Šiaulių bigbendas atšventė 15 metų jubiliejų. Šia proga buvo surengtas jubiliejinis koncertas, kuriame dalyvavo ryškiausios žvaigždės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Vokietijos. Išsamiau apie Šiaulių bigbendo kolektyvo atsiradimą, sunkumus, tikslus, įsimintinus koncertus, ateities planus papasakojo Šiaulių bigbendo kolektyvo įkūrėjas trimitininkas Romualdas Sabaliauskas.

– Kaip atsirado Šiaulių bigbendas?
– Įsikūrėme 2002 m. Tuo metu buvau verslininkas, nutolęs nuo muzikos, bet ne nuo kultūros.

Buvo kaip tik mano jubiliejus ir darbuotojai galvojo ką nupirkti. Ir juokais pasakiau, kad galite nupirkti „triūbą“. Iš to juoko taip ir išėjo, kad tai ir padovanojo.

Galvojau, ką su ja daryti, nes ilgai buvau negrojęs, o kai pradėjau groti, nenorėjau to daryti vienas. Tai paskambinau vienam, antram, trečiam savo pažįstamam, bet visi jau dirbo tokį darbą, kuris su muzika nebuvo susijęs, tačiau vis tiek susibūrėme. Vakarais pradėjome repetuoti, buvo įdomu, daug minčių, įspūdžių.

Pirmiausia pradėjo vadovauti meno vadovas ir dirigentas Romualdas Jankus. Vėliau, po 4 metų, gavome pastiprinimą: atvažiavo Jaroslavas Cechanovičius. Iki 2009 m. dirbome ne kaip profesionalus kolektyvas. Turėjome rėmėjų, visi geranoriškai į tai žiūrėjo.

Pradėjome dalyvauti Birštono, Liepojos, Rygos, Minsko džiazo festivaliuose. Ir 2009 m. tapome  koncertų salės „Saulės“ profesionaliu kolektyvu. Nuo 2015 m. Šiaulių bigbendui vadovauja dirigentas ir meno vadovas iš Latvijos Raitis Ašmanis. Atrodo, 15 m. – nedidelis laiko  tarpas, bet jis prabėgo.

Norėjome būti vieni geriausių Lietuvoje. O Lietuvoje profesionalūs bigbendo kolektyvai yra tik du: Kauno ir mes. Buvo noras, kad Šiauliuose būtų toks kolektyvas. Ne vien „Dagilėlis“, „Ant rubežiaus“, folkloro festivalis „Saulės žiedas“, bet ir bigbendo festivalis. Yra Birštono džiazo festivalis, Kauno džiazo festivalis, Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Nidos džiazo festivalis, o kad būtų tik bigbendo festivalis, tokio nėra.

– Kas pasikeitė, kai pradėjo vadovauti R. Ašmanis?
– Galiu pasakyti taip, kad kiekvienas naujo vadovo atėjimas įneša naujų vėjų. Vienas vienaip diriguoja, kitas – kitaip, skiriasi reikalavimai. R. Ašmanis jau 25 m. dirba su bigbendų kolektyvais, yra Latvijos pažiba. Taip ir nutarėme jį pasikviesti. Su juo turėjome du galingus koncertus: „Frank Sinatrai – 100“ ir „Ellai Fitzgerald – 100“.

– Kokia yra Šiaulių bigbendo sudėtis?
– Patys nariai daug kartų nesikeitė. Gerai, kai nėra muzikantų kaitos, tuomet yra susigrojimas, vienas kito supratimas. Yra saksofonų, trombonų, trimitų ir ritmo grupė. Kiekvienoje grupėje yra koncertmeisteris, jis atsako už savo grupės narius ir pasiūlo kitą, jei vienas išeina. Ritmo grupėje – 4 muzikantai, kurie groja pianinu, mušamaisiais, ritmine ir bosine gitara, trimitų grupėje yra penki nariai, trombonų – 4, saksofonų – 5. Tai standartinis bigbendas, kurį sudaro 18 žmonių ir 1 dirigentas.

Aš esu seniausias kolektyvo narys, dvejais metais jaunesnis yra Povilas Jaraminas. 90 proc. bigbendo narių džiazo akademijoje baigia magistro studijas, mokosi papildomai Europoje. Ir šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad galime konkuruoti su visais Europos kolektyvais. Iš Švedijos, Minsko esame parsivežę pagyrimo raštų, bet neteko dalyvauti konkursuose, festivaliuose, kuriuose yra vertinama.

– Šiaulių bigbende tik vyrai, o moterų nebus?
– Kauno bigbendo kolektyve jau yra viena moteris. O pas mus dar ne. Šiuo metu turime pilną kolektyvą, tačiau žinau vieną merginą, kuri baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Nors pas mus kolektyve nėra nė vienos moters, bet tai nėra atmestinas dalykas. Nėra svarbu – ar tai vyras, ar moteris. Žinau pasaulinio lygio muzikančių.

– Ar bigbendas turi savo klausytoją?
– Žmonėms, o ypač šeimai yra problema išeiti į koncertą, nes per brangiai kainuoja. O džiazo žiūrovą reikia užsiauginti. Turi būti įvairiapusiška muzika, negali būti vieno žanro. Todėl ir Šiaulių publikai reikia pristatyti įvairius kolektyvus. Pavyzdžiui, aš dalyvavau Niujorko simfoninio orkestro koncerte. Ten sėdint net šiurpuliukai per kūną ėjo. Niekada netikėjau, kad taip galima groti. Orkestras turi turėti savo tikslus, siekius, tada išsilaikys ir nebankrutuos.

– Kaip yra pasirenkami kūriniai?
– Viskas priklauso nuo programos. Pavyzdžiui, buvome padarę Lietuvos kompozitorių dainų šiuolaikiniais ritmais. Panaudojome buvusių ir esamų kompozitorių kūrinius. Yra programa –  Lotynų Amerikos ritmai. Tai juk nenaudosime Lietuvos kompozitorių kūrinių. Einame visokiais keliais, svarbiausia, kad patiktų klausytojams.

– O kas jiems patinka?
– Šiauliai nėra toks kultūros židinys kaip Vilnius. Bet kai parengėme rokenrolo koncertą su Algirdu Šuminsku, publikai labai patiko, nes buvo senas, geras rokenrolas. Bet juk negalime groti tik rokenrolą. Žmogų reikia auklėti ir pastūmėti į geresniąją muziką. Visoje Lietuvoje sunku tą klausytoją turėti. O norint jį užsiauginti, reikia daug laiko.

– Kuo skiriasi užsienio ir Lietuvos bigbendo festivaliai?
– Kiekvienas festivalis įneša kažką savo. Pavyzdžiui, Minske turėjome programą su Neda Malūnavičiūte, programa turėjo trukti 1 val. 40 min., o mus užlaikė daugiau kaip 2 val. Vadinasi, žmonėms patinka.

Kiekvienas festivalis leidžia susipažinti, plėsti savo pažintis. Viešėjome Švedijoje, ten buvo vidutinio lygio festivalis. To festivalio organizatoriai mūsų labai laukė, nes buvome jo lyderiai. Po šio festivalio apie mūsų bigbendą sužinojo daugiau žmonių, sulaukėme pasiūlymų.

Negali važiuoti tik tam, kad tik nuvažiuotum, turi parodyti, jog esi geras bigbendas ir nori būti geriausias. Man vienas muzikantas pasakė: kai mokaisi akademijoje, vėliau pereini į magistrantūrą ir nuo antro kurso tau pasiūloma išvažiuoti pasitobulinti į Prancūziją, Olandiją, Suomiją, o važiuoti negali žemesnio lygio, turi nuvažiuoti kaip žvaigždė, nes bus gėda.

Tie festivaliai ir yra skirti parodyti savo kolektyvą. Noriu, kad ateitų tokia diena, jog patys kolektyvai prašytų, kad mes atvažiuotume pas juos. Pavyzdžiui, Suomijoje reikia prieš dvejus metus pateikti paraišką, atsiųsti įrašus, komisija išklauso ir įvertina, ar esi to festivalio lygio.

Todėl ir noriu, kad prie Šiaulių Talkšos ežero skambėtų geras bigbendo festivalis. Nėra blogiau, kai pasieki tam tikrą lygį ir sustoji. Mes turime nesustoti, o norint nesustoti reikia labai didelės finansinės paramos.

– Koks buvo įsimintiniausias koncertas?
– Visada stengiamės, kad kiekvienas koncertas būtų išskirtinis. Pavyzdžiui, 10 metų jubiliejaus koncertas buvo labai įvairus, 5 m. koncertas dar kitoks. Birštone visada reikia įrodyti, kad sugebame parodyti vis kažką nauja. Sėkmingi koncertai buvo su Neda Malūnavičiūte, Rūta Ščiogolevaite, Algirdu Šuminsku, Viktoru Malinausku, Kristina Svolkinaite. Kai grįžti iš koncerto, atrodo, kad esi pavargęs, bet miego nesinori. Tuo metu viską apmąstai, sudėlioji, pagalvoji, kad galėjo būti geriau, bet svarbiausia, ar buvo kontaktas su publika. Didžiausias jaudulys yra prieš koncertą, kai jaudiniesi, kiek susirinks žiūrovų.

– Ar pasitaiko klaidų?
– Būna klaidų, bet padarome taip, kad jų žiūrovas nepamatytų. Nemanau, kad gali būti 100 proc. susigrojimas. Pavyzdžiui, mūsų dirigentas R. Ašmanis sako, kad 90 proc. sugroti yra labai gerai.

– Ką jums reiškia Šiaulių bigbendo 15 metų sukaktis?
– Aš jaučiu pasididžiavimą, kad suėjo15 m. ir mano kūdikis užaugo. Ir šiandien galiu didžiuotis, kad šis kolektyvas yra Šiauliuose. Ir norėčiau, kad sulauktume dar daugiau. Visa širdimi džiaugiuosi, kad padariau šį darbą, kurį noriu ir toliau daryti.

– Kokie 2018 m. planai?
– 2018 m. pirmą pusmetį ruošiame programą kartu su San Fransisko bigbendu. Tai bus Lotynų Amerikos ritmai. Iš viso bus keturi koncertai. Vieną koncertą atliksime Kaune ar Vilniuje, o kitą – Šiauliuose. Tas pats  projektas vyks Rygoje, tik su Rygos orkestru. Ir koncertas organizuojamas Rygoje ir Jelgavoje. Tai bus jungtinis Amerikos, Latvijos, Lietuvos pasirodymas.

Rudenį bus gvildenamas projektas apie pasaulinius ispanų, italų hitus. Noriu, kad būtų trys operos solistai kartu su Šiaulių bigbendu. Taip nėra buvę.

Dar yra viena mano mintis, kad norėčiau padaryti, jog būtų Šiaulių bigbendas kartu su dainuojančiais lietuvių aktoriais. Lietuvoje yra labai gabių dainuojančių aktorių. Būtų įdomu, jei dalyvautų ir šiauliečiai. Norėtųsi, kad koncertuotų ne koncertinėse, o dramos salėse, o programą vestų „Sidabrinės gervės“ laimėtoja Gabija Jaraminaitė.

2017 12 08 15
Šiaulių bigbendo kolektyvo įkūrėjas trimitininkas R. Sabaliauskas: „Noriu, kad prie Šiaulių Talkšos ežero skambėtų geras bigbendo festivalis.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 12 08 20

15 m. jubiliejiniame koncerte koncertavo teatro, kino ir televizijos aktorė, TV projektų „Muzikinė kaukė“ ir „Auksinis balsas“ laimėtoja Lina Rastokaitė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų