facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jauni žmonės neskuba palikti tėvų namų. Pagrindinė to priežastis – didelės nekilnojamojo turto kainos. Socialinio būsto jie negauna, o nuomotis butą neretai jiems taip pat būna per brangu. Jaunuoliai juokauja, kad gyvenimas didesniuose šalies miestuose darosi beveik neįmanomas, jeigu tu arba tavo tėvai neturi tam pakankamai pinigų.

Gyvena tėvų namuose arba būstą nuomoja
Nors didžioji dalis lietuvių tradiciškai pageidauja gyventi nuosavame būste, lietuviai tėvų namus palieka vėliausiai Baltijos šalyse, atskleidžia atlikta gyventojų apklausa. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad ketvirtadalis 26–35 metų amžiaus sulaukusių lietuvių vis dar gyvena tėvų namuose ar giminėms priklausančiame būste, kai Latvijoje ir Estijoje tokio amžiaus gyventojų dalis siekia, atitinkamai, 19 ir 10 proc.

„Galima daryti prielaidą, kad ilgiau nei kaimynai latviai ir estai gyvendami tėvų ar giminaičių namuose lietuviai stengiasi sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai, o idealiu atveju – ir santaupomis pačiam būstui įsigyti. Lietuvoje būsto įsigijimo sandoriai skolintomis lėšomis tradiciškai sudaro mažesnę dalį nei Latvijoje ar Estijoje“, − sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Remiantis apklausos duomenimis, kiek daugiau nei pusė 26-35 metų amžiaus šalies gyventojų negyvena nuosavame būste, tai yra, gyvena tėvų namuose arba būstą nuomojasi. Ne nuosavame būste gyvena panaši to paties amžiaus latvių dalis – 52 proc. ir šiek tiek mažiau estų (45 proc.).

„Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis lietuvių nuosavą būstą nusprendžia įsigyti perkopę 36 metų amžiaus ribą. Šis pokytis matyti 36–45 metų amžiaus grupėje, kurioje jau 80 proc. gyventojų nurodo turintys nuosavą būstą.

Apklausos rezultatus papildo ir banko duomenys, kurie rodo, kad pernai vidutinis „Swedbank“ būsto paskolos gavėjo amžius siekė apie 34 metus“, – sako P. Ladziato.

Pasak jo, analizuojant būsto paskolos gavėjo portretą galima pastebėti tai, kad reikšmingos įtakos sprendimui įsigyti būstą turi šeimos sukūrimas – didesnioji dalis (64 proc.) būsto paskolų sutarčių yra pasirašoma kartu su bendraskoliu.

Kaip rodo 2018-ųjų banko duomenys, pirkėjai būsto įsigijimui sukaupia maždaug 18 tūkst. eurų pradinį įnašą, kuris vidutiniškai sudaro kiek daugiau nei 20 proc. būsto vertės. Banko duomenimis, būsto paskolos įmokoms dengti gyventojai kas mėnesį skiria vidutiniškai 26 proc. savo pajamų.

„Palyginus su ankstesniais metais, mūsų banke suteiktų būsto paskolų vidutinė suma išaugo, tačiau gyventojų pajamų dalis, kurią jie skiria paskolai išsimokėti, išliko ta pati – ji siekia 26 proc. Tai rodo, kad gyventojai atsakingai vertina ilgalaikius įsipareigojimus, nes būsto įsigijimas su būsto paskola yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų gyvenime“, − komentuoja P. Ladziato.

Aktyviausiai būstui skolinasi vyresni
SEB banko duomenimis, būsto paskolų rinkoje aktyviausi yra darbingi 25–40 metų šalies gyventojai. Šios amžiaus grupės asmenys pernai banke pasirašė daugiau negu tris ketvirtadalius (78 proc.) visų būsto paskolos sutarčių. Kaip pastebi banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis, skirtingus būsto paskolos gavėjų poreikius bei aktyvumą lemia ir skirtingi jų gyvenimo etapai.

Kreiptis dėl būsto paskolos ir ją gauti gali pilnamečiai asmenys, gaunantys tvarias pajamas ir atitinkantys Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimosi nuostatus. Jauniausias klientas, kuriam pernai bankas suteikė būsto paskolą, buvo aštuoniolikmetis, o vyriausio paskolos gavėjo amžius siekė 72 metus.

„Kai klientas kreipiasi dėl paskolos, kiekvieną atvejį banko specialistai analizuoja ir vertina individualiai.

Atsižvelgiama į asmens mokumo istoriją, vertinamos jo finansinės galimybės, pajamų tvarumas, jau prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir pagal tai sprendžiama, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – sako V. Žagūnis ir atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į klientų amžių, profesiją, šeiminę padėtį ir gyvenimo etapą galima išskirti keletą paskolos gavėjų grupių.

Asmenys iki 24 metų būstui skolinasi mažesnes sumas ir dažniausiai ima paskolą ilgiausiam, 30 metų, laikotarpiui. Tiesa, jaunuoliai nėra aktyvūs būsto paskolų gavėjai – SEB banke jauni klientai sudaro tik apie 5 proc. būsto paskolos gavėjų. Jaunuoliai dažniau keičia gyvenamąją vietą, neretai studijuoja ar dirba užsienyje, todėl neskuba prisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ir įsigyti nekilnojamojo turto.

Mokslus pabaigę ir į darbo rinką įsilieję 25–29 metų asmenys dažniausiai skolinasi siekdami įsigyti savo pirmąjį nuosavą būstą. Vieni jų būstą perka su tėvų pagalba, o iš banko skolinasi trūkstamų lėšų. Kita dalis klientų išsiverčia patys, nes turi gerai mokamus darbus ir yra užsitikrinę nuolatinių pajamų srautą. Šio amžiaus klientams bankas pernai suteikė ketvirtadalį būsto paskolų.

Aktyviausiai būstui skolinasi 30–34 metų asmenys, kurie jau yra sukūrę šeimas ir įsitvirtinę darbo rinkoje. Jiems pernai teko trečdalis bendros būsto paskolų sumos. Neretai šie klientai ima būsto paskolą norėdami pagerinti gyvenimo kokybę – planuoja įsigyti didesnio ploto būstą, persikelti į nuosavą namą ar naujesnės statybos būstą. 35–39 metų klientai taip pat dažniausiai skolinasi trūkstamas lėšas planuodami parduoti turimą būstą ir vietoje jo įsigyti naujesnį, geresnį. Šiai klientų grupei pernai teko penktadalis visų banko būsto paskolų sumos.

Pasak V. Žagūnio, kuo vyresnio amžiaus yra klientai, tuo labiau jie linkę nekilnojamąjį turtą įsigyti nuosavomis lėšomis, o jei kreipiasi dėl būsto paskolos, dažniausiai skolinasi trumpesniam laikotarpiui.

Nuosavo būsto įsigijimas užtrunka
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis būsto įsigijimo alternatyvos nesvarsto dažnai dėl finansinių priežasčių, taip pat dėl to, kad nežino, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą. Tokiu atveju nuoma yra patrauklesnė alternatyva, juolab kad dažnai gyvenama bendrabutyje ar nuomojamu būstu dalijamasi su draugais. Ir be abejo, reikia nemažai laiko sukaupti pradiniam įnašui reikalingą sumą pinigų, tad nuosavo būsto įsigijimas užtrunka.  

Anot jos, visiškai suprantama, kad apie nuosavo būsto įsigijimą dažniausiai pradedama galvoti tik sulaukus daugiau nei 30 metų.

„Tokiame amžiuje natūraliai pradedama galvoti apie nuosavą būstą, nes žmogus yra pabaigęs mokslus, įsitvirtinęs darbo rinkoje ir, galimai, sukaupęs lėšų pradiniam įnašui. Taip pat tokio amžiaus žmogus neretai būna sukūręs šeimą, todėl nuoma darosi nepatogi ir nepatraukli“, – svarsto J. Cvilikienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių. Kai kuriems gyventojams nuomos alternatyva patrauklesnė, nes nereikia įsigyti buitinės technikos, baldų ar remontuoti buto, tačiau tuomet tenka susitaikyti su nuomotojo pasiūlyta įrengimu ir kokybe, būtinybe keisti būstus, nes ilgalaikės nuomos tradicijos dar Lietuvoje sunkiai įsigali.

Visgi natūralus lietuvių pasirinkimas yra nuosavas būstas – jį turi daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Taip pat tyrimai rodo, kad gyventi nuomojame būste yra brangiau nei nuosavame ar su paskola įsigytame būste. Laisvų pajamų dalis 4 asmenų šeimai gyvenant nuomojame būste sudaro 41 proc. pajamų, o gyvenant su paskola įsigytame būste – 53 proc.

Ką daryti, kai vis dėlto nusprendžiama būstą pirkti? Geriau jį įsigyti savo lėšomis, o gal kreiptis dėl paskolos į banką? Ekonomistė atsako, kad jei yra galimybė įsigyti būstą savo lėšomis, tai ir reikėtų daryti, nes tokiu atveju pavyks sutaupyti nemažą dalį lėšų paskolos administravimui. Tačiau jaunų žmonių, kurie turėtų reikiamą sumą savų lėšų būstui įsigyti, tikrai nėra daug, tad skolintis iš banko būstui yra daugeliui patraukli alternatyva.

Finansų ekspertės teigimu, nusprendus būstą įsigyti pasinaudojus banko finansavimu, pirmiausia patartina atsižvelgti į dabartinę savo finansinę situaciją. Įvertinti tai, kad reikės nuosavų lėšų pradiniam įnašui, kuris dažniausiai būna ne mažesnis kaip 15 proc. įsigyjamo būsto kainos ar vertės. Taip pat labai svarbu įvertinti visą paskolos kainą: skolinamą sumą, palūkanas, paskolos administravimo mokesčius. Nepamiršti įtraukti ir turto vertinimo, su notaro mokesčiais susijusių išlaidų, kurios gali siekti net ir tūkstantį eurų, priklausomai nuo būsto vertės. Be to, perkant neįrengtą būstą ar tokį, kuriam reikalingas remontas, tam taip pat reikia numatyti lėšų iš anksto. Todėl pravartu būtų susidaryti ir finansinį planą, kiek ir kam reikės išleisti, kiek pavyks susitaupyti, o kiek reikės pasiskolinti.

„Labai svarbu gerai įvertinti savo finansinę situaciją ir suprasti, kad tai yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, ir pagalvoti, kokia situacija bus po 5–10 metų, ar vis dar turėsite galimybę mokėti paskolą. Svarbu neskubėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į savo poreikius bei galimybes, konsultuotis su specialistais“, – pataria J. Cvilikienė.

Į viršų