mokytojų trūkumas. Todėl turime elgtis apdairiai, priimdami sprendimus finansiškai skatinti patyrusių mokytojų pasitraukimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus.
Taigi ši skatinimo priemonė buvo aktuali anksčiau, dabar atėjo laikas, kai didesnį dėmesį reikia skirti ne pasitraukimui, bet pradedančių mokytojų pritraukimui į mokyklas, nes mokytojų pradeda trūkti“, – rašoma pranešime spaudai.

Be to, ministerija tikina, kad skatina jaunimą rinktis pedagogikos studijas, jiems skiriamos 300 eurų stipendijos. Manoma, kad šios ir kitos priemonės turėtų padėti per artimiausius metus išvengti mokytojų trūkumo.