Europos Parlamentas pritarė Mobilumo paketui, kuriuo nustatomi reikalavimai Europos Sąjungos vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų. Kol kas šis sprendimas neįsigaliojo, dar turi įvykti Europos Parlamento ir Tarybos derybos. Vis dėlto jeigu susitarti nepavyktų, manoma, kad dabartinis Mobilumo paketo variantas sukeltų didelių rūpesčių verslui.

Priimtas Lietuvai nenaudingas sprendimas
Dar praėjusią savaitę viešoje erdvėje buvo aktyviai kalbama, kad skubotas ir neproporcingas priemones proteguojančio Mobilumo paketo priėmimas reikštų Lietuvos vežėjų išstūmimą iš Europos rinkos ir turėtų neigiamą poveikį mūsų šalies ekonomikai, nes transporto sektorius sudaro reikšmingą BVP dalį.

LR susisiekimo viceministras Ričardas Degutis Šiauliuose vykusioje diskusijoje „Tvari Europa“ patvirtino, kad dabartinės Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pirminių tikslų ir šiuo metu Lietuvos vežėjams yra itin nepalankios.

„Iš pat pradžių jis buvo apie socialines garantijas vairuotojams, apie pervežimų sutvarkymą vienoje šalyje. Taip pat apie tam tikrą kontrolės įvedimą vežimams. Tačiau visa tai nesirealizavo“, – kalbėjo R. Degutis.

Kaip paaiškino viceministras, pradinė Mobilumo paketo versija pasikeitė tada, kai buvo suprasta, kad išsikelti tikslai vis tiek nepadės konkuruoti su periferinėmis valstybėmis. Taip atsirado kita paketo versija, kuri, kaip manoma, gali ne tik užkirsti kelią sklandžiai kelių transporto vidaus rinkai, bet ir sukurti neproporcingą administracinę naštą vežėjams.

Susisiekimo ministerijos atstovas sakė, kad vienu didžiausių rūpesčių išlieka reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, kuris yra itin nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Tai ne tik varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą, taptų našta verslui, bet ir apribotų paslaugų teikimo laisvę.

Laukia intensyvios derybos
Jo nuomone, nelogiškas siūlymas ir riboti kabotažą, t. y. galimybę teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Viceministro teigimu, taip siekiama apriboti konkurenciją tarp užsienio ir nacionalinių vežėjų. Prisidengiant tokiais siūlymais norima apginti nacionalinių vežėjų interesus, į antrą planą nustumiant vieningą Europos transporto rinką.

Siūlymas uždrausti vairuotojų savaitinį poilsį kabinoje taip pat kelia didelį nerimą, nes Europos kelių tinklo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nepritaikyta tinkamam vairuotojų poilsiui: trūksta saugių aikštelių, viešbučių, dušų ir pan. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos keliuose poilsiui tinkamų aikštelių užtenka vos 7 tūkst. vilkikų, nors keliuose kasdien juda apie 400 tūkst. vilkikų. Esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.

„Dabar mūsų laukia tarpinstitucinės derybos. Norėtumėme, kad komisija labai rimtai įvertintų neatitikimus, kurie yra įvykę tarp to, ką komisija pasiūlė ir tarp to, ką mes turime dabar. Tie neatitikimai labai stipriai įtakoja verslo aplinką, kurioje mūsų kelių transportas turės dirbti“, – tolimesnius veiksmus atskleidė R. Degutis.

Vežėjai po truputį palieka mūsų šalį
Asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis pritarė, kad Europos Parlamentas priėmė patį nepalankiausią siūlymų rinkinį Lietuvos vežėjams: „Tokiu elgesiu yra naikinama Europos vienybė, naikinama bendroji rinka. Vakarykščiai Parlamento sprendimai yra politiniai, nepraktiniai.“

Asociacijos atstovo nuomone, Europos Parlamente nebeieškoma kompromisų ir apskritai Parlamentas virsta dariniu, kur atstovaujami ne visos Europos Sąjungos, bet nacionaliniai vidaus interesai.

„Pagal produktyvumą Europos Sąjunga dabar atsilieka nuo artimiausių konkurentų: Amerikos, Japonijos. Tokiais sprendimais, kai yra ribojama konkurencija viduje, mes tik dar labiau paskatinsime tą procesą, o konkuruoti reikia visame pasaulyje, ne kažkur su kaimynais“, – akcentavo T. Garuolis.

Nepaisant to, jis sakė neprarandantis vilties, kad viskas susitvarkys: „Tikėkimės, kad tie sprendiniai neįsigalios greitai, o jeigu ir įsigalios, tai nebus tas pats prasčiausias rinkinys.“

Norisi to ar ne, dvejus metus trunkančios diskusijos vis tiek paveikia psichologiškai. Sekretorius transporto politikai informavo, kad tas neapibrėžtumas įmones verčia galvoti apie atsitraukimo scenarijus ir priimti sprendimus, kurie nėra palankūs Lietuvai. Anot jo, kai kurie Lietuvos vežėjai jau nusipirko įmones Vakarų Europoje, įkūrė filialus ir ten registruoja vilkikus. Šis procesas yra prasidėjęs ir Lietuva dėl to nuostolių jau patiria.

„Šioje situacijoje mažoms įmonėms bus sunkiau išgyventi. Didelės įmonės turi geresnius administracinius resursus, todėl įsisteigs Europos centre, arčiau transporto srautų, kad taip skaudžiai tie Mobilumo paketo sprendiniai nepaveiktų“, – paaiškino T. Garuolis.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad įsigaliojęs Mobilumo paketas gali paskatinti registruoti įmones už Europos Sąjungos ribų.

Asociacijos atstovas sakė, kad kelių transportas Lietuvoje sukuria tris kartus daugiau BVP negu bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Jeigu staiga Mobilumo paketas įsigaliotų, tai Lietuvai kainuotų apie 3-4 proc. BVP. Todėl dabar labai svarbu, kad politikai ir ekonomistai sektų procesus, pasiruoštų pokyčiams ir išnaudotų palankias aplinkybes.

„Transporto sektorius jau yra nebe toli to technologinio virsmo. Skaitmenizavimas pakeis transporto sektorių iš esmės ir turbūt greičiau, negu mes galvojame. Gali būti, kad po 5-7 metų vienas operatorius valdys  dešimt sunkvežimių. Todėl mums labai svarbu išsilaikyti rinkoje iki technologinio virsmo, nes jeigu mes to nepadarysime, bus labai sunku į tą rinką sugrįžti. Tai yra ir valstybės, ir verslo ir visų mūsų bendras reikalas“, – akcentavo T. Garuolis.

Pataria, kiek įmanoma tempti laiką
Šiuo klausimu savo poziciją išsakė ir diskusijoje dalyvavę LR Seimo nariai. Štai Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad galbūt dabartiniam Mobilumo paketui Europos Parlamentas nebūtų pritaręs, jeigu dėl to būtų buvę aktyviau dirbama: „Ne viską padarėme, ką galėjome padaryti, tam, kad viešojoje erdvėje būtų imta kalbėti apie Mobilumo paketą kuo galima anksčiau ir garsiau. Iš visų pasigendu aktyvesnių veiksmų, aktyvesnio, garsesnio kalbėjimo ir lyderystės.“

Jai pritarė ir Seimo narys Jurgis Razma: „Tas Mobilumo paketas turbūt mūsų ekonomikai šiuo metu jautriausias klausimas, svarstomas Europos Sąjungos lygiu. Manau, kad iki šiol to suvokimo vis dėlto trūko. Buvo suformuota racionali pozicija, argumentai, reikėjo juos tik plačiau naudoti visuose politiniuose lygiuose. Nežinau, ką tuo klausimu nuveikė Ministras Pirmininkas, Respublikos Prezidentė, kaip jie prisidėjo, gal buvo galima rasti daugiau sąjungininkų.“

Šiaulietis verslininkas Andrius Šedžius sakė nelabai norintis vertinti dabartinių europarlamentarų darbą, nes kaip viešai pripažino, ir pats nesidomi visomis sritimis. Jam tiesiog susidarė įspūdis, kad europarlamentarams trūko informacijos. Anot jo, jeigu parlamentarai būtų turėję išsamesnių duomenų, galbūt būtų priėmę visai kitokį sprendimą. Taip pat užsiminė tikintis, kad viską dar galima išspręsti.

„Pasiūlymą matau tik vieną – tai tempti laiką, per procedūras, per įvairius papildomus pakeitimus, svarstymus, pasiūlymus ir t. t. Kuo ilgiau mes tą laiką ištempsime, tuo labiau mūsų šalis išloš“, – kalbėjo A. Šedžius.

Primintina, kad galutinių sprendimų priėmimas kelsis į kitą Europos Parlamento kadenciją, o vežėjų dėmesys turi būti sutelktas į vadinamąjį trialogą – derinimo tarp Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos komiteto struktūrą.

Naujasis Mobilumo paketo svarstymo etapas vyks jau kitą Europos Parlamento kadenciją. Todėl Europos Parlamento rinkimai – geras metas pasiaiškinti, ką apie transporto reikalus Europos Sąjungoje išmano kandidatuojantys politikai.

Šiauliečiai domėjosi, koks likimas laukia Lietuvos vežėjų.
Ramūno SNARSKIO nuotr.