Šiauliuose šiuo metu didžiausi koronaviruso židiniai yra siuvimo įmonės „Interscalit“, „Comco“ ir prekybos centras „Tau“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, židiniai yra valdomi, tačiau nepaisant to, virusas mieste vis tiek toliau plinta. Šiaulių verslo atstovai pripažįsta, kad dabartinė epidemiologinė situacija juos šiek tiek neramina, todėl ruošiasi blogiausiam scenarijui.

Nenori visko palikti atsitiktinumui
„Ruošiamės blogiausiam, tačiau tikimės geriausio“, –  taip susidariusią padėtį komentuoja Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA) prezidentas Alvydas Stulpinas.

Anot jo, visi pramonininkai yra šiek tiek sunerimę ir deda visas pastangas, kad įmonėse kuo ilgiau nebūtų fiksuojama koronaviruso susirgimų: „Pramonė gyvena tokiu laukimo režimu ir imasi visų įmanomų atsargumo priemonių.“

Kaip žinia, gamybos įmonėse nepertraukiamai dirbama keliomis pamainomis, todėl jeigu koronavirusas būtų nustatytas bent vienam darbuotojui, iš karto iškristų visa pamaina ir nebebūtų kam dirbti.

„Per kelias dienas surasti, kas pakeistų vieną pamainą, būtų labai sunku, todėl mes ir sakome, kad kuo geriau būsi pasiruošęs, tuo daugiau šansų, jog tave bėdos aplenks“, – teigia A. Stulpinas.

Todėl darbas organizuojamas maksimaliai ribojant kontaktus gamybinės veiklos metu. Kiekvienos pamainos darbuotojai į darbą įeina pro vienas duris ir išeina pro kitas. Statomi apsauginiai atitvarai, atskiriamos įmonės patalpos, laikomasi griežtų higienos reikalavimų ir pan.

„Kiekvienas verslas turi savo ypatumų, bet visi investuoja į tai, kad tik įmonės netaptų koronaviruso židiniu. Aišku, ne visiems pavyksta to išvengti, bet tokių atvejų, kaip turime šiandien, bus mažiau, jeigu visi laikysimės higienos, nevaikščiosime, kur nebūtina, to visiems ir linkiu“, – nepamiršti sąmoningumo ir pernelyg neatsipalaiduoti ragina ŠPA prezidentas.

Prioritetą skiria prevencijai
Tiesa, nors koronaviruso atvejų Šiauliuose ir daugėja, bent jau ekonomika išgyvena ne pačius blogiausius laikus. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad Lietuvai pirmąją pandemijos bangą pavyko įveikti sėkmingiau negu daugeliui kitų Europos Sąjungos ir pasaulio šalių, be to, Baltijos šalys pasiekė geriausių rezultatų pagal daugelį ekonominių rodiklių. Nors Baltijos šalys ir Lietuva buvo vieni labiausiai nukentėjusių regionų per 2008–2009 m. finansų krizę, dabartinė situacija visai priešinga: palyginti su pasaulio vidurkiu, Lietuvos ekonomika laikosi daug geriau. Tai leidžia tikėtis, kad net kilus antrajai COVID-19 pandemijos bangai mums pavyks išvengti ankstesnės krizės pasikartojimo.

„Net sunku pakomentuoti, kodėl turime tokius gerus Lietuvos vidaus rinkos, vartojimo rezultatus. Galbūt vienas iš tų faktorių buvo įdėti priešrinkiminiai pinigai. Be to, ir patys žmonės drąsiau leidžia pinigus, investuoja į NT ir pan., todėl šiuo atžvilgiu esame nusiteikę šiek tiek optimistiškiau, nei prieš pirmąją koronaviruso bangą“, – sako A. Stulpinas.

Tačiau jeigu šį rudenį staiga vėl būtų įvestas karantinas, pašnekovas neslepia, kad po tokio smūgio verslas kažin ar beatsigautų: „Nežinau, ar mūsų valstybė dar kartą atlaikytų tokį smūgį. Nesinori galvoti apie tokį scenarijų, nes turėtumėme labai bjaurių pasekmių, todėl turime daryti viską, kad to išvengtumėme.“

Tikisi darbuotojų sąmoningumo
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis antrina, kad darbo jėga – šiandien vienas iš reikalingiausių resursų, todėl jeigu tektų izoliuotis ne vienam darbuotojui, o visai pamainai, nebūtų labai smagu.

„Pakankamai jautriai į tai reaguojame, bet tam jau ruošiamės“, – sako V. Lembutis.

Anot jo, visiems rūmų nariams yra išplatinta trumpa atmintinė, kaip elgtis šiuo sudėtingu epidemiologiniu laikotarpiu, ir tai esą padeda suvaldyti situaciją didesniu mastu, nei buvo galima tikėtis.

Taip pat  su miesto Savivaldybe ieškoma būdų, kaip palengvinti situaciją, ugdyti pilietiškumą, kad paprastas darbuotojas sunegalavęs, pajutęs pirmuosius koronaviruso požymius, nebijotų apie tai informuoti savo vadovų.

Siekiant išvengti masinių susirgimų, verslas imasi ir kitokių prevencinių priemonių. „Su Savivaldybe sutarėme, kad mes iš savo pusės jeigu pastebėsime židinį vienoje iš Šiaulių įmonių, iš karto apie tai informuosime Savivaldybę, kitus verslo atstovus, sąlytį su įmone turėjusius šeimos narius. Kalbame ir su pačiomis įmonėmis, kad kiek įmanoma būtų atskirtos pamainos, darbuotojai apriboti tam tikrais atitvarais, jog užfiksavus susirgimą, kiek įmanoma mažiau būtų paveikta toje aplinkoje dirbančių darbuotojų ir būtų galima izoliuoti atskiras patalpas, o ne visą įmonę“, – aiškina V. Lembutis.

Anot jo, darbdaviai darbuotojams dažniau leidžia dirbti ir iš namų: „Dauguma supranta, kad darbas iš namų nėra kažkoks blogis, ypač tai parodė buvęs karantino periodas, kai daugumoje atvejų efektyvumas nenukentėjo. Tai jau pati praktika rodo, kad iš principo tai nėra blogas darbo metodas. Žinoma, tokie sektoriai, kaip gamyba, to padaryti negali, bet prekybos, paslaugų, telekomunikacijų bendrovėse tai yra įmanoma ir netgi skatintina.“

Antrojo smūgio neatlaikytų
Pašnekovo teigimu, nors verslas ruošiasi blogiausiam scenarijui, ženklų, kad nereikėtų pasiduoti panikai, taip pat esama.
„Nuo pat pandemijos pradžios Šiauliai Lietuvos mastu tikrai atrodė labai gražiai, šiandien turime pasikeitusią situaciją, bet su Savivaldybe labai norime ir tikime, kad iki spalio mėnesio pabaigos, pavyks sugrįžti į tą ribą, kai Šiauliuose buvo vienas mažiausių COVID-19 atvejų skaičius“, – akcentavo ŠPPAR prezidentas.

Vis dėlto jeigu to nepavyktų pasiekti ir vėl tektų taikyti karantiną, anot verslo atstovo, šalies ekonomika skaudžiai nukentėtų: „Verslas yra įpratęs dirbti tokiomis ekonominėmis sąlygomis, kai yra laisvas prekių kapitalo ir išteklių judėjimas, bet koks fizinis laisvės ar prekės suvaržymas įneša daug neapibrėžtumo versle. Kai pradeda strigti tiekimo grandinės, stringa ir gamybos procesai bei, aišku, pardavimai.“

Kaip jau buvo minėta, šiuo metu Lietuvos ekonomika kitų Europos Sąjungos šalių kontekste atrodo labai gražiai. Kaip svarsto V. Lembutis, galbūt to priežastis yra ta, kad pas mus santykinai mažai išvystytas turizmo sektorius, o juk pandemijos apribojimai skaudžiausiai smogė būtent šiam sektoriui. Be to, Lietuvos verslas daugiau santykių palaiko su šiaurinėmis šalimis, kuriose karantinas buvo traktuojamas šiek tiek švelniau ir tai palengvino situaciją bei leido išvengti didesnių ekonomikos nuosmukių.

„Norėtumėme, kad taip išliktų ir toliau, jog nebūtų griežtinamos sąlygos, nes valstybės, Savivaldybės biudžetams tai būtų tikrai skaudus smūgis. Kitas dalykas, kai kurios verslo sritys antrojo karantino, tokio, kokį turėjome kovo mėnesį, tikrai neatlaikytų. Pirmiausia, kalbu apie turizmą, viešojo maitinimo, apgyvendinimo sektorius, kuriuose ir dabar ta situacija nėra labai gera“, – sako V. Lembutis.