Prieš kelias savaites Lietuva susidūrė su grėsme, kad bus pažeista viena iš svarbiausių demokratijos egzistavimo sąlygų – apribotos galimybės žurnalistams rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Rugsėjo 14 dieną be išankstinio perspėjimo ir be konsultacijų su žurnalistų bendruomene Registrų centras nutraukė daug metų galiojusią praktiką žiniasklaidai teikti neatlygintinus registrų duomenis, o spalio 3 d. Vyriausybė atidėjo sprendimus, kurie leistų žurnalistams informaciją gauti.
Žurnalistų pasipriešinimas
Spalio 4 d. buvo paskelbtas žurnalistų bendruomenės viešas laiškas su argumentais, pagrindžiančiais, kad draudimas gauti informaciją iš Registrų centro nemokamai pažeidžia viešą interesą.
„Lietuvos žurnalistų bendruomenės vardu prašome Jūsų nedelsiant priimti sprendimus atverti žiniasklaidai Registrų centro duomenis, – rašoma laiške premjerui, susisiekimo, teisingumo ir kultūros ministrams bei Registrų centro vadovui. – Esame įsitikinę, kad dabartinė situacija šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos ir įstatymų garantuojamą laisvę nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Negaudami aktualių ir istorinių duomenų apie juridinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, negalime tinkamai atlikti savo profesinės pareigos. Tuo pačiu pažeidžiama visuomenės teisė būti informuotai viešojo intereso klausimais.“
Laiške buvo teigiama, kad apmokestinti duomenis kaip kitiems komerciniams subjektams būtų nepakeliama finansinė našta redakcijoms, nepagrįstai suvaržytų žiniasklaidos laisvę ir pažeistų skaidraus valstybės valdymo principus. Taip pat buvo reikalaujama, kad žiniasklaidai duomenys būtų vėl pradėti teikti nedelsiant, iki Visuomenės informavimo įstatymo įsigaliojimo.
„Esame atviri dialogui ir prašome ateityje įtraukti žurnalistų bendruomenę svarstant žiniasklaidai aktualius klausimus“, – rašė žurnalistai.
Viešą laišką pasirašė naujienų agentūros BNS, naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, „Verslo žinių“ vyriausieji redaktoriai Vaidotas Beniušis, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė, Raimundas Celencevičius, Rolandas Barysas, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė ir LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė, žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, dešimtys redaktorių ir žurnalistų.
Sujudo visuomenė
Visuomenės informavimo etikos komisija besąlygiškai palaikė žurnalistų bendruomenės raginimą atšaukti ribojimus gauti Registrų centro duomenis. Komisijos teigimu, varžymas gauti tikslią informaciją trukdo žurnalistams vykdyti savo misiją ir pažeidžia vieną pagrindinių visuomenės teisių – gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, kurią užtikrina profesionaliai dirbantys žurnalistai. Visuomenės informavimo etikos kodekse pabrėžiama tikslios informacijos svarba, keliami reikalavimai atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Apribojus žurnalistų galimybę nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis, šie reikalavimai bus sunkiai įvykdomi, menkėja visuomenės informavimo priemonių turinys.
Ribojant žurnalistų teisę gauti teisingą informaciją griaunama vertybių sistema ir visuomenės pasitikėjimas žurnalistika.
Nepritarimą ribojimui gauti informaciją viešai išsakė kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos.
Nugalėjo bendruomenės vieningumas
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Šiaulių naujienoms“ pakomentavo, kad rasta išeitis iš absurdiškos situacijos. Vyriausybės posėdyje pirmadienį, t. y. vakar, sutarta dėl dviejų dalykų: pirma, nuo trečiadienio žurnalistai galės gauti informaciją iš Registrų centro nemokamai. Antra, skubos tvarka bus keičiamas Visuomenės informavimo įstatymas, nelaukiant sausio 1 d. Taigi žurnalistams gauti duomenis iš Registrų centro kliūčių nebebus.
Problema padiktuota, pasak D. Radzevičiaus, neteisingos praktikos, kad politikai ir Vyriausybės nariai, laikydamiesi savo pačių sukurtų biurokratinių normų, praleidžia esminius teisės aktus – Konstituciją ir tarptautines Europos teisės normas. Visi pagrindiniai apie žmogaus teises kalbantys dokumentai aiškiai garantuoja žmonėms teisę gauti objektyvią informaciją. O teisė gauti iš valdžios informaciją yra traktuojama kaip viena fundamentaliausių asmens saviraiškos teisių. UNESCO ir kitos svarbios organizacijos nuolat tai primena. Pavyzdžiui, informacijos teikimo principas „Free of charge“ („be rinkliavos“) yra standartas, kurį deklaruoja ir Europos Tarybos konvencija.
Pasak D. Radzevičiaus, biurokratinės kliūtys neturi trukdyti demokratijai. Principinės nuostatos turėtų būti iškaltos gerai matomoje vietoje Seime ir Vyriausybėje, ministerijose. Giliai kiekvieno širdyje turėtų būti. Ši pamoka turi būti išmokta. Tik įstatymu gali būti draudžiama ar ribojama teisė rinkti informaciją. Iki šiol duomenų teikimo tvarka žurnalistams nebuvo oficialiai reglamentuota įstatymu.
„Šį kartą laimėjo žurnalistų bendruomenės vieningumas, nugalėjo tvirtas pasiryžimas ginti savo teises. Bet ne žurnalistai turi ginti žodžio laisvę. Visos politiškos ar pilietiškos nevyriausybinės organizacijos gali ir turi aiškiai išsakyti savo nuomonę. Džiaugiuosi ir liberalaus jaunimo skelbiama protesto akcija. Kiekviena vieša akcija turi prasmę, norint išsaugoti demokratiją“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, per paskutinius dvejus metus Seime siūlymų riboti informaciją buvo žymiai daugiau negu siūlymų suteikti daugiau žodžio laisvės. Reikia iš esmės keisti informacijos teisinį reguliavimą. Atsirado net draudžiamų temų. Argi drausdami žiniasklaidoje analizuoti savižudybių priežastis, šią problemą sumažinsime?
Visuomenės informavimo įstatyme yra nemažai diskutuotinų dalykų, bet kol kas pirmas svarbus žingsnis žengtas: mūsų Konstitucijoje įtvirtinta teisė į informaciją apginta. Apmokestinus ją žurnalistams būtų apribota galimybė išvilkti į dienos šviesą, kam priklauso stambių bendrovių akcijos, kas, kur ir ką stato, o visuomenei – sužinoti tiesą apie nešvarius sandorius, apie politikų korupcinius ryšius su verslininkais. Taigi pašalinta grėsmė nacionaliniam saugumui.
