Lietuvoje yra apie 30 aktyvių COVID-19 židinių, dar 20 prislopusių, kuriuose liga aktyviai nebeplinta. Daugelis jų yra šeiminiai – du, trys, keturi atvejai – visuomenei didelio pavojaus nekelia. Epidemiologų dėmesio centre laisvalaikio leidimo vietose, restoranuose sveikatos priežiūros įstaigose įvykę protrūkiai.

Paskutiniu metu spartus viruso plitimas stebimas Šiaulių apskrityje ir mieste. Per praėjusią savaitę Šiaulių apskrityje nustatytas 131 COVID-19 ligos atvejis ir tai yra pusė visų susirgimų šalyje. Maždaug 700 šiauliečių yra saviizoliacijoje. Nerimą sukėlė protrūkis Radviliškio ligoninėje, su kuria siejami 67 susirgimai, yra pavienių atvejų Kelmėje ir kt.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taip pat nustatyta 11 infekcijos atvejų, ligos neišvengė ir trys Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai.

Neurologjos skyrius uždarytas, bet gydymas nenutrūks
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika žurnalistams sakė, kad nuo rugsėjo pradžios labai didelis infekcijos plitimas įvairiose miesto organizacijose, įstaigose kėlė nerimą. Buvo tik laiko klausimas, kada virusas paklius į ligoninę.

Šis faktas užfiksuotas pirmadienį: Neurologijos skyriaus pacientė paguldyta prieš 10 parų, jai pagal nustatytą tvarką atliktas PGR testas, atsakymas buvo neigiamas. Pacientė buvo gydoma, ruošiama perkelti į slaugos ligoninę. Pagal tvarką būtina vėl atlikti testą, jis šį kartą buvo teigiamas. Kilo labai daug klausimų, pradėta testuoti visą skyrių, deja, šiandien jau žinoma, kad 6 pacientai ir 5 darbuotojai yra užsikrėtę COVID-19. Visų pacientų būklė yra lengva arba besimptomė, todėl įtarimų nesukėlė.

„Neurologijos skyrius labai svarbus insultų klasterio skyrius. Gyventojai gali būti ramūs, kad paslaugos bus išsaugotos. Personalas mobilizuotas iš ambulatorinės pagalbos, jis dirbs švariame padalinyje, kuris bus įkurtas Gastroenterologijos skyriuje. Ten bus guldomi nauji pacientai“, –  teigė ligoninės vadovas. Esamų Neurologijos skyriaus pacientų sveikatos būklė bus stebima dvi savaites. Kai kurie, neturintys viruso, išrašyti ir izoliuojasi namuose.

Pasak R. Mažeikos, nuo tokių scenarijų nė viena ligoninė nėra apsaugota. Infekcijos pirminis šaltinis nežinomas, nes visuomenėje labai daug besimptomių atvejų.  Guldant į ligoninę kiekvienam pacientui atliekamas testas, reguliariai testuojamai darbuotojai, vis dėlto neįmanoma atsakyti, ar pacientė buvo inkubacinio laikotarpio, ar užsikrėtė ligoninėje. Dabar tikslas yra išsaugoti gydymo paslaugas gyventojams. Vieną nepatogumą gyventojai turės, nes dalį planinių paslaugų teks atidėti.

R. Mažeika informavo, kad ligoninės Infekcinių ligų skyriuje gydoma 14 pacientų, sergančių COVID-19, dviem galimai prireiks reanimacijos. Laisvos tik keturios vietos, tad situacija gydymo įstaigoje tampa ir sudėtinga, ir įtempta.

Jei Infekcinių ligų skyriuje pacientų daugės, būtų perorganizuojamas ligoninės darbas: pritaikoma Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinika, o ten besigydantys ligoniai perkeliami į Psichiatrijos kliniką. Tai būtų tarpinis variantas, leidžiantis išsaugoti planines paslaugas.

Coronavirusui plintant bus daroma viskas, kad gydymo įstaigos veikla nesustotų. Dėl to, kad Šiaulių mieste viruso plitimas yra labai didelis, šalies ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu, testuojama 15 proc. ligoninės personalo, nė vienas personalo darbuotojas, turintis ligos požymių, neina į darbą. Tačiau sustabdyti ligos plitimo medikai negali. Nerimo signalų gaunama iš Telšių, iš Mažeikių, ten irgi virusas plinta.

R. Mažeika neabejoja tyrimų tikslumu, tačiau baiminasi, kad laboratorijos specialistų šiuo metu per mažai, tris kartus mažiau nei karantino metu. Šiuo metu Šiaulių laboratorijoje daroma maždaug 500 tyrimų per parą, daugiau atlikti nėra pajėgi.

Ligoninės vadovas pasidžiaugė penkių didžiųjų ligoninių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) klasteriu, kad ne konkuruojama, o bendradarbiaujama, dalijamasi patirtimi. Tai padės suvienyti jėgas įveikiant pandemijos sunkumus.

GMP Dainų pastotė neatsilaikė
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė antradienį neslėpė susirūpinimo – COVID-19 nustatyta trims Dainų pastotės darbuotojams: susirgo du vairuotojai ir medikė. Vadovė teigė, kad infekcijos šaltinio epidemiologams nustatyti nepavyko. „Laikomės visų nurodymų, užtektinai turime apsaugos priemonių, kas rytą matuojama temperatūra. Pagal nustatytą tvarką darbuotojai testuojami, – sakė E. Kukaitienė. – Iki šiol infekcijos pavykdavo išvengti. Dabar pakartotinai visus darbuotojus tiriame dėl koronaviruso. Esame aktyvūs žmonės, vaikštome visur, bendraujame. Kas žino, kur galime virusą pasigauti.“

Pasak vadovės, nuolat teiraujasi darbuotojų, kaip jaučiasi, nes sunkiomis sąlygomis dirba  greitosios pagalbos žmonės, kartais po kelias valandas su apsauginiais kostiumais kaista, šunta ir psichologinės įtampos patiria nemažai. Pas visus karščiuojančius su pilna apsaugine apranga vyksta.

Dėl susirgusių ir izoliacijoje esančių darbuotojų greitosios pagalbos stoties darbas nesustos, pacientams pagalba bus teikiama.

Peršalus ar negaluojant į darbą – nevalia  
Pastebėta, kad beveik keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų kasmet peršąla, o dalis – ir ne po vieną kartą. Stiprėjant  koronaviruso COVID-19 atakai matyt vėl stresuosime išgirdę nusikosėjimą ar šnarpštimą nosimi. Juk artėja ir gripo sezonas. Gydytoja E. Kukaitienė  pastebi, kad dabar iškvietimų dėl peršalimo ligų gerokai sumažėję. Be to, tikimasi, kad šiemet gripas bus ramesnis. Užpirkta daugiau keturvalentės gripo vakcinos, žmonės skiepijasi aktyviau.

Vis dėlto į peršalimui būdingus simptomus turbūt reaguosime jautriau, nes baiminamės koronaviruso infekcijos. Buvome įpratę prie peršalimų ir lengvi jų simptomai, neslėpkime, retai sutrukdydavo mūsų įprastą veiklą bei planus, toliau eidavome į darbą, apsipirkti, tvarkyti reikalų. Labai panašu, kad šis ruduo bus kitoks, dėl koronaviruso užkrato grėsmės kosėjimas bei sloga aplinkiniams nebeatrodys nekaltas dalykas. Be to, su tokiais simptomais, tikėtina, ir darbdavys nedvejodamas pasiųs atgal į namus.

„Susirgę  nekelkime aplinkiniams nereikalingo streso ir patys elkimės atsakingai, – ragina Šiaulių miesto savivaldybės Žmonių gerovės ir ugdymo  departamento Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė. – Raskime būdų ir suslogavusių vaikų bent dvi-tris dienas į ugdymo įstaigą neleisti, kol paaiškės tikroji negalavimo priežastis. Darbdaviai turėtų taikyti lanksčią „lik namuose, jei nesveikuoji“ politiką, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius koronavirusinei infekcijai arba peršalimui būdingus simptomus, turėtų galimybę neatvykti į darbą, dirbti iš namų.“

Greitosios pagalbos darbuotojai vyksta į visus iškvietimus.
Autorės nuotr.