2019-ieji Lietuvoje – rinkimų metai: savivaldybių tarybų  ir merų, Prezidento ir Europos Parlamento (EP). Rinkėjams teks pasirinkti už ką balsuoti. Tik kaip išsirinkti tinkamiausią kandidatą ir nepasiduoti propagandai?

Neišvengia dramų
Norėtųsi, kad rinkiminės kampanijos vyktų sklandžiai, nepažeidžiant įstatymų. Politikų diskusijos būtų paremtos argumentais, o ne emocijomis. Vis dėlto panašu, kad rinkiminių dramų nepavyks išvengti ir šiais metais.

„Iki rinkimų likus septyniems mėnesiams, rinkiminė kampanija jau dabar vystosi gana dramatiškai. Po truputį formuojasi tam tikros tendencijos, kurios nėra tokios geros, kaip norėtųsi“, – Šiauliuose vykusiame seminare kalbėjo politologas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis.

Nepaisant to, rinkėjai gali nesileisti manipuliuojami. Politologas kalbėjo, kad egzistuoja du kriterijai, leidžiantys nustatyti, ar politikų panaudota priemonė nėra bandymas apgauti rinkėjus.

Anot jo, jeigu kandidatas, siekdamas politinių tikslų, nesilaiko įstatymų, tradicijų arba moralės principų, vadinasi, jis jau panaudojo nelegalias priemones.

„Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja tam tikros nusistovėjusios tradicijos, moraliniai principai, kurių peržengti nevalia. Jeigu vykdantis rinkiminę kompaniją peržengia moralę arba įstatymą, galima daryti išvadą, kad jis veikia  „juodojoje zonoje“, – sakė L. Bielinis.

Tai yra nusižengimas ir nusikaltimas tuo pačiu metu. Nusižengimas prieš save, prieš sąžinę ir nusikaltimas prieš įstatymą. Politologo teigimu, tokios „juodosios“ technologijos  panaudojamos per kiekvienus rinkimus. Tai nereiškia, kad dėl to visi politikai – blogiukai, tiesiog rinkimai yra kaip dramatiškas ir aistringas sportas.

Renka kompromatą
Norintiems neapsigauti ir išsirinkti kažkokiam postui labiausiai tinkantį kandidatą, politikos ekspertas patarė atidžiai stebėti, kaip kandidatai elgiasi viešojoje erdvėje. Klausytis, ką jie sako, kaip pateikia informaciją. Taip pat galima į juos žiūrėti kaip į asmenis, pakliuvusius į nelabai įprastas situacijas.

Internetiniai komentarai – dar viena erdvė, galinti atskleisti, ar per rinkiminę kampaniją nevyksta „nešvarių“ žaidimų. Viskas gerai, jeigu komentaruose kritika išsakoma argumentuotai, nesistengiant nieko apjuodinti ar įžeisti. Visai kitokia situacija, jeigu komentaruose netrūksta keiksmažodžių, įžeidžių atsiliepimų ir pan. Tokiu atveju rinkėjams reikėtų susimąstyti, ar anoniminį komentarą tikrai parašė eilinis Lietuvos pilietis, o gal tai buvo su morale susipykusio politiko žodžiai.

„Anoniminiai komentarai taip pat yra „juodųjų“ technologijų priemonė. Kadangi rinkimų procesą galima sekti internetu, anoniminiai komentatoriai gali rinkėjams padėti susidaryti tam tikrą kandidato įvaizdį, greičiausiai – neigiamą. Tokie komentarai vienam gali sukelti pyktį, kitam –išgąstį, o trečias dėl to iš viso gali nuspręsti nedalyvauti rinkimuose“, – akcentavo L. Bielinis.

Baisiausia, kad tai tik pirmieji žiedeliai, galintys paveikti kitus kandidatus ir rinkėjus. Politologas pasakojo, kad prieš kiekvienus rinkimus apie kandidatus yra renkama tikroviška, pusiau tikroviška ar visai tikrovės neatitinkanti informacija. Renkama ir viešinama medžiaga apie jų asmeninį gyvenimą, finansus, vykdomą veiklą, siekiant tam tikrų tikslų.

Siekia slaptų tikslų
Politologo teigimu, jau dabar kandidatams į prezidentus yra ruošiama po tokį informacinį paketą. Štai Vygaudui Ušackui bandoma prikišti sąsajas su Rusija. Gitaną Nausėdą bandoma apkaltinti dėl jo nesugebėjimo numatyti 2008 m. finansų krizės.

„Paviešinta informacija tampa viešosios nuomonės nuosavybe. Dalis žmonių patiki tuo, ką išgirsta per televiziją, perskaito internete. Ne visi susimąsto, kad ekonominės krizės negali sukelti tik vienas žmogus, jog žmonės klysta. Tokius rinkėjus ir bandoma paveikti pirmiausia“, – kalbėjo L. Bielinis.

Kita vertus, kaip sakė politologas, visu šimtu procentu nuo propagandos negali apsiginti net pats protingiausias, racionaliai mąstantis rinkėjas. Tiesiog mes visi esame žmonės, turintys žmogiškas reakcijas ir supykę dėl nesiliaujančių vaikiškų žaidimų, galime nuspręsti iš viso nedalyvauti rinkimuose, ko paslapčia ir siekiama.

Politologo aiškinimu, „juodosios“ technologijos naudojamos ne tik siekiant sumažinti kandidato populiarumą.

Siekiama, kad pats kandidatas, neatlaikęs spaudimo, pasišalintų iš rinkimų. Taip pat norima, kad ir rinkėjai atsisakytų dalyvauti rinkimų procese.

Štai jeigu į prezidentus kaip konservatorių atstovė kandidatuoja Ingrida Šimonytė, jai bus garantuoti dešiniųjų balsai, silpnai – centro ir visiškai negarantuoti kairiųjų balsai. Vadinasi, ji neturės šansų laimėti. Situacija galėtų pasikeisti tik visuomenėje sukėlus daug negatyvių emocijų, kad balsuoti ateitų kuo mažiau rinkėjų. Tuomet, jeigu rinkimuose dalyvautų tik palaikantys konservatorius – I. Šimonytė būtų arčiau prezidento posto.

„Negatyvių emocijų skleidimas – paprasčiausias psichologinis poveikis, siekiant nuvilti rinkėją, priversti suabejoti rinkimų procesu ir taip atsikratyti „nereikalingo“ rinkėjo“, – paaiškino L. Bielinis.

Kiekvieni rinkimai nepasieina ir be skandalų, puolimų. Anot politologo, politikams naudinga būti emocijų dirgikliais, nes tuomet rinkėjai juos labiau įsimena: „Jeigu politikai tarpusavyje nuolat pešasi, taip tarsi pasakoma, kad rinkėjai negalvotų apie kitus politikus, o tik apie tuos besipešančius.“

Problema – ne partijų skaičius
Rinkėjai neretai pasvarsto, kad politikai būtų labiau gerbiami, jeigu jie dirbtų dėl tautos ir jos gyventojų gerovės. Politologo nuomone, partijos norėtų būti ideologinėmis, tačiau joms neišeina. Galėtų būti ir verslo atstovais, bet joms negalima.

„Šiandieninė situacija yra ta, kad partijos formuojamos pagal XIX a. pab. – XX a. prad. susiformavusius masinės organizuotos, ideologinės partijos kriterijus. Tik šiandien partijoms nesigauna būti masinėmis ir ideologizuotomis. Šiandien partija yra labiau „popierinė“, kur aktyvūs būna tik 10–15 žmonių“, – sakė L. Bielinis.

Tai žinant gali kilti mintis, kad visi gyventumėme geriau, jeigu partijų skaičius žymiai sumažėtų, tik politologas patikino, kad tai nėra išeitis. Anot jo, problema ne partijų skaičius, tiesiog reikia surasti naują kriterijų, sistemą, algoritmą, kuris leistų sukurti politinę partiją moderniomis sąlygomis.

„Nebijokite to, ką vadiname chaosu. Chaosu daug ką vadiname todėl, kad inertiškai esame įpratę laukti šeimininko nustatytos tvarkos. Tik neatsiras tokio, kuris nuspręs, jog turėtų likti tik trys partijos, nes tai demokratijos sąlyga, ne chaosas ir ne anarchija. Demokratija yra tvarka, kur visi diskutuoja ir padiskutavę kažką padaro“, – kalbėjo L. Bielinis.
Reziumuodamas jis dar kartą priminė, kaip svarbu nepasiduoti „juodųjų“ technologijų įtakai, kad tą padaryti galima tik ugdant kritinį mąstymą ir renkant kuo daugiau informacijos iš skirtingų šaltinių.

L. Bielinis: „Rinkiminė kampanija jau dabar vystosi gana dramatiškai.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.