Apdovanojimą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ Seimo valdyba įsteigė 2011 m. minėdama rašytojos, visuomenės ir politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-ąsias gimimo metines. Medalį iš sidabruoto žalvario sukūrė skulptorius Alfridas Pajuodis. Jis skiriamas ypač pasižymėjusiems visuomenininkams, pozityvių idėjų skleidėjams, pilietiškumo, tautinės ir kultūrinės savimonės brandintojams. Iš viso jau apdovanoti 154 šviesuoliai. 2019 m. apdovanojimui buvo pateikta 40 kandidatų, iš jų atrinkta 16 laureatų. Tarp jų – trys šiauliečiai.

Tarnauti Lietuvai – pasirinktas gyvenimo kelias
„Šiaulių naujienose“ jau rašyta, kad G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliais „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanoti trys su Šiauliais susiję žmonės: už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes šis medalis skirtas almanacho „Varpai“ redaktorei Silvijai Peleckienei, už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje apdovanota visuomenininkė Irena Rudzinskienė. Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą medaliu apdovanotas visuomenininkas Algirdas Gluodas, buvęs ilgametis „Rūtos“ fabriko vadovas, Lietuvos politinis bei visuomeninis veikėjas, kultūros mecenatas,  Karališkojo šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklo ordininkas.  

Kraštotyros šviesulys
„Lietuvą reikia pradėti mylėti nuo savo kiemo, nuo savo gatvės ar kaimo“, – sakiusi Irena Rudzinskienė, atsiimdama garbingą medalį „Tarnaukite Lietuvai“. Juos įsiminė Rima Giržadienė, Šiaulių miesto viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja. Ji „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad šis apdovanojimas pelnytas kruopščiu darbu.

Pasak R. Giržadienės, nėra Lietuvoje kultūros žmogaus, kuris nepažinotų Irenos Rudzinskienės. Jos žinias labai vertino šviesios atminties kultūrologė Birutė Seliukaitė, Pašnekovės teigimu, nėra ir kito tokio nuostabaus, kraštotyrinei veiklai atsidavusio žmogaus, kaip ji. Kiek jos išvaikščiota takelių, aplankyta kapinių ir bažnytėlių, kiek kaimų apeita. Ji iš nieko lėšų neprašo. Pati autobusu nuvažiuoja ir pėsčiomis viską apeina. O jau genealogijos medžiai… Atsiranda tąsa, nuo tos šakos kyla naujas medis. Taip ir tęsiasi darbai. Vienam medžiui kelių metų kruopštaus tyrinėjimo prireikia. Trūksta žodžių  tam begaliniam darbštumui apibūdinti.

Kraštotyrininkui reikalingos istorijos, geografijos, logikos, bendravimo psichologijos žinios. I. Rudzinskienė yra sakiusi, kad daugiausia jų suteikia ne vadovėliai – gyvenimiškoji patirtis ir darbas. Ji publikavo gausybę straipsnių, parašė pramonės įmonių metraščių, išnykusių kaimų, šeimų istorijų, sudarė genealoginių medžių. Rengė personalines parodas, dalyvavo respublikinėse kompleksinėse kraštotyros ekspedicijose, apžiūrose, konkursuose, seminaruose. I. Rudzinskienė Kraštotyros draugijos narė nuo 1980 m., Mikelio prizininke tapo 1990 m., garbės kraštotyrininkės vardas suteiktas 1995-aisiais. Pelnytos Tautos namų (1995), Lietuvos istorijos draugijos (1996), Lietuvai grąžinti draugijos, Kraštotyros draugijos (2000) premijos.

„Irena Rudzinskienė – nenuilstanti pasakotoja. Jos puiki atmintis. Visose srityse jos žodis svarus, paremtas ilgamete patirtimi ir tyrinėjimais. Gaila, kad mes, ant žemės lakstantieji, ne visada turime laiko jos išklausyti. Kartais kyla mintis surengti naktinį pasikalbėjimą, iš kurio nė vienam skubėti nereikėtų. Gal bent šitaip jai pagarbą parodytume“, – svarsto R. Giržadienė.

Ne visi žino, kad garbioji kraštotyrininkė rašė puikias miniatiūras, eiliuotas dedikacijas. Stebėtinas jos rašysenos dailumas. „Gražu žiūrėti, kaip švyti ši garbaus amžiaus moteris, – teigė R. Giržadienė. Ją labai palaiko vaikai, artimieji, visi atvyko pasveikinti. Mes važiavome pasveikinti ją kaip ryškiausią kraštotyrininkę, nepakeičiamą žmogų.“

Bitės dvasios įkvėpti
Pasak pašnekovės, šventė puikiai organizuota. Seimo pirmininkas ir Panevėžio meras įteikė apdovanojimus, o draugų, artimųjų sveikinimai vyko fojė. Puikus L. Mikalausko koncertas. Visą renginį „išklausė ir pati Bitė“, linguodama kamputyje sėdėjo, primindama rašytojos, visuomenininkės, politikės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo kredo – tarnauti Lietuvai. Smagus ir įkvepiantis gyvasis paveikslas. Vienas iš atminimo medalio laureatų sakė, jei būtų perskaitęs Bitės veikalus anksčiau – kitaip būtų gyvenęs, rekomendavo visiems politikams prieš  politinę karjerą pirmiausia perskaityti Bitės raštus, kad suvoktų, kaip reikia tarnauti savo šaliai ir tautai.

Redakcijai nuotraukų iš renginio Panevėžyje atsiuntė šiaulietė fotografė  Birutė Musneckienė.

Iš kairės: V. Pranckietis, A. Gluodas, I. Rudzinskienė, S. Peleckienė.
Birutės MUSNECKIENĖS nuotr.

I. Rudzinskienei įteikiamas atminimo medalis.
Birutės MUSNECKIENĖS nuotr.

Medalis. Aut. A. Pajuodis (žalvaris, sidabruotas, tonuotas, 51 mm).
Birutės MUSNECKIENĖS nuotr.