facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiandien ketvirtoji pramonės revoliucija kuria efektyvią žmogaus ir roboto superkomandą, sprendžiančią didžiausius šių laikų verslo iššūkius. Šias tendencijas seka ir Šiauliuose veikiančios įmonės. Išsamiau apie tai kalbėta Šiaulių valstybinėje kolegijoje vykusioje konferencijoje „Pramonė 4.0: Lietuvos įmonėse realizuoti robotizavimo, skaitmenizavimo sprendimai ir įgyta patirtis“.

Ateityje robotų tik daugės
Prognozuojama, kad namų ūkiuose įvairius darbus dirbs daugiau nei 4 milijonai naujai atsiradusių robotų. Jie palengvins buitį, sutaupys žmonių laiko.

Pardavimo inžinierius Vladas Jablonskis kalbėjo, kad labiausiai robotizuojasi pramonė: elektronikos, daugiausia Azijos šalyse. Taip pat robotizuojasi ir automobilių gamybos kompanijos Europoje, konkrečiai – Vokietijoje. Prognozuojama, kad per ateinančius 4-5 metus įmonėse įrengtų robotų skaičius kasmet augs maždaug po 14 proc.

Lietuvos verslas šiuo atžvilgiu atsilieka. Automatizuotos darbo jėgos Lietuvoje tėra fragmentiškai: 10 tūkst. darbuotojų tenka 13-14 robotai.

„Turime daug neišnaudoto potencialo. Realiai su mūsų pramonėje dirbančių žmonių kiekiu robotų skaičių galėtumėme padvigubinti“, – akcentavo V. Jablonskis.

Viešojoje erdvėje vis dar pasigirsta pesimistinių nuomonių, esą robotų nereikia, nes jie atims iš žmonių darbo vietas. Inžinierius patikino, kad taip tikrai nėra: „Darbuotojų kaip tik ateityje reikės daugiau, robotas tik išlaisvina žmogų nuo monotoniško darbo.“

Teks kelti kvalifikaciją
Žinoma, tai nereiškia, kad žmonėms nereikės mokytis naujų dalykų. Gamybos vadovas Justinas Berneckis perspėjo, kad teisininko, buhalterio, nekilnojamojo turto, piloto, animatorių specialybės artimiausiu metu bus skaitmenizuotos. Geidžiamiausiais darbuotojais išliks didžiųjų duomenų analitikai, IT specialistai, programuotojai.

Panašu, kad taip pat nemažai daliai darbuotojų teks kelti kvalifikaciją. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti, kad Lietuvoje darbuotojų, turinčių pačią žemiausia kvalifikaciją, palyginti mažai, bet dar mažiau yra turinčių aukščiausią kvalifikaciją. Tai ir yra pagrindinė bėda, nes darbo rinkai jau dabar labai trūksta aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų.

Tai reiškia, kad robotizacija paveiks ir atlyginimus. Vieniems darbuotojams, kurie, pavyzdžiui, valdys robotus, algos kils. Tačiau kitų darbuotojų, kuriuos galės pakeisti robotai, neliks. Ir tam Lietuva esą jau turi ruoštis – pritaikyti švietimo sistemą, numatyti socialinių mechanizmų.

Neabejoja techninių dalykų svarba
Šiaulių valstybinės kolegijos Elektros inžinerijos katedros vedėjas Marius Kernagis patikino, kad švietimo įstaigos tam tikrai ruošiasi. Jis papasakojo, kad jaunimui yra sudarytos palankios galimybės įgyti reikalingų žinių.

Geriausias to pavyzdys – sėkmingai realizuotas mokslo ir verslo projektas. Kolegija, bendradarbiaudama su kitomis bendrovėmis, sukūrė universalų mechatronikos, daiktų interneto, multiagentinių technologijų, sandėliavimo ir debesų kompiuterijos principais pagrįstą logistikos robotą. Tai įrenginys, kuris leidžia lanksčiau planuoti įmonių sandėlio išteklius ir efektyviau juos panaudoti.

Kaip pasakojo katedros vedėjas, vis daugiau stebėjimo ir valdymo sistemų keliama į kompiuterinius „debesis“, sudėtingėjantys gamybos procesai didina reikalavimus tiek šiuos įrenginius aptarnaujantiems, tiek juos projektuojantiems ir gaminantiems specialistams – būtina, kad pastarieji gebėtų dirbti su šiuolaikiniais gamybos įrengimais ir išmanytų, kaip tokius įrengimus prižiūrėti. Šios srities atstovams reikia integruotų, darbo rinkoje  perspektyvių mechanikos, elektronikos, informatikos žinių, tik tuomet darbuotojas pasižymės inžineriniu universalumu, suteikiančiu konkurencinio pranašumo. Būtent šie gebėjimai buvo ir tebėra ugdomi tobulinant minėtą įrenginį.

Į viršų