facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbtas karantinas paveikė žmonių gyvenimą. Dalis gyventojų dėl karantino šiuo metu nedirba, jaučiasi finansiškai nesaugūs. Ypač nepasisekė dailiosios lyties atstovėms. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad moterų bedarbių gretos didėja kur kas sparčiau nei vyrų.

Naudoja turimas santaupas
Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.

„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o su išgyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pastebi T. Gudaitis.

Mažieji krato taupykles
Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.

Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.

„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.

Lengviau didmiesčių gyventojams
Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.

„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, bet regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, – konstatuoja T. Gudaitis.

74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.

„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

Labiausiai nepasisekė moterims
Kitas tyrimas atskleidė, kad pandemijos akivaizdoje moterų ekonominė padėtis yra kur kas prastesnėje padėtyje. „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad moterų bedarbių gretos didėja kur kas sparčiau nei vyrų. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo kovo pradžios moterų nedarbo lygis išaugo bene penktadaliu, tuo tarpu vyrų – 14 proc.

„Lyginant su praėjusiomis krizėmis, tai yra pakankamai netipiška, kadangi didesnė dalis vyrų dirba statybų bei pramonės sektoriuose, kurie yra labiau susiję su ekonominiais ciklais – pastarieji per recesijas nukenčia labiausiai“, – teigia G. Ilekytė.

Tuo tarpu didesnė dalis moterų dirba viešajame sektoriuje, ypatingai švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kurios krizės metu yra paveiktos mažiau. Visgi moterys dominuoja ne tik šiuose, bet ir apgyvendinimo bei maitinimo, aptarnavimo, meninės ar organizavimo veiklos sektoriuose. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris dėl pandemijos sukeltų apribojimų nukentėjo itin smarkiai, net 75 proc. visų darbuotojų yra moterys.

Negana to, moterys sudaro didžiąją dalį ne pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų, o šie, ištikus krizei, nukenčia pirmiausia.  

Sodros duomenimis, šį kovo mėnesį išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius, palyginti su vasariu, išaugo bene dvigubai. Maždaug 60 proc. visų nedarbingumo pažymėjimų buvo išduoti moterims.

„Tai atskleidžia, kad uždarius mokyklas ir darželius, vaikų priežiūra didžiąja dalimi krito ant moterų pečių. Jeigu švietimo įstaigos ir toliau liks uždarytos, dalis moterų gali prarasti įgytus profesinius įgūdžius ir taip atsilikti nuo kitų kolegų. O ateityje tai gali lemti mažesnes gaunamas pajamas“, – tvirtina G. Ilekytė.

Tikėtina, nelygybė dar labiau išaugs
Su dar blogesne situacija susiduria vienišos mamos. Agentūros „Eurostat“ duomenimis, bene ketvirtadalį visų namų ūkių su vaikais Lietuvoje sudaro vieniši tėvai, maždaug trys ketvirtadaliai tokių tėvų − moterys.

Tokie namų ūkiai susiduria su didžiausiais iššūkiais, kadangi netekus darbo yra prarandamas pagrindinis pajamų šaltinis. Kita vertus, dalis net ir darbo nepraradusių asmenų dirbti negali, nes tenka prižiūrėti namie likusius vaikus, ir kito pasirinkimo tiesiog nėra.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bene 90 proc. viso slaugos personalo sudaro moterys. Lietuvoje žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje taip pat dirba daugiausia moterų – jos sudaro net 84 proc. visų dirbančiųjų šiose srityse.

„Tai reiškia, kad moterys stovi priešakinėse kovos su virusu fronto linijose. Kaip bebūtų, tai taip reiškia, kad daugiau moterų susiduria ne tik su didesne viruso apsikrėtimo rizika, bet ir dirba ekstremaliomis sąlygomis“, – nepalankią moterims padėtį atskleidžia G. Ilekytė.

Verta nepamiršti ir dar iki pandemijos paskelbimo matytų sisteminių iššūkių − kad moterys apskritai uždirba mažiau nei vyrai. Moterų atlyginimai yra net 13 proc. mažesni, o tai yra vidutiniškai maždaug 110 eurų per mėnesį „į rankas“. Tad pandemijos akivaizdoje pajamų nelygybė, tikėtina, dar labiau išaugs.

Tamsioji karantino pusė moterims matoma ne tik praradus pajamas. Lietuvos policija registruoja maždaug 20 proc. išaugusių pranešimų skaičių dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų.

„Valstybė, taikydama ekonomikos skatinimo priemonės, turėtų atsižvelgti ne tik į mažiausiai uždirbančiųjų grupes, bet ir pripažinti, kad vyrams ir moterims reikia skirtingų priemonių, norint įveikti pandemijos sukeltą audrą“, – sako G. Ilekytė.

Į viršų