Lavinti emocinį intelektą labai svarbu. Tai padeda geriau pažinti save, suprasti savo norus, sėkmingai siekti savo tikslų. Išsamiau apie tai Šiaulių jaunimo centre vykusiame jaunimo forume „Šiauliai city, not Šiauliai town“ kalbėjo lektorius Aidas Buzys.

Smegenų skyriai lemia charakterį
Lektorius priminė, kad žmogaus smegenys sudarytos iš trijų dalių. Pirmosios susiformavo reptilijos smegenys, jos yra atsakingos už fiziologinius poreikius. Vėliau ant jų užaugo žinduolių smegenys, kurios reguliuoja emocijas, o ant šių užaugo pačios didžiausios homo sapiens mąstančios smegenys. Šios smegenys tarpusavyje dažnai „nesusikalba“, nes yra iš esmės skirtingos ir atsakingos už skirtingus dalykus.

Geriausiai mums pažįstamos – didžiosios smegenys, sudarytos iš dviejų pusrutulių – kairiojo ir dešiniojo, sujungtų išilginiame smegenų plyšio dugne esančia didžiąja smegenų jungtimi.

Kairiojo smegenų pusrutulio veikla atsakinga už rišlią kalbą, mąstymą žodžiais ir manipuliaciją jais. Tai yra savotiškas galingas mūsų smegenų kompiuteris, apdorojantis racionalias-logines procedūras. Jeigu pas žmogų dominuoja kairysis smegenų pusrutulis, vadinasi, jis yra logiškas, racionalus, nuoseklus, niekada nekvailioja ir nekrečia juokų, mėgsta skaityti, jam sekasi matematika, algebra.

Dešiniojo smegenų pusrutulio veikla atsako už kūrybinius siekius ir įkvėpimą. Čia karaliauja mūsų svajonės ir vaizduotė, dabartis ir ateitis. Sprendimai priimami vadovaujantis jausmais, intuicija, dažniausiai rizikingi. Atsiminimai daugiausia jausminio pobūdžio. Jeigu pas žmogų dominuoja dešinysis smegenų pusrutulis, vadinasi, jis yra svajoklis, filosofas, spontaniškas, nenuspėjamas, mėgsta pakvailioti, gabus menininkas.

„Jeigu yra abiejų smegenų pusrutulių pusiausvyra, tai toks žmogus pakankamai kūrybingas, gana logiškas. Tai statistinis, normalus žmogus, bent kartą per mėnesį nueinantis į teatrą ar į kiną“, – kalbėjo A. Buzys.

Reikia kalbėti apie savo jausmus
Jeigu žmogus save lavintų, mokėtų valdyti savo protą, prireikus gebėtų „perjungti“ kairįjį ar dešinįjį smegenų pusrutulį, gyvenime pasiektų daugiau. Todėl taip svarbu ugdyti emocinį intelektą. Lektorius teigimu, apie 50 proc. mūsų asmenybės sudaro genetika. Likusią dalį galima ugdyti. Emocinio intelekto ugdymas – tai pirmasis žingsnis link savo ir kitų žmonių emocijų pažinimo, kokybiškesnio bendravimo su aplinkiniais.

Žinoma, svarbi ir medicininė sveikata. Jeigu žmogaus kraujotaka gera, smegenys gauna pakankamai deguonies – gerai dirbs ir kairysis, ir dešinysis smegenų pusrutuliai. Jeigu kažką skauda, išgauti džiaugsmo emociją visada bus labai sunku.

A. Buzys pasakojo, kad anksčiau apie emocinį intelektą niekas nekalbėjo. Šeimoje atvirauti apie savo jausmus, pojūčius, emocijas buvo neįprasta. Tėvams labiau rūpėjo, kad jų vaikai mokykloje gerai mokytųsi, įstotų į universitetą ir įgytų kuo daugiau žinių.

Deja, toks auklėjimo būdas ne visai pasiteisino. Įvairūs tyrimai rodo, kad gyvenime labiau pasiseka ne „knygų graužikams“, bet savimi pasitikintiems ir save geriau pažįstantiems asmenims.

Įdomu ir tai, kad paprastai daugiau uždirba ne baigę universitetus, bet neturintys diplomo. Bilas Geitsas, Stivas Džobsas, Markas Cukerbergas – visi jie metė prestižinius universitetus dėl verslo ir tapo milijardieriais.

Tarp dabartinių turtuolių taip pat daugybė tokių, kurie nebaigė net vidurinės mokyklos. Vienus iš jų dar paauglystėje užvaldė troškimas dirbti, kiti buvo priversti tai daryti, kad išmaitintų šeimą. Šiaip ar taip, diplomo neturėjimas nesutrukdė šiems vyrams pasiekti sėkmės.

Tai, kad svarbiausia ne turimas diplomas, bet žmogaus noras dirbti ir tobulėti, suvokia ir šiuolaikiniai darbdaviai. Norint įsidarbinti kai kuriose įmonėse neretai reikia atlikti įvairius testus, iš kurių darbdavys galėtų nuspręsti, ar kandidatas moka susidoroti su savo emocijomis, išgyventi stresines situacijas, geba dirbti komandoje ir t. t. Kitaip tariant, darbdaviams labiau rūpi darbuotojo emocinio intelekto koeficientas, nei įgytos jo mokslo žinios.

Pravers emocijų dienoraštis
Lektorius paaiškino, kad per savo emocijas žmogus parodo sociumui, koks jis yra, ką tuo metu jaučia. Žmogus, turintis aukštą emocinio intelekto koeficientą, pirmiausia gerai pažįsta savo emocijas. Išmokti geriau pažinti savo emocijas galima rašant asmeninį emocijų dienoraštį.

„Kiekvieną vakarą aprašykite savo emocijas, kurias tą dieną jautėte. Jeigu tą dieną pasaulis atrodė negražus, buvote niūrus ir susiraukęs, taip ir parašykite. Užrašykite, kurioje kūno vietoje jautėte tas emocijas, jos kuteno, dūrė ar burbuliavo. Užrašykite ir ką turėjote padaryti, kad tas emocijas panaikintumėte“, – būdą, kaip ugdyti emocinį intelektą, atskleidė A. Buzys.

Analizuoti savo emocijas pravartu ir būnant darbe. Štai jeigu darbdaviui paliepus atlikti daugiau užduočių, kilo noras jį gerai papurtyti arba išsprūdo tokie žodžiai, kaip „visko nedarysiu“, verta pasvarstyti, kodėl taip nutiko. Kuri darbdavio frazė, mimika, gestas konkrečiai paveikė, kad atsirado tokia emocija.

„Bendraukite su žmonėmis, paskui užrašykite savo emocijas ir aprašykite – kito. Kai išmoksite geriau pažinti savo ir kitų žmonių emocijas, jūsų tarpusavio komunikacija, bendravimas pasidarys labai kokybiškas, gal net šiek tiek intymus, nes gebėsite vienas kitą gerai suprasti ir be žodžių“, – patarė lektorius.

Svarbiausia – ilgai nelaukti
Egzistuoja ir dar vienas būdas, kaip ugdyti emocinį intelektą. Patartina išsikelti tikslą ir įsivaizduoti, kad jį jau pasiekei. Įsivaizduoti, ką tada jauti, ką matai, girdi. Jeigu visa tai įsivaizduojant atsiranda malonus, geras jausmas, vadinasi, tu iš tiesų nori tą tikslą įgyvendinti ir jį tikrai pasieksi.

Žengiant saviugdos keliu, pravartu išmokti ir sąmoningai kvėpuoti. Daugybė žmonių kvėpuoja paviršutiniškai, tik krūtinine dalimi. Automatiškai tokį kvėpavimą lydi pasekmės: žmogaus organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi, tada seka silpnumas, žiovulys, galvos skausmas ir netgi nuolatinis kaklo raumenų pertempimas.

Taisyklingas kvėpavimas turi būti gilus, lėtas ir ritmingas. Toks kvėpavimas didina gyvybines jėgas, suteikia gyvybingumo ne tik kūnui, bet ir protui. Gilus kvėpavimas – tai kvėpavimas pilvu. Jis leidžia orui pasiekti apatinę, pačią didžiausią plaučių dalį. Giliai kvėpuojant naudojama ir diafragma, tada kvėpavimas tampa lėtas bei gilus. O pilnas jogos kvėpavimas prasideda nuo pilvo ir kyla, užpildydamas deguonimi krūtinės ląstą ir raktikaulinę sritį.

 „Žmogus, pasižymintis aukštu emociniu intelektu, gali būti toks, kokiu tą akimirką jam reikia būti. Pritrūkęs motyvacijos, gali ją staiga pažadinti, atėjus laikui miegoti – savo emocijas nuslopinti. Toks žmogus gali net paveikti aplinkinius, prireikus juos nuraminti, paskatinti aktyviai veikti arba jais net manipuliuoti“, – apibendrino A. Buzys.

Tiesa, jis dar pridūrė, kad emocinis intelektas sparčiausiai vystosi iki 30 metų. Paskui jo augimas sulėtėja, žmogui darosi vis sunkiau imtis kažko naujo. Sulaukus 60 metų emocinis intelektas nebesivysto. Vyresnio amžiaus žmonės nebe taip gerai atpažįsta emocijas, ypač neigiamas. Galbūt todėl ir atsiranda nesutarimų tarp skirtingų kartų atstovų, nes vyresni tiesiog nebepastebi, kas jaunesnį taip įžeidė.

Jaunuoliai domėjosi, kaip išmokti pažinti savo emocijas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.