Šiais metais paskelbta keturiolika konkursų į Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau įvyko tik aštuoni. Miesto Taryba patvirtino keturis vadovus, kiti – laukia savo eilės. Šešis konkursus teks skelbti iš naujo. Nuogąstaujama, kad kai kurios švietimo įstaigos iš viso gali likti be vadovų, nes trūksta norinčiųjų dalyvauti konkursuose.

Konkursus skelbs iš naujo
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė vakar vykusioje spaudos konferencijoje informavo, kad Taryba yra patvirtinusi keturias vadovų kandidatūras. Lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ naująja direktore tapo Reda Ponelienė. Nuo spalio 15 d. lopšeliui-darželiui „Berželis“ vadovaus Onutė Raščiuvienė, lopšeliui-darželiui  „Žirniukas“ – Laima Tiepelienė, o Dainų progimnazijai – Asta Vaičiūnienė. Likusių keturių kandidatų Taryba dar nepatvirtino.

Šešis konkursus reikės skelbti dar kartą, nes niekas nepateikė prašymų. Prašymai nepateikti į lopšelių-darželių „Žilvitis“, „Salduvė“ ir „Auksinis raktelis“, Ringuvos specialiosios mokyklos, Jaunųjų technikų centro vadovų postus.
Naujai skelbiamas konkursas ir į Dainų muzikos mokyklą. Bus skelbiami konkursai į „Rasos“ progimnazijos ir lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorių pareigas.

„Konkursus vadovų pareigoms tose švietimo įstaigose, kurių dabartiniai direktoriai dirba 30 ir daugiau metų, skelbėme pirmą kartą. Džiaugiamės, kad mūsų įstaigos turi naujas vadoves“, – kalbėjo A. Lesauskienė.

Nepaisant to, akivaizdu, kad vis tiek trūksta norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms. Departamento direktorė paaiškino, jog pretendentų į vadovo pareigas trūko visais laikais. Anot jos, tai visos Lietuvos problema: „Kiti didieji šalies miestai taip pat nesulaukia vadovų. Pas mus į konkursus bent jau ateina keli žmonės, o štai Klaipėdoje šiais metais iš viso nesulaukta nė vieno kandidato.“

Pokyčių dar nematyti
Mokyklos vadovai nebegali turėti pamokų, praranda pedagoginę kvalifikaciją. Manoma, kad tai viena iš priežasčių, kodėl prašymų į vadovų pareigas sulaukiama sąlyginai mažai. Spaudos konferencijoje paaiškinta, kad tokiu būdu siekiama išvengti interesų konfliktų, kai direktorius pats sau skiria pamokas ir atlyginimą.

„Niekas nedraudžia vadovui vesti pamokų, čia galbūt didesnių problemų kyla dėl atlyginimo ir kvalifikacijos praradimo. Kalbant apie kvalifikacijos praradimą, šiuo metu galioja įstatymas, kur teigiama, kad jeigu žmogus dirbo panašų darbą, vedė pamokas nesvarbu atlygintinai ar ne, jam pedagoginis stažas nenutrūks“, – teigė A. Lesauskienė.
Departamento direktorės teigimu, dėl to nuolat rengiamos diskusijos, švietimo įstaigų vadovai jose dalyvauja ir aktyviai gina savo interesus, bet konkrečių pokyčių kol kas niekaip nepavyksta pasiekti.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai vienai švietimo įstaigai vadovavęs asmuo nusprendžia pereiti į kitą. Arba vienos mokyklos direktorius išreiškia norą puse etato papildomai vadovauti ir kitai įstaigai. A. Lesauskienė atsakė, kad niekas žmogui negali uždrausti dirbti kitose įstaigose ir tai yra normalu. Kalbant apie antrąjį variantą, ar taip galima pasielgti, kol kas neaišku, Šiauliuose dėl to konsultuojamasi su teisininkais: „Švietimo įstaigų yra daugiau nei norinčių joms vadovauti. Svarstome, kad dėl to galbūt reikėtų leisti vienam žmogui vadovauti abiem įstaigoms, bet dėl to dar konsultuojamės su Švietimo ir mokslo ministerijos teisininkais.“

Aiškinasi problemos priežastis
Spaudos konferencijoje žiniasklaidai pristatytos naujos švietimo įstaigų direktorės taip pat turėjo ką pasakyti šiais klausimais. Dainų progimnazijos direktorė A. Vaičiūnienė komentavo, kad mokyklų vadovams niekas nedraudžia vesti pamokų neatlygintinai: „Vadovui niekas netrukdo pavaduoti kitą mokytoją ir neatlygintinai vesti pamokas.“

Lopšelio-darželio  „Berželis“ direktorė O. Raščiuvienė, kalbėdama apie tai, kodėl taip pasyviai dalyvaujama konkursuose į švietimo įstaigų vadovus, svarstė, kad galbūt žmones stabdo baimė: „Žmonės norom nenorom tarpusavyje pasikalba, kaip tas vertinimas Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūroj atrodo ir, manau, išsigąsta. Nepraėję vertinimo nenori prarasti prestižo, prastai pasirodyti kolegų akyse.“

Lopšelio-darželio  „Žirniukas“ direktorė L. Tiepelienė sakė, kad galbūt vadovais nenorima tapti ir dėl mažų atlyginimų; „Mažas atlyginimas ikimokyklinėse įstaigose neskatina kitų dalyvauti konkursuose, be to, ne visi nori dirbti laikiną, penkerių metų kadencijos darbą.“

A. Vaičiūnienė pridūrė, kad 2014 m. atlikusi magistro studijų baigiamąjį darbą, išsiaiškino, jog iš 170 Šiauliuose dirbančių pedagogų tik 5 proc. norėtų būti vadovais lyderiais. Pagrindinės to priežastys: baimė, nepasitikėjimas savo jėgomis. Todėl, anot jos, mokytojus reikėtų papildomai skatinti tapti pavaduotojais, skyrių vedėjais, o galiausiai – ir vadovais.

A. Lesauskienė komentavo, kad kandidatams dar reikėtų išmokti atpažinti individualius vaiko gebėjimus, dirbti su tėvais: „Norima vadovų lyderių, kurie matytų kiekvieno vaiko ūgtį, o ne lygintų vienus vaikus su kitais, mokėtų bendrauti su tėvais. Tai mūsų visuomenės stigmos, kurios iš švietimo neišgyvendinamos iki šiol.“

Baiminamasi, kad kitais metais surasti naujų vadovų švietimo įstaigoms bus dar sunkiau. Departamento direktorė patikino, kad ieškoma būdų, kaip problemą spręsti: „Siūlysime merui programą, kad galėtumėme vienyti ir burti įvairių švietimo įstaigų pavaduotojus, skyrių vedėjus. Kartu mokysimės, kokiam vadovui reikia būti, ko siekti, bandysime ieškoti priežasčių, kodėl nepretenduojama į tas pareigas. Manome, kad reikia ieškoti esamų vadovų, kurie naujai paskirtiems vadovams galėtų būti mentoriais, už tai Savivaldybė jiems mokėtų atlygį ir taip švietimo kokybė gerėtų."

Švietimo įstaigų direktorės svarstė, kodėl ne visi nori tapti vadovais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.