Vasara – pats smagiausias metų laikas – atostogos, draugai, gamta ir pramogos. Žmonės traukia prie vandens atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių. Tačiau neretas pamiršta elementarias maudymosi taisykles. Gal dėl to vien per šių metų birželį Lietuvoje nuskendo daugiau negu 10 žmonių. Kiekvienas toks atvejis – šiurpi netektis. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Alma Mikalauskienė primena, kaip saugiai elgtis prie vandens, kad išvengtume skaudžių nelaimių.

Pagrindiniai pavojai
Pasak specialistės, pagrindiniai pavojai prie vandens yra žema vandens temperatūra, nepažįstamas krantas, mėšlungis, stipri srovė, šokas netikėtai įkritus į vandenį, per didelis pasitikėjimas savimi.

Negalima maudytis, jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote), jeigu blogai jaučiatės, jei esate perkaitęs, jeigu šalta, jei vandens temperatūra žemesnė nei 14°C.

Žema vandens temperatūra gali sukelti organizmo šoką, todėl patartina ne iš karto nerti į vandenį, o apsipratinti pamažu. „Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį, pirmiau apsišlakstykite juo“, – pataria A. Mikalauskienė.

Pavojinga maudytis nežinomoje nuošalioje vietoje, kur gali būti duburių, kokių nors pavojingų daiktų ar stiklo šukių. Saugiau pasirinkti paplūdimį, kur maudosi daugiau žmonių, budi gelbėtojai. Neretai susižaloja jauni žmonės, šokinėdami į vandenį nežinomoje vietoje, atsitrenkę į dugne esančius akmenis. Kartą teko matyti, kaip vaikinas ėmė skęsti netikėtai nuslydęs nuo akmens vidury tvenkinio. Ėmė blaškytis, skėsčioti rankomis, nes plaukti nemokėjo. Laimė, pavojų pastebėjo ir išsikapstyti padėjo netoli buvęs draugas.

„Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės, – įspėja A. Mikalauskienė. –  Antra vertus, per didelis pasitikėjimas savimi gali pražudyti net gerus plaukikus, todėl labai pavojinga maudytis už gylį ribojančių plūdurų, negalima artintis prie plaukiančių laivų, valčių ar vandens dviračių.“ Pasak A. Mikalauskienės, neleistinai rizikuoja savo ir drauge pramogaujančių žmonių gyvybe jaunuoliai, išdykaujantys valtyje. Pirma, ruošiantis plaukioti valtimi reikia vilkėti gelbėjimo liemenes, antra, nepamiršti, kad negalima valtyje vaikščioti, ją supti – valtis gali apvirsti.

Draudimas vandenyje plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių atrodo labai pagrįstas, kai prisimenu giminaitę, kuri mėgavosi jūros bangomis ant pripučiamo čiužinio. Moteriai atrodė, kad švelnus vėjelis ją neša į krantą ir nepastebėjo, jog yra priešingai – krante stovintys ir šaukiantys irtis į krantą jau mažėja. Bangos nuplukdė čiužinį gana toli. Gerai, kad atsirado kompanijoje vyras, kuris suskubo į pagalbą ir partempė į krantą. Gerai, kad nenuovoki poilsiautoja nesugalvojo nerūpestingai nulipti nuo čiužinio.

Medikai nerekomenduoja maudytis tuoj po valgio, pilnu skrandžiu. Reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą. Nedera bristi į vandenį valgant, kramtant kramtomąją gumą – lengva užspringti, o bandant įkvėpti oro, galima į kvėpavimo takus įtraukti vandens. Dar didesnė blogybė yra, kai į vandenį lenda asmenys, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apskritai prie vandens telkinio vartoti svaigalus yra draudžiama. Deja, gelbėtojams neretai tenka tokius piliečius drausminti.

Romantiška yra maudytis naktį, bet sveikatos specialistė primena, kad tai rizikinga ir kategoriškai įspėja nesimaudyti lietui lyjant ar žaibuojant. Vandenyje būti per ilgai taip pat nepatartina. Jei oda pašiurpo, darosi šalta, išlipkite, apsitrinkite rankšluosčiu.

Kaip apsaugoti vaikus
„Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti, – pataria A. Mikalauskienė. – Mažamečius būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Kiekvieną kartą paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles, bet nė minutės nepalikite vaikų be priežiūros, ypač reikėtų saugoti, kad jie nežaistų ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.“

Vaikams rekomenduojama maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o mažyliams iki 5 metų reikia  dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės. „Vaikai iki 5 metų skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, – pabrėžia specialistė. – Todėl nepatartina jų priežiūrą patikėti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs.“

Reikėtų stebėti vaikus, kad nebūtų vandenyje per ilgai – jie dažniausiai šalčio nepaiso, turškiasi, nors oda jau mėlynuoja. Taip pat negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, negalima maudytis kramtant, kad neužspringtų.

Kad neatsitiktų skaudi nelaimė namuose, specialistė pataria aptverti prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne nei 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais.

Ką daryti mėšlungiui sutraukus
Mėšlungis – labai dažna nelaimės vandeny priežastis. A. Mikalauskienė pataria elgtis ramiai, pirmiausia atsigulti ant nugaros. Pravartu šauktis pagalbos, bandyti atkreipti greta besimaudančių arba krante esančių žmonių dėmesį, tačiau jei nieko nėra greta, bandykite padėti sau patys.

„Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį, – teigia specialistė. – Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu stipriai sutraukė raumenis ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis. Sutrauktą raumenį siūloma trinti, gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo.“ Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto – šaukitės pagalbos.

Ką daryti, kai žmogus skęsta
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.

Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.). Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą.  

Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Jei turite gelbėjimo priemonę, paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą.

Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.

Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais. Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, reikia teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

„Įsidėmėkite, jog skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiem, – teigia A. Mikalauskienė. – Gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.“