Algirdo ir Birutės Musneckių šeima pažįstama šiauliečiams kaip fotomenininkai, kraštotyrininkai-Mikelio prizininkai, parodų rengėjai ir dalyviai. Jų šeimoje dešimtmetį gyvuoja tradicija artimuosius pačių sudarytomis knygomis, fotoalbumais pradžiuginti. Nemažai tokių knygų ir garsiems šiauliečiams paskirta. O prieš pat šventes išleista Algirdo ir Birutės Musneckių knyga „Šiauliai keičiasi 2015–2019“. B. Musneckienė sako, kad taip įamžino ne tik miesto permainas, bet ir sunkų jas vykdančių žmonių darbą.
Algirdo ir Birutės Musneckių šeima pažįstama šiauliečiams kaip fotomenininkai, kraštotyrininkai-Mikelio prizininkai, parodų rengėjai ir dalyviai. Jų šeimoje dešimtmetį gyvuoja tradicija artimuosius pačių sudarytomis knygomis, fotoalbumais pradžiuginti. Nemažai tokių knygų ir garsiems šiauliečiams paskirta. O prieš pat šventes išleista Algirdo ir Birutės Musneckių knyga „Šiauliai keičiasi 2015–2019“. B. Musneckienė sako, kad taip įamžino ne tik miesto permainas, bet ir sunkų jas vykdančių žmonių darbą.
Dovanos ne tik sau
„Minčių tiek, kartais ir miegas naktį neima“, – sako B. Musneckienė, paklausta apie idėją kurti fotoknygas.
Rimčiau fotografija ji susidomėjo nuo 2008-ųjų, pradėjo rengti parodas kartu su vyru ir atskirai. Fotoknygas taip pat jau kuria visą dešimtmetį.
2012 metais B. Musneckienės mamai būtų sukakę 100 metų. O ji buvusi labai tvarkinga, ant kiekvienos nuotraukos vardus, datas surašydavo. Slaugydama anytą, trumpomis poilsio valandėlėmis Birutė surinko, suskaitmenino savo giminės genealogiją. Žinoma kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė pamokė, kokie kraštotyrinių darbų reikalavimai. Prosenelių vardus iš mamos pasakojimų žinojo, tad sudaryti giminės knygą neatrodė labai sunku.
Vėliau atsirado net penkios knygelės, giminaičiams skirtos. Iš pradžių svarbi buvo sūnaus Kęstučio pagalba.
„Apie dizainą ne ką teišmaniau. Pirmąsias tris knygas „Giminių keliais“ maketavo sūnus pagal mano parengtą popierinį variantą. Vėliau jis pasakė: „Ko čia, mama, nesuprast?“ Taigi meškerę į rankas įdavė, patikino, kad puikiai ir be jo susitvarkau, – kalbėjo bene 13 fotoknygų autorė. (Tiek priskaičiavo I. Rudzinskienė, o gal ir daugiau jų yra.) – Per 10 metų patiko man šis darbas. Pasidarau dovaną sau.“
Tos knygos dažniausiai unikalios – tik 1 egzemplioriaus tiražu išleidžiamos. „O buvo taip...“ savo žmogui Algirdui jubiliejinio gimtadienio proga sudaryta. Pasakojami jubiliato šeimos, jo tėvų, senelių gyvenimo fragmentai. „Sakmė medžiui“ skirta vyrui 75-mečio proga. 2016 m. parengtas tritomis „Parodos, parodos...“, skirtas Algirdui Musneckiui 80-mečio ir 50 kūrybinės veiklos fotografijoje sukakčiai. Tais metais suėjo ir auksinis sutuoktinių gyvenimo jubiliejus. Knygoje pateikiama žinių apie A. Musneckio parodas, rūpestį išėjusių Anapilin kolegų palikimu, archyvo skaitmeninimu, fotoaparatų kolekcionavimą.
Šiemet kovo mėnesį vyko A. Musneckio fotografijų paroda „Šiaulių mokykla-internatas Nr. 1“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, tad žmona Birutė priedą padarė „Fotografuojam, fotografuojam“ ir aktoriui Bindokui jį padovanojo. Jis įvertino, kad tai kruvinas darbas.
„O aš labai tą kruviną darbą mėgstu, – juokiasi fotomenininkė B. Musneckienė. – Esu įpratusi kruopščiai dirbti nuo mažumės, paskui Logopediniuose vaikų namuose. Savo Montesori mokytojai taip pat sudariau knygą. Stasė Vaišvilienė dukart mane pakvietė į Ameriką, kur susipažinau su Montesori metodu ir dvidešimt metų jį taikiau vaikų namuose.“
Knygoje „Moteris“ Birutė Musneckienė papasakojo apie kraštotyrininkės I. Rudzinskienės nenuilstamą veiklą. Panašią dovaną jubiliejaus proga įteikė bičiuliui S. Gliaudžiui – „Gamtininkas Stasys Gliaudys“ 2018 m. Knyga sudaryta iš jubiliato asmeninio archyvo nuotraukų, jo prisiminimų bei straipsnių ir A. bei B. Musneckių fotografijų archyvų.
Pasak B. Musneckienės, labai intensyvus tas dešimtmetis, vyrų ir moterų veidai į knygas sugulė. Knygų leidyba brangi, pas save jų nekaupia, išdovanoja. Kai kurias jų Fotografijos muziejus, P. Višinskio viešoji biblioteka, Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos „Aido“ filialas turi.
Šeimos ritualas – fiksuoti miesto pokyčius
„Daug metų su Algirdu esame kartu: abu fotografuojame, aš jam padedu, ką reikia surasti jo milžiniškuose archyvuose, įvaldžiau kompiuterines technologijas. Iki šių metų birželio, kol vyrą užklupo liga, pasivaikščiojimas po miesto statybvietes buvo tapęs šeimos ritualu, – sakė B. Musneckienė. – Mums atrodė labai svarbu užfiksuoti, kaip žmonės dirba, kad miestas gražėtų, kaip iš „apkasų“ gatvės keliasi.“
Apie besikeičiančius Šiaulius 2015–2019 metais galvojo fotomenininkai vieną knygą sudaryti. O kai pradėjo, suprato, kad medžiagos tiek daug, jog į tris dalis vos sutalpins.
Pirmojoje dalyje sudėta senųjų A. Musneckio nuotraukų su aprašymais, kaip atrodė Šiauliai ankstesniais metais. Nemažai dėmesio skirta Saulės laikrodžio aikštės kapitaliniam remontui 2018 m., Prisikėlimo aikštės, jos jungčių ir prieigų rekonstrukcijos 2018–2019 m. projektui. Čia išvysime, kaip buvo atliekami nuotekų ir vandentiekio renovacijos, šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo darbai. Užfiksuoti pokyčiai Draugystės prospekte, Vilniaus gatvėje ir prie Šiaulių Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus katedros.
Matome, kokia technika naudojama, sunkus rankų darbas, stebima, kaip per mėnesį pakinta aplinka. B. Musneckienė su didžiausia pagarba kalba apie žmones, kurie klūpėjo ištisas valandas, kad miestas atrodytų gražesnis, kad galėtume įžiebti eglutę modernioje aikštėje. Fotografijose save atpažinti gali ir miesto valdžios žmonės, ir architektai, ir eiliniai darbininkai. Tai miesto istorijos akcentai, kelias nuo „apkasų“, iškirstų medžių iki gražėjančių gatvių.
Antroji dalis bus skirta kultūros objektų renovacijai. Tai ne tik pastatai – Venclauskių namai, F. Bugailiškio namas, J. Janonio gimnazija, Kultūros centras, kt. Sukaupta nemažai medžiagos apie Venclauskių šeimą, G. Bagdonavičių, kitus asmenis.
Trečioji dalis bus skirta Vilniaus gatvės-bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcijos projektui. B. Musneckienė tikisi, kad visą leidinį galės pristatyti gegužės mėnesį miesto viešosios bibliotekos „Aido“ filiale – tradiciniame kraštotyrininkų renginyje.
„Kol Algirdas pajėgė, visur kartu ėjome, važiavome, drauge fotografavome. Jo archyvai milžiniški – fotografijų nemažai susikaupė. Labai svarbu juos sutvarkyti, dar norisi spėti žmones pradžiuginti. Algirdui bus 84 per Tris karalius. Renku nuotraukas, pasisodinu jį šalia, klausiu, ar gerus kadrus parinkau, – kalba B. Musneckienė. – Tas darbas – atgaiva nuo kasdienybės, jam rasdavau laiką slaugydama anytą, o dabar, kai nebereikia skubėti į darbą ir visas laikas „mano valioje“, – tik smagiau.“
Autorė parengė kompiuterinius knygos variantus, kad darbininkai, mūsų miestą išgražinę, galėtų peržiūrėti, fotografijose save atpažinti. Jie – taip pat mūsų miesto istorijos dalis.
„Esu dėkinga vyrui Algirdui Musneckiui, kad sudomino prieš 53 metus fotografavimu, sūnui Kęstučiui, kuris prieš 10 metų mamą pradėjo mokyti maketavimo gudrybių, ir mažų tiražų spaustuvei „Bruknė“, kuri tuos mūsų sumanytus darbus išspausdina, – dalijosi džiaugsmu B. Musneckienė. – Esu laiminga, kad savo darbu ką nors pradžiuginu. Sveikinu visus su sparčiai artėjančiais 2020 metais!“
Viršelis „Šiauliai keičiasi 2015–2019“.
A. ir B. Musneckių archyvo nuotr.
Viršelio antra pusė.
A. ir B. Musneckių archyvo nuotr.
Sveikinimas.
Birutės MUSNECKIENĖS nuotr.
