Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) siūlo minimalų konkursinį balą – 2,5 stojantiems į universitetus. Tačiau, kaip aiškina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertai, to yra maža. 2,5 balo susidaro, jei mokykloje iš vieno dalyko stojantysis turi vidurkį 10 (visi kiti dalykai gali būti 4) ir išlaikė gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą 26 balams, matematikos – 16, užsienio kalbos – 16. Panašu, kad silpnai egzaminus įveikęs yra tinkamas studijuoti Lietuvos universitetuose. Ir net turi galimybę pretenduoti į valstybės finansavimą studijoms. Specialistai mano, jog nemažai universitetų užmerkia akis į tai, kaip pasirengę studentai įstoja, esą svarbu, kad tik krepšelis ateitų.
Minimalus mažas balas
Tame pačiame pranešime, kuriame kritikuojamas stojamasis balas, pateikiama ir keletas užsienio stojimo į aukštąsias mokyklas pavyzdžių. Tartu universitete, priklausomai nuo studijų programos, dažniausiai reikalaujama per egzaminus surinkti 80 balų iš 100, Škotijos universitete iš stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 90 balų.
Regis niekur nėra panašaus atvejo, kad stojant į universitetą pakaktų 16 ar 20 proc. egzamino balų, kaip Lietuvoje.
Neapsieita ir be silpnųjų-stipriųjų Lietuvos universitetų suskirstymo bei jų likimų prognozių. Antai, ekspertų manymu, didieji ir potencialo prasme stiprieji universitetai – VU, LSMU, KTU, VGTU – išlaiko maždaug nekintantį studentų skaičių net ir drastiškai mažėjant abiturientų skaičiui. Tačiau mažieji – VDU, LEU, KU, ŠU – universitetai tampa dar mažesni ir artėja prie savaiminio išnykimo ribos.
Tačiau Šiaulių universiteto studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys teigia, kad gauti valstybės finansavimą studijoms nėra taip lengva.
„Valstybės finansuojamos vietos stojantiesiems skiriamos remiantis „Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 metais tvarkos aprašo“ dokumentu. Jame numatyta, kad stojantysis gali pretenduoti gauti valstybės finansuoją vietą, jei yra išlaikęs 3 valstybinius brandos egzaminus (gimtosios kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminai yra privalomi). Štai, pavyzdžiui, 2016 m. vidutinis balas stojant į valstybės finansuojamą vietą Šiaulių universitete buvo 6,25 balo“, – atsako R. Bubnys.
Be to, jo manymu, jei universiteto studentu tapo silpnesnis, tai nereiškia, kad jo pasiekimai universitete ir po studijų nebūsią aukšti.
„Kaip jau minėta, gauti valstybės finansuojamą vietą Šiaulių universitete nėra taip paprasta. Nepaisant to, atlikta analizė rodo, kad ne visada tie, kurie į aukštąją mokyklą įstoja turėdami aukščiausius konkursinius balus, yra lyderiai. Turime tokių studentų, kurie įstojo į universitetą turėdami vidutinį konkursinį balą, tačiau studijų laikotarpiu labai stengėsi, mokėsi, dėjo daugiau pastangų, todėl ne tik sėkmingai pabaigė studijas, bet ir daug pasiekė“, – sako studijų prorektorius.
Aukštojo mokslo finansavimo sistema – ydinga
Šiaulių universiteto studijų prorektorius akcentuoja, kad ir pati aukštojo mokslo finansavimo sistema, reikalaujanti užtikrinti rentabilų studentų skaičių studijų programose, ydinga.
„Stojančiųjų priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuolat kinta ir keičiasi: 2016 m. įvesti reikalavimai, kuriuose numatyta, kad stojantieji turi būti išlaikę po 3 valstybinius egzaminus ir surinkę aukštosios mokyklos keliamus konkursinio balo reikalavimus, 2017 m. įvedami pasiekimų lygių reikalavimai stojant į skirtingas studijų sritis, aktyviai diskutuojama dėl brandos darbo įvertinimo. Taigi stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka kasmet vis naujinama, tobulinama ir tikslinama, keliami vis aukštesni reikalavimai stojantiesiems, todėl tvirtinti, kad negalime lygiuotis į užsienio universitetų priėmimo sistemas, būtų kiek per skambu. Žinoma, tobulėti yra kur. Juk galėtume remtis užsienio šalių patirtimi, kur būsimieji studentai planuoja savo ateitį kur kas anksčiau: siunčia savo parengtus darbus į aukštąsias mokyklas, karjerą pradeda planuoti dar prieš metus“, – paaiškina R. Bubnys.
Kalbėdamas apie didžiųjų ir mažųjų universitetų studentų skaičiaus atotrūkius R. Bubnys sako, jog susumavus visų šių metų stojimo etapų rezultatus ir palyginus juos su praėjusiais metais aišku, kad stojimo į Šiaulių universitetą rezultatai išlieka stabilūs – universitetą papildžiusių studentų skaičius praktiškai toks pat, kaip ir pernai.
„Kalbant apie antrosios pakopos studijas, šiemet iš viso pasirašyta 160 sutarčių: iš jų 90 žmonių įstojo į valstybės finansuojamas vietas (pernai – 112), o likusieji 70 (pernai – 86) pasirinko studijuoti savo lėšomis.
Tęstinių studijų institute studijuoja per 90 studentų. Daugiausia norinčių studijuoti sulaukė laipsnio nesuteikianti 1,5 metų trukmės pedagogikos studijų programa. Didėja susidomėjimas ir neformaliosiomis studijomis: 44 stojantieji pasirinko ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo studijas.
Reikia paminėti, kad 2016–2017 m. m. Šiaulių universitete laipsnį suteikiančias studijas taip pat jau pradėjo apie pusšimtis studentų iš užsienio: beveik 30 jų renkasi magistrantūros, o kiti – bakalauro studijas“, – informuoja R. Bubnys.
Studijų prorektorius dr. R. Bubnys: „Gauti valstybės finansuojamą vietą Šiaulių universitete nėra taip paprasta.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
