Lietuva dar ilgai gyvens pontifiko Pranciškaus vizito nuotaikomis, bus aptarinėjami renginiuose dalyvavusiųjų įspūdžiai, nagrinėjamos popiežiaus pasakytų kalbų citatos, diskutuojama, kokią įtaką šis istorinis įvykis turės mūsų visuomenei. ,,Šiaulių naujienos“ pakalbino kelis įvairaus amžiaus šiauliečius, kurie dalyvavo susitikimuose su popiežiumi Pranciškumi, patyrė bendrumo džiaugsmą.
Valerija Jokubauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus vadovė, pasakojo apie šiauliečių atstovų kelionę į Vilnių Lukiškių aikštėje susitikti su popiežiumi. Šiaulių skyrius gavo 5 kvietimus. Vyko traukiniu anksti, gerokai priešpiet jau buvo Vilniuje, o susitikimas Lukiškių aikštėje – tik 16.30 val. Apsilankė Aušros Vartuose. Kiekvienam yra ypač brangus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos stebuklingas paveikslas. Jau buvo uždėta popiežiaus Pranciškaus dovanota karūna, padaryta iš suaukoto, popiežiui dovanoto aukso. Dabar Marija su dviem karūnomis. Lankė kitas dvasingas vietas. Dominikonų bažnyčioje yra vienintelis originalus Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas dailininko Eugenijaus Kazimirovskio. Pasimeldė ten, sukalbėjo rožinį. Šis paveikslas buvo pastatytas scenoje per popiežiaus susitikimą su jaunimu.
Arkikatedroje susikaupimui valandėlę skyrė Šv. Kazimiero, Lietuvos ir jaunimo globėjo, koplyčioje ir Tremtinių koplyčioje.
Tremtinių koplytėlėje šiauliečiai apsilankė pirmą kartą, nusilenkė tremtinių Dievo Motinai. Sausio 13-ąją pašventinta iš Krasnojarsko krašto parvežta Marijos skulptūra, vadinamoji Korbiko madona. Apie 1955-uosius Korbiko kapinėse pastatytą švč. Mergelės Marijos skulptūrą išdrožė tremtinys Jonas Maldutis. Prie jos įvairiomis progomis melstis būrėsi lietuviai tremtiniai, nes jie savo bažnyčios neturėjo. „Misija Sibiras“ rado ją aptrešusią, baigiančią sunykti. Buvo nuspręsta kapinėse pastatyti ąžuolinę kopiją, o 50 metų tremtinių kapus saugojusi skulptūra restauruota, įkurdinta Arkikatedros Tremtinių koplyčioje. Popiežius Pranciškus taip pat prie jos meldėsi. Galima sakyti, šiauliečiai eidami popiežiaus takais į Lukiškių aikštę atvyko dvasiškai nusiteikę svarbiam susitikimui.
„Lukiškių aikštėje su kvietimais įsikūrėme labai patogiai, neprireikė savo atsivežtų kėdučių, – pasakoja ponia Valerija, – žmonių gatvėse minios, bet visų veidai labai šviesūs, nesistumdo, nesigrumdo. Visi paslaugūs. Atrodo, kad pabuvojome ypatingoje aplinkoje. Žodžiu, palengvėjai, pagerėjai – jokio pykčio aplinkui. Matai gerumą ir džiugesį veiduose.“
Popiežius atvyko. Pirmiausia apsilankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Pabuvojo vienutėse, kur kalėjo vyskupai. Egzekucijų kameroje paprašė, kad nelydėtų niekas, vienas pats ten pasimeldė susikaupęs, akyse matėsi ašaros. Visa tai galima buvo matyti ekranuose.
„Prie genocido aukų paminklo padėjo gėlių. Matėsi nuovargis, jautėsi iš kalbos, bet kiekvieną žodį nuščiuvę klausytojai siurbė į save. Jo kalba – kaip malda. Kalbėjo apie lietuvių tautos kančią ir prašė viso pasaulio, kad melas netaptų tiesa.
Linkėjo mums tapti vilties švyturiu, įsipareigoti kovai prieš bet kokią neteisybę, ginti bejėgių ir pažeidžiamųjų teises.
Palaimino mus visus, sėdo į papamobilį ir išvyko, – dalijosi patirtais įspūdžiais V. Jokubauskienė. – Pamatyti planetos dvasingiausią žmogų – tai dovana. Nesvarbu, kad tas susitikimas trumpas, bet jautėmės laimingi, kupini dvasinės šilumos, palaiminti. Mes visi tokio amžiaus, kad antro karto nebeturėsime. Grįždami namo autobusu dalijomės emocijomis. Net gamta globojo mus, Lukiškių aikštėje laukiančius susitikimo: oras rudeniškas, bet nelijo, nesušalome. Man labai patiko popiežiaus žodžiai: ,,Žmogus nėra gražus žiūrėdamas į veidrodį. Jis yra labai gražus, kai padeda šalia esančiam. Man tai – kaip dvasinis credo, veiklos kelrodis, būdas pasitikrinti, ar teisingai gyvenu.“
Trys priesakai jaunimui
Pasakoja Laura Pasvodskytė, Šiaulių vyskupijos jaunimo centro veiklos koordinatorė, ir Vilma Klumbytė, Stasio Šalkauskio gimnazijos tikybos mokytoja, Šiaulių universiteto II kurso muzikos pedagogikos studentė.
„Popiežiaus susitikimas su jaunimu Vilniuje – vienintelis Baltijos šalyse, išdalyta per 30 tūkst. kvietimų. Šeštadienį iš Šiaulių vyskupijos jaunimo centro važiavome per 160 žmonių. Atvyko dar daugybė grupių iš kitų parapijų, iš mokyklų. Su mumis važiavo 10 ministrantų, kurių tarnystė buvo surinkti žmonių intencijas, kad popiežius katedroje pasimelstų už jas, tad kelionėje buvo įdomu su jais pabendrauti. Džiugu, kai matai tiek daug jaunų šviesių žmonių“, – dalijosi emocijomis Laura.
Vilma lydėjo grupelę S. Šalkauskio gimnazijos moksleivių, pasakojo, kad neišvengė nuotykių, nes jauni žmonės neretai ką nors pamiršta, neįsidėmi. Pavyzdžiui, vienai merginai teko žirklutes užkasti pakrūmėje, nes nebūtų apsauga praleidusi. Nepaisant šalto oro, nepatogumų, įspūdžiai buvo puikūs.
Programa aikštėje prasidėjo 14 val. 3,5 val. reikėjo laukti popiežiaus, bet laikas pralėkė greitai, nes buvo giedama, šokama, meldžiamasi, vyko liudijimai. Jaunimas Katedros aikštėje patyrė nepaprastą vienybę ir dvasinį džiaugsmą, specialiai popiežiaus vizitui skyrė giesmę „Kristus Jėzus – mano viltis“.
Popiežius labai atvirai priėmė jaunimo programą ir liudijimus, su jaunimu kalbėjo, kaip visada, paprastai, aiškiai, giliai. Vilma įsidėmėjo momentą, kai po modernaus šokio stojo neįprasta tyla. Ją nutraukė popiežius: „Jūs – šaunuoliai.“
Moterys viena kitą papildydamos citavo labiausiai įstrigusias bažnyčios vadovo mintis, kurias laikytų vertingais priesakais, kviečiančiais atsikratyti uždarumo, jungtis į bendruomenę, dalytis dėmesiu, meile: „Sekti Jėzumi – tai uždegantis nuotykis, kuris suteikia mūsų gyvenimui prasmę, leidžia mums pasijusti bendruomenės dalimi.“
„Gyvenimas nėra teatras. Ne už ekrano gyvename, o realybėje. Mes turime gyventi palaikydami vienas kitą, pasipriešinti individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove.“ Gražu, kad dabar, kai technologijos pavergia sielas, dvasios tėvas kviečia pamatyti šalia esančius.
Mokytoja Vilma pabrėžė, kad ypač svarbus Šventojo Tėvo raginimas nepamiršti savo tautos šaknų ir istorijos, bendrauti su senoliais, kurie gali jaunus žmones labai daug ko išmokyti. „Tegul jie jums papasakoja apie jūsų tautos šaknis – džiaugsmą, kančias, vertybes ir išgyvenimus. Pasiekdami savo šaknis, jūs tęsite savo tautos istoriją. Jei norite būti laisva, didi tauta – semkitės atminties iš šaknų ir perduokite jas ateičiai.“
„Gera, kai tiek daug jaunų žmonių vienoje vietoje. Prasmingas bendrystės laikas. Daug kartų aikštėje skambėjo specialiai sukurtas himnas jaunimui – patraukiantis ir smagus. Ir dabar miela jo klausytis“, – džiaugėsi Laura ir būtinai prašė pranešti šiauliečiams džiugią naujieną – 2020 metais Lietuvos jaunimo dienos vyks Šiauliuose.
Malda bendrystėje – suteikia galių
Kaune Laura Pasavodskytė buvo su devynmečiu sūnumi. Jam tai nuostabus įvykis – melstis su šimtatūkstantine minia. „Kol nuėjome į savo sektorių – kaip į didžiulį festivalį, tik šviesos, džiugesio, ypatingos nuotaikos čia žymiai daugiau. Rodėsi, kad visa Lietuva susirinko melstis vienu metu. Negali būti neišgirsta tokia malda“, – emocingai kalbėjo Laura. Pasirodo, kai kurios moksleivių grupės, kaip J. Janonio gimnazistai ar Joniškio moksleiviai nakvojo Kaune, kad sudalyvautų šiose ypatingose mišiose, taigi dvi dienas pelnė popiežiaus palaiminimą.
Ekumeninė kelionė – tarnystės džiaugsmas
Į susitikimą su popiežiumi Rygoje pakvietė kunigas Vidas Bernardas Sajeta, Šventojo Jurgio parapijos vikaras. Po dviejų parų šviesaus nuovargio, pasak Vilmos, kai kas apsispręsti turėjo tik vieną valandą. Vyko 5 dvasininkai – du katalikų kunigai: kelionės organizatorius kunigas Vidas Bernardas Sajeta ir kunigas Arūnas Jankauskis (Šiaulių vyskupijos jaunimo centro vadovas, Šiaulių universiteto kapelionas ), 2 pastoriai – „Tiesos žodžio“ krikščionių bendruomenės pastorė Andželika Krištaponienė ir „Laisvųjų krikščionių“ bendruomenės pastorius Valdas Vaitkevičius bei Šv. Petro ir Povilo stačiatikių cerkvės tėvas Olegas Štelmanas. Kelionėje taip pat dalyvavo tikintieji iš miesto bendruomenių – Šv. Petro ir Pauliaus katedros, Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bei Šv. Jurgio parapijų, iš Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvės, taip pat Šiaulių protestantiškų bendruomenių atstovai, iš Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” ir Laisvųjų krikščionių bažnyčių, taip pat dviejų organizacijų atstovai: Veikliųjų žmonių bendrijos ir Šiaulių vyskupijos jaunimo centro.
Prie pašnekovų prisijungė Gintaras Lukoševičius,Veikliųjų žmonių bendrijos Šiaulių skyriaus prezidentas ir Olegas Štelmanas, Šiaulių stačiatikių parapijos dvasininkas.
„Mes esame skirtingi krikščionys, bet mus sieja meilė Kristui. O Kristus sakė: mylėkite vienas kitą, – kalbėjo O. Štelmanas. – Tokia ekumeninė kelionė labai nudžiugino. Mes skirtingai tarnaujame Dievui, bet smagu bendrauti. Romos popiežiaus apsilankymas svarbus mums visiems. Apsilankėme dviejuose reabilitaciniuose centruose. Giedojome giesmes, dainavome. Dalytis tikėjimo patirtimi yra džiaugsmas.“
Romos popiežius tėvui Olegui padarė didžiulį įspūdį savo ramybe ir susikaupimu: „Aplinkui sumaištis, fotografų blykstės, o jis susikaupęs savyje, tarsi nieko nemato, meldžiasi, bendrauja tik su Dievu. Pasimeldęs stoja palaiminti žmonių. Jauti, kad su meile, didžiule pagarba eina į žmones. Begalinis paprastumas ir meilė. Tokie susitikimai be galo svarbūs. 2 kartus per metus rengiu koncertus, kviečiu įvairių konfesijų žmones. Šiemet švęsime „Visų šventųjų festivalio“ 10 metų jubiliejų. Daina, giesmė padeda žengti žingsnį arčiau Dievo. Nesvarbu, kokia tautybė – vienas Viešpats danguje.“
Ekumeniniame susitikime dalyvavusi Liauda Vaitkūnaitė, vargonininkė, kompozitorė, Vievio meno mokyklos muzikos mokytoja, išvertė popiežiaus kalbos ištrauką, kuri visiems labai patiko: „Visų krikščioniškų bažnyčių misija – kaip skirtingi vargonų registrai, kurti nuostabiai derančią Evangelijos muziką. Jei Evangelijos muzika nebanguoja mūsų širdyse ir mūsų širdys neatliepia į darnias jos vibracijas, mes prarandame jos esmę – džiaugsmą, kylantį iš atjautos, sugebėjimą patirti atleidimo laisvę ir darną, nustojame taikos būti pasiuntiniais, pirmaisiais kuriems atleista. Jei netenkame garsų, kurie mus kelia dangaus link, mes, kaip bažnyčia, sergame vienatvės ir izoliacijos liga.“
Popiežius Pranciškus Evangelijos muzikos skambėjimą pavadino Keliu į krikščionių vienybę.
Gintaras Lukoševičius pabrėžė, kad ši kelionė ir dalyvavimas bendrose Mišiose sujungė visas bažnyčias: „Liuteronų Domo katedroje buvo jauku, popiežius – tik per 6 metrus nuo manęs. Vienoje pusėje eklezijus, iš kitos liuteronas. O meldžiame to paties.“
Popiežius kvietė visų konfesijų žmones groti kaip vieningam instrumentui. Po Mišių Rygoje įvyko pamokslo įsikūnijimas. Šiauliečių grupė aplankė reabilitacijos centruose gyvenančius žmones.
„Atvežėme dvasios džiaugsmą į tuos namus, – sakė Vilma Klumbytė. – Be programos, šv. Dvasios vedami.“ Pradžioje tėvas Olegas liudijo ir giedojo, paskui Liauda atliko kanklėmis savo kūrybos giesmes. Svajūnas Cibulskij uždegančiu šlovinimu visus pavergė. Prisijungė Vilma su savo giesmėmis ir dainomis.
„Mes turime nešti evangeliją kartu. Tai buvo tikras ekumeninis susitikimas“, – sakė Gintaras. O Laura pridėjo: „Mes skirtingi, skirtingus tikėjimus išpažįstame, o ten žmonės irgi su su skirtingomis priklausomybėmis, kiekvienas su savo istorijomis. Mes savo istorijas pasakojome, o jie atvėrė savąsias. Gera buvo matyti, kad sielomis susikalbame.“
Paaiškėjo, kad ir Betliejaus gailestingumo namų vadovė kilusi nuo Kryžių kalno, lietuvė, mūsų katedroje krikštyta.
„Svarbiausia, kad žmonės mus labai šiltai priėmė, jų širdyse įvyko išsipildymas, o mes pajutome nepaprastą tarnystės džiaugsmą. Popiežius savo pamokslu taką nutiesė, o mes tuo taku nuėjome, neatidėliodami įkūnijome“, – apibendrino pašnekovai.
Popiežius Pranciškus susirinkusius žmones ragino: „Gailestingumo Motina, kaip ir kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį: „Ieškok savo brolio.“ Kas šiuos žodžius girdi širdimi, atveria duris į bendrystę, tikrą tikėjimą, prasmingą gyvenimą.
L. Pasvodskytė, V. Klumbytė, G. Lukoševičius – Popiežiaus susitikimo su jaunimu dalyviai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
