Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta suomių fotografijos paroda „Nepriklausomybė pro objektyvą“, skirta Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Šioje parodoje buvo pristatyti šešių fotomenininkų – Sara Hornig, Riitta Paivalainen, Harri Palviranta, Juha Suonpaa, Juha Arvid Helminen ir Juuso Westerlund – kūriniai. Parodos atidaryme dalyvavo  Suomijos ambasadorius Christer Gustaf Michelsson su žmona Ebba Michelsson ir du menininkai – S. Hornig ir J. A. Helminen. Parodoje – fotografijos, kurios įprasmina Suomijos nepriklausomybės 100-metį.

„Nuotraukos atspindi Suomiją taip, kaip fotomenininkai norėjo“
Suomijos ambasadorius Ch. G. Michelsson teigė, kad ši paroda yra viena iš beveik 5 tūkst. įvairių renginių, skirtų šimtosioms Suomijos nepriklausomybės metinėms. Jubiliejų Suomija šventė visus šiuos metus: visame pasaulyje buvo įvairių kultūrinių renginių, kurių didžioji dalis vyko privačia iniciatyva arba organizuoti visuomeninių organizacijų.

„Buvo sprendžiama, kaip švęsti Suomijos nepriklausomybės šventę. Tai, ko nori žmonės, kaip jie nori švęsti, taip ir turi būti. Valstybės ir ambasadų uždavinys – padėti žmonėms švęsti. Šiuo atveju piliečiai yra svarbiausi šventės dalyviai. Todėl didžiuodamasis galiu paskelbti, kad ir ši paroda yra viena iš tokios veiklos pavyzdžių. Šios parodos dėka turėjo susitikti Tamperėje gyvenantys Suomijos fotomenininkai ir Lietuvos fotomenininkai ir fotografijos mėgėjai, kurie gyvena už sostinių ribų. Šios nuotraukos atspindi Suomiją taip, kaip fotomenininkai norėjo“, – teigė ambasadorius Ch. G. Michelsson.  

Paroda „Nepriklausomybė pro objektyvą“ vyko ne tik lietuvių, bet ir suomių kalbomis, nes tai, anot Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, – mūsų paveldas.  

„Mažai girdime suomių kalbą, bet šiandien galėsime pasimėgauti jos gražumu. Suomija buvo viena pirmųjų valstybių, kuri besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui, paskelbė nepriklausomybę. Suomijos pavyzdžiu nepriklausomybę paskelbė Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija. Šis sektinas pavyzdys įkvepia mūsų lietuvių tautą. Labai džiugu, kad Suomija, per savo istoriją pakankamai daug iškentėjusi, nepriklausomybę išlaikė visus dešimtmečius iki šių dienų. Ši suomių fotomenininkų paroda pirmą kartą pristatoma Šiaulių fotografijos muziejuje. Turbūt tai yra pirmas, bet ne paskutinis žingsnis“, – sakė R. Balza.

„Nesibaiminame kalbėti apie visuomenėje aktualias, bet skaudžias temas“
Suomių fotomenininkė S. Hornig, į parodos atidarymą atvykusi su savo pagalbininke Karoliina Paananen, sakė, kad pagrindinė jos kūrinių idėja – pasistengti pajausti depresija sergančių artimųjų būseną. Yra nustatyta, kad depresija bent kartą per gyvenimą suserga kas penktas Suomijos gyventojas, o kas antras susiduria su depresija, nes turi savo artimųjų sirgančių šia liga. Šiandien Suomijoje apie psichikos problemas ar jos ligas jau kalbama atviriau nei anksčiau. Tačiau nepaisant to, apie sergančiojo artimuosius yra pamirštama.

„Nesvarbu, kad šia tema jau dažniau yra kalbama, ją dažniau atpažįsta, bet neretai jai pritaikomi stereotipai. Mes pasistengėme nuo tų stereotipų atsitraukti. Šią parodą rengiau bendradarbiaudama su psichoterapeute. Aš iš jos psichoterapijos kabineto šiukšlių dėžės rinkau popierines nosinaites, į kurias žmonės šluostėsi savo ašaras. Jog ši paroda netaptų per daug abstrakti, K. Paananen padedama ėmiau interviu iš sergančiųjų artimųjų“, – papasakojo S. Hornig.

K. Paananen teigė, kad paskutinįjį interviu paėmė visai neseniai.

„Tame interviu aš gvildenu tris temas, susijusias su artimųjų patirtimi. Pirmiausia nagrinėjau gėdą, toliau – balansavimą tarp to, ar tas artimasis ištvers ir ar jam užteks jėgų palaikyti sergantįjį. Suomijoje labai populiarus mitas, kad reikia ligą  ištverti vienam, nenorint savo bėdomis užkrauti kitą žmogų. Tai yra tema, kuri išryškėjo per interviu. Suomijoje susirgusiam žmogui artimųjų parama ypač svarbi dėl dviejų priežasčių: sergantis žmogus pats nebeturi jėgų ieškoti, jam reikia artimųjų pagalbos arba visuomenė neturi galimybių jos pasiūlyti. Vienas iš puikių Suomijos šimtmečio šventimo bruožų yra tas, kad nesibaiminame kalbėti apie visuomenėje aktualias, bet skaudžias temas“, – papasakojo K. Paananen.

„Palieku daug erdvės ir interpretacijai“
J. A. Helminen fotografijos – kitokios vien dėl pasirinktos tematikos, stilistikos ir kitokio žvilgsnio į Suomijos šimtmetį.

J. A. Helminen savo nuotraukose nagrinėja valdžios ir jos piktnaudžiavimo temą. Nuotraukose galima aptikti įvairių kultūrų atspindžių: Suomijos ir toliau nuo jos esančių kultūrų.

„Labai malonu apsilankyti tokiame gražiame ir kultūra besidominančiame mieste. Aš tikiu, kad kiekviena valstybė, o ypač demokratinė valstybė, kartais turi pamatyti savo atspindį veidrodyje. Ir nebūtinai su neapykanta, o reikia labiau kritiškai į save pažiūrėti. Jog viskas, kas vyksta toje valstybėje vyktų gerovės link, o ne atvirkščiai.

Stengiuosi savo nuotraukose naudoti labai stiprius elementus. Pažiūrėjus į nuotrauką iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad joje nieko nevyksta. Tokiu būdu aš palieku erdvės žiūrovui, kiekvienas žiūri remdamasis savo patirtimi ir mato tame atspindyje iš dalies save. Palieku daug erdvės ir interpretacijai. Kiekvienas interpretuoja, kaip moka ir supranta“, – apie savo nuotraukas papasakojo J. A. Helminen.

S. Hornig: „Šią parodą rengiau bendradarbiaudama su psichoterapeute. Aš iš jos psichoterapijos kabineto šiukšlių dėžės rinkau popierines nosinaites, į kurias žmonės šluostėsi savo ašaras.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.