Dėl pandemijos – darbo, drabužių, avalynės pirkimo veiklos persikėlė į virtualią erdvę.

Nemaža dalis lietuvių dirbti, apsipirkinėti ir toliau ketina internetu, tuo tarpu bendravimą – kuo skubiau sugrąžinti į ankstesnes jo formas.

Įžvelgia tam tikrų pokyčių
„Vis aiškiau matome, kad karantinas pakeitė dalį mūsų įpročių ir sukūrė naujų: internetą prisijaukinome kaip reikiant. Jame – ir buitis, ir darbas, ir tobulėjimas, ir net pramogos. Dar pandemijos įkarštyje ėmėme ieškoti, kaip pramogas, kurių netekome, perkelti į virtualumą. Rinkomės kino ekranų vertus išskirtinius filmus ir juos rodėme žmonių namuose, aukščiausio lygio Nacionalinės filharmonijos koncertus ėmėme transliuoti tiesiai nuo sofos.

Ši tendencija niekur nedings: nors, vos tik gavę galimybę, daugelis puolėme į lauką apkabinti seniai matytų artimųjų, bet interneto vaidmuo mūsų gyvenimuose tikrai bus kitoks, nei iki šiol“, – teigia „Cgates“ rinkodaros vadovė Dovilė Filmanavičiūtė.

Šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėjos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų karantino metu ėmė dirbti per nuotolį – internetu. Antra populiariausia veikla, perkelta į internetą – drabužių bei avalynės pirkimas, tai padarę teigia 40 proc. apklausos dalyvių. 33 proc. virtualiai ėmė bendrauti su draugais bei artimaisiais, 30 proc. – pirkti maisto produktus.

28 proc. apklaustų suaugusiųjų teigia ėmę mokytis internetu, 21 proc. – pirkti baldus, buities reikmenis. Penktadalis tyrimo dalyvių karantino metu internete ėmė žiūrėti filmus bei gauti gydytojo konsultacijas.

„Tyrimo metu aiškinomės, kurias iki tol kitais būdais vykdytas veiklas šalies gyventojai perkėlė į internetą, tad natūralu, kad tokių veiklų, kaip informacijos paieška, naujienų skaitymas ar mokesčių mokėjimas procentas tyrime nėra didelis – jas internetu atlikti buvome įpratę jau anksčiau.

Tuo tarpu apsipirkinėjimo, tiek maisto, tiek – ir įvairių daiktų statistika – labai iškalbinga. Akivaizdu, kad pandemija paskatino mus atrasti interneto parduotuves“, – sako D. Filmanavičiūtė.

Karantino metu reikšmingai augo interneto poreikis šalyje. 50 proc. respondentų teigė, kad jų naudojimasis internetu karantino metu išaugo. 49 proc. teigia besinaudojantys juo tiek pat, kiek anksčiau. Ir vos 1 proc. respondentų atskleidė, kad interneto šiemet jiems prireikė mažiau.

Pirkti ir toliau ketina internetu
Ir karantinui pasibaigus internetu toliau dirbti ketina 32 proc. apklaustųjų, drabužius bei avalynę pirkti – 28 proc., įsigyti maisto produktus – 21 proc., mokytis – 20 proc.

Tačiau vos 11 proc. tyrimo dalyvių ketina ir toliau internetu bendrauti su draugais bei artimaisiais.

„Tai turbūt aiškiausiai ir apibrėžia interneto užimamą vietą mūsų gyvenimuose bei būsimas jo vartojimo tendencijas – virtualumas leidžia mums taupyti laiką, atlikti veiksmus ar gauti informaciją greičiau, paprasčiau ir pigiau, mažiau kenkti gamtai bei aplinkai. Tačiau tikro ryšio, bendravimo jis nepakeis ir ateityje“, – įsitikinusi D. Filmanavičiūtė.

Be priežasties grąžinti galima ne visas prekes.

Tam tikrų prekių gali nepriimti
Tiesa, apsiperkant internetu, kartais iškyla tam tikrų nesklandumų, todėl svarbu žinoti tam tikras pirkimo taisykles. Siuntų bendrovė „Omniva LT“ pateikia sąrašą, kada prekybininkai turi būti lankstesni, o vartotojai – sąmoningesni.

Civilinis kodeksas ir Mažmeninės prekybos taisyklės numato, kad nenaudotas, kokybiškas, prekinės išvaizdos nepraradusias prekes vartotojai gali grąžinti per 14 dienų nenurodydami grąžinimo priežasties. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad taisyklėse taip pat pateikiamas negrąžinamų prekių sąrašas, į kurį patenka tokios prekės kaip apatinis trikotažas, žaislai, baldai, patalynė, parfumerijos gaminiai, kūdikių drabužėliai ir kt. Jei vartotojo įsigyta prekė yra įtraukta į išimčių sąrašą, ją galima grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus.

Bendrovės, valdančios išorinę prekių grąžinimo platformą FLIPO, komercijos vadovas Justinas Pileckas sako, kad, siekiant išvengti nesusipratimų, pirkėjams visuomet svarbu pasidomėti kiekvieno pardavėjo taikoma prekių grąžinimo politika ir žinoti bendrąsias taisykles.

„Vartotojai daugeliu atvejų kliaunasi įstatymų numatyta 14 dienų prekių grąžinimo be priežasties garantija. Tačiau ji nėra absoliuti, o tam tikrų prekių prekybininkai gali nepriimti. Jei kyla abejonių, ar įsigyjamas prekes tikrai bus galima grąžinti, visuomet verta apie tai pasiteirauti konkrečios parduotuvės atstovų, susipažinti su  parduotuvės prekių grąžinimo taisyklėmis“, – teigia J. Pileckas.

Didelė dalis pirkėjų neskaito prekių grąžinimo taisyklių
Šiemet sausį prekių grąžinimo platformos FLIPO iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad su prekių grąžinimo sąlygomis, perkant internetu, iš anksto susipažįsta maždaug du trečdaliai vartotojų. Pirkdami fizinėse parduotuvėse, tai daro tik 41 proc. pirkėjų. Likę neskiria tam dėmesio, todėl neretai nustemba, kad įsigytų, tačiau netikusių prekių pardavėjas nepriima atgal ir negrąžina už jas pinigų.

„Prekių, kurias galima grąžinti, išimtys yra numatytos ne be reikalo. Pavyzdžiui, prekybininkai nėra įpareigoti priimti gyventojams netikusių greitai gendančių prekių, dantų šepetėlių, apatinio trikotažo ir kitų išpakuotų pirkinių, kurie yra netinkami grąžinti dėl sveikatos ar higienos priežasčių. Juk išpakuotų higienos prekių kitam pirkėjui pardavėjai nesiūlo, tad dėl jų grąžinimo būtų patirta nuostolių“, – aiškina J. Pileckas.

Lankstesnė prekių grąžinimo politika pardavėjams naudinga
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad aiškus prekių grąžinimo procesas pirkėjus skatina toje pačioje parduotuvėje pirkti dažniau. Net 92 proc. internetu ir 95 proc. fizinėse parduotuvėse prekes įsigyjančių vartotojų teigė, kad aiškus prekių grąžinimo procesas į konkrečią parduotuvę skatina grįžti dažniau. J. Pilecko teigimu, tai yra svari priežastis prekybininkams pasistengti, kad pirkėjams būtų išties aišku, kaip ir kokias prekes galima grąžinti ar pakeisti.

„Tai, kad parduotuvės kai kurių grąžinamų prekių priimti neprivalo, nereiškia, jog to daryti negali. O lankstesnė prekių grąžinimo politika prekybininkams gali būti išties naudinga. Mūsų iniciatyva atliktos apklausos duomenys rodo, kad 89 proc. apklaustųjų, kuriems nekilo problemų grąžinti vieną ar kitą įsigytą prekę, dar kartą pirktų toje pačioje parduotuvėje. Taip pat elgtųsi 97 proc. prekes įsigijusių ir sėkmingai grąžinusių fizinėse parduotuvėse“, – sako J. Pileckas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad Lietuvos prekybininkai į prekių, kurių priimti neprivalo, grąžinimą žiūri gana lanksčiai. Tai rodo ir apklausos duomenys, pagal kuriuos tarp dažniausiai lietuvių grąžinamų kokybiškų prekių yra elektroninė technika, kurios fizinės parduotuvės turi teisę nepriimti. Pernai tokias prekes grąžino maždaug penktadalis gyventojų. Dažniau buvo grąžinami tik drabužiai (52 proc.) ir avalynė (29 proc.).

Anot J. Pilecko, aiškūs, paprasti ir vartotojams palankūs prekių grąžinimo procesai neabejotinai gerina pirkėjų apsipirkimo patirtį ir potencialiai didina lojalių parduotuvės klientų dalį. Dėl to prekybininkams, ypač veikiantiems internete, itin svarbu sustyguoti ir optimizuoti prekių grąžinimo procesus, skirti jiems pakankamai dėmesio. Tai gali padėti pasiekti geresnių verslo rezultatų.