facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kalėdos, Naujieji metai artėja. Vangus lapkritis, sako, yra vienas pagrindinių depresijos mėnesių. Laukiant švenčių visad taip būna. Nors šiaip jau Naujieji metai – simbolinė, sąlyginė data, tam tikra prasme tai – susitarimo reikalas. Vieni Naujieji metai išeina, kiti ateina. Esama daugybė dienų, kai kas nors pasaulyje švenčia Naujuosius metus.

Dažnai girdime: „Šiandien aš prastos nuotaikos.“ Rečiau: „Mano nuotaika puiki.“ Susiradau apibūdinimą, jog nuotaika – tai vyraujanti, ilgai trunkanti emocinė būsena, kuri paveikia požiūrį į pasaulį, jo suvokimą. Nuotaikos pavyzdžiai – pakilumas, pyktis, nerimas, depresija. Ji gali būti teigiama (gera) ar neigiama (bloga). Kitaip nebūna. Nors teko girdėti: „Mano nuotaika nei šiokia, nei tokia.“ Tokiu atveju, mąstau, nuotaiką visgi tenka priskirti blogos nuotaikos kategorijai.

Visi pastebi, kad, tamsėjant ir šaltėjant dienoms, nuotaikos kreivė krinta žemyn. Skaičiau gydytojų paaiškinimus, jog tai susiję su tokiais hormonais kaip kortizolis ir melatoninas. Kortizolio kiekis įprastai padidėja ryte. Tai vadinamasis streso hormonas, kuris suaktyvina, paruošia mus veiklai. Tuo pačiu metu sumažėja melatonino kiekis, kuris yra vadinamas miego hormonu. Paprastai melatonino kiekis padidėja vakarais ir paruošia mus miegui, padeda mums išsimiegoti. Šviesa, kuri patenka per mūsų akis, turi sugebėjimą tiesiogiai slopinti melatonino kiekį.

Kalbant apie nuotaiką, iškart kalbame ir apie depresiją. Skaičiau, kad ji būna klasikinė ir sezoninė. Klasikinė žinoma nuo seno, o sezoninė nuo XX a. pabaigos. Nors kažkokių didesnių skirtumų tarp šių depresijų bent aš nematau, nes abiem būdinga prislėgta nuotaika, jėgų, energijos praradimas, nepasitenkinimas savimi, niekas nebedžiugina ir net mažėja seksualinis potraukis. Gal tik gera žinia, kad rudens-žiemos depresijos kamuojami žmonės žudosi rečiau nei klasikinės. Bet jie dažniau įninka į įvairias priklausomybes: ima vartoti alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas.

Žmonės serga depresija nepriklausomai nuo užimamos padėties visuomenėje, bet priklausomai nuo lyties. Moterys serga depresija du kartus dažniau nei vyrai. Moteris, norinti išvengti depresijos, turi ilgėtis teatrų, muziejų, parodų, daug skaityti, dainuoti chore ir dalyvauti dainų šventėse. Bet kaip šiandien, karantino metu, tai įgyvendinti. Dar ji turėtų būti pamaldi, bet kritiška, gal net reikli bažnyčios atžvilgiu. Kažkodėl galvoju, jog iš kompozitorių labiausiai turėtų mėgti Šopeną.

Valstybėse, kuriose atlikti išsamūs epidemiologiniai tyrimai, depresija sergančiųjų skaičius paprastai yra apie 5–6 proc., o mes, skaičiau, epidemiologinių tyrimų, deja, nedarome. Tad galime remtis tik statistika tų pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija. Valstybinis psichikos sveikatos centras surenka tokią statistiką, pagal ją, Lietuvoje depresija serga 1,6 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad mes gyvename puikiame krašte arba esame dešimt kartų atsparesni depresijai nei kitų valstybių gyventojai? Aišku viena – lietuviams kreiptis į gydytojus dėl depresijos yra ne prestižas. Tiesa, 1,6 proc. tai yra bendra metų depresija, o rudens-žiemos depresija serga apie 3 proc. žmonių. Tai irgi nebūtų jau taip blogai, bet apie 50 proc. gyventojų patiria depresijos simptomus.

Psichologai sako, jog jausmai – tai mūsų pasąmonės išraiška. Žmogus dažniausiai stengiasi slopinti nepasitenkinimą, pyktį, pavydą, bet šie jausmai neišnyksta, jie lieka ir kaupiasi pasąmonėje, darydami įtaką savijautai, išsiliedami priekabumu, dirglumu ir nuolatine bloga nuotaika. Pyktį reikia iškvėpti. O net geram bičiuliui kartais reikia tarti: „Manęs neapgausi, aš ne tavo psichologas, kuris žino tik tai, ką tu sakai, aš apie tave žinau viską.“

Esame tauta, kuri gyvena namuose, statytuose pigiausią kainą pasiūliusios statybinės organizacijos. Kas pasisiūlo statyti už mažiausią kainą, tas mažiausiai mokės darbuotojams ir naudos pigiausias medžiagas. Laimėti konkursus turi tie, kurie darbuotojams moka daugiau nei minimumą.

Artėjant Naujiesiems, o ir karantino metu būdinga duoti kokius nors pažadus. Sako, jog jei davei tokius pažadus, nesunkiai juos vykdai pirmosiomis dienomis, o vėliau imi klupti. Bet jeigu ištempei tris savaites, vadinasi, galimas dalykas, jog pasiseks užsibrėžtus tikslus įvykdyti.

Statistika byloja, jog daugiausiai pažadų susieta su svorio metimu. Pasaulis sulaukė laikų, kai daugiau problemų kyla dėl valgančiųjų per daug nei dėl valgančiųjų per mažai. O šiaip jau duotus pažadus, skaičiau, įgyvendina tik 8 proc. žmonių. Ypač kai vienu metu pasiryžtama siekti kelių tikslų, visi jie ima veikti vieni prieš kitus, taip mažindami sėkmės galimybę. Verta turėti bičiulį, kuriam galėtumėte „atsiskaityti“ (šiandien bent telefonu) apie savo pasiektą pažangą.

Ar astrologų prognozės gali gelbėti nuo depresijos? Atsakysiu – gali. Štai vienos astrologės patarimai (tiesa, mano kiek apdoroti, sutrumpinti, išskiriant svarbiausias detales), manau, tinkantYs bet kuriam mėnesiui ir bet kuriai dienai: „Šiandien rekomenduojama pasyvi pozicija, jokių ginčų, barnių. Svarbu iki 13 val. išnešti iš namų šiukšles, šlamštą. Beje, gerai saulei tekant namus apeiti su degančia žvake. Nuo 13 val. 31 min. pasistenkite susitelkti – pamedituoti, pagalvoti apie savo didžiuosius užmojus – jie pildysis per metus. Šiandien tampame itin priklausomi tiek nuo praeities klaidų, tiek nuo gerųjų poelgių, teisingų sprendimų. Tai svarbu įsisąmoninti. Atsakingiems reikalams tvarkyti, ypač finansiniams įsipareigojimams, ši diena netinkama. Be to, tai nepalankus metas ir pagal Mėnulio kalendorių, kai svarbius sprendimus dera priimti patiems, savarankiškai – ne laikas tartis, leisti, kad kas nors darytų įtaką. Netinka pinigų skolinti, skolintis, grąžinti. Nors diena gana aktyvi, reikėtų vengti persidirbti. 2020 metais negalėsime pasidžiaugti horoskopų malonėmis. Vis dėlto nuo 2021-ųjų pavasario atsigriebsime! Tiesa, laimingo atpildo sulauks tik tie, kurie šiuos metus praleis ramiau, santūriau. Šios žiemos sapnai reikšmingi tiems, kurie laikėsi karantino priesakų ir nakvojo namie. Šie sapnai atskleidžia asmenines galimybes, profesinę potenciją, intrigas. Išvystos detalės itin reikšmingos – jos padės rasti teisingą kelią dabartinėms problemoms įveikti. Gerai regėti dangų, žvaigždes, būti nuogam. Deganti žvakė – svarbus profesinis įvykis. Būti su storu pilvu – pinigai, pelnas. Blogai būti liesam – nuostoliai, vanduo – apkalbos, veidrodį sudaužyti – žlugimas, katastrofa. Blogas ženklas: jei į akis kas nors įkristų, bato kulniukas nulūžtų, žeme apibertų, jei šukos sulūžtų. Geras ženklas: jei vardu gatvėje pašauktų.“

Viskas būtų gerai, bet juk šiomis dienomis veik niekur iš namų neišeini.

Lapkričio 7 d., prasidedant karantinui, LRT laidoje „Labas, rytas Lietuva“ buvo klausiama, ką lietuviai numato veikti karantino metu. Dauguma atsakė, jog nori pažinti gamtą, tai yra vieni ar su šeimos nariais trauks į miškus ir pievas. Kiti sakė, keps pyragus, skaitys, žiūrės kino filmus. Iš žaidimų pirmavo stalo tenisas. Nustebau. Puiku. Aišku, jeigu buto dydis tam leidžia.  

Girdėjau teigiant, jog tokiu metu ypač sunku vienišiams. Šie gi sako, jog jiems tas pats, niekas nepasikeitė: kaip buvo bute vieni, taip ir liko. Karantinas – jų laikas. Bet mes vis tiek įsitikinę, kad jiems sunkiausia, ir tiek. Kalbame apie juos, gailimės. Vienišių daugėja. 1996-aisiais pasaulyje tokių buvo 156 mln., o 2019-aisiais – jų jau veik 500 mln. Sovietmečiu vienišiai net turėjo mokėti mokesčius, kad yra vieni ir neturi savų vaikų.

Laukiame lapkričio 29-osios, karantino pabaigos, vildamiesi, gal nebereikės jo pratęsti. Laukiame Kalėdų. Nepamirškime, kad tarp tų dienų yra dar viena gan svarbi, ypač tiems, kas laukia šviesos – gruodžio 13-oji – šv. Liucijos vardadienis. Ši diena tradiciškai vadinama Šviesos diena. Įdomu, kad nuo jos vakarai nebeilgėja – saulė leidžiasi tuo pačiu laiku. Diena vis dėlto keliomis minutėmis trumpėja iki saulėgrįžos, bet todėl, kad rytą ji dar „pramiega“, pateka keliomis minutėmis vėliau.

Skaitydamas horoskopus pastebėjau, jog 2021-aisiais laimingesnės bus moterys. Įdomu, kad panašios ir 2019-ųjų, ir 2020-ųjų prognozės. Nesakysi, kad netiesa. Netvirtinu, kad reikia tikėti horoskopais, tačiau tikėtina, kad moterys gražės, dar išaugs jų valdžia, o vyrams teks gerokai pasispausti ir padaryti vietos tai valdžiai. Todėl žvilgsniai ir krypsta į moteris, kurios gali savo moteriškumu pakeisti situaciją.

Moterys labiau gali gyvenimą pasukti gėrio linkme nei vyrai. Ir dėl moterų vyrai keičia laiką. Jį pritaiko prie moterų. Gaila, kad vyrai kartais tik atsisveikindami, pavėluotai ima ir daug gražių žodžių pasako moteriai. Kartais juk užtektų vienintelio įvertinimo: „Jūs nuostabi.“ Nors šiaip tai vyrai prisipažins, jog galas žino, kaip nesipainiojant pasakyti tiksliau, kai kalbi apie meilę. Žodžiai gali būti sentimentalūs, naivūs. Kalbi ir lauki stebuklo. Tarsi lauktum Kalėdų Senelio su dovanomis. O juk gražūs yra žmonės, Kalėdų stebuklo laukiantys.

Iš lentynos vėl traukiu naują knygą. Kartais net per dieną visą ir perskaitau. Šiandienai pasirinkau Anthonio de Mello meditatyvius pasakojimus „Varlės malda“. Tai jau, berods, trečioji jo knyga, kurią skaitau. Anthonis de Mellas – jėzuitų kunigas. Tai sužinojęs pamąstai, jog susidursi su griežtai kanoniškais tekstais. Pamąstai ir suklysti. Anthonis de Mellas gimė Indijoje, gyveno Niujorke, kur daugiau nei prieš dvidešimt metų mirė. Indijoje įkūrė ir vadovavo sielovados institutui. Rytų mistikos ir išminties kupinos Anthonio de Mello knygos skirtos ne tik krikščionims, bet ir kitų religijų atstovams, agnostikams bei ateistams.

Vieną vėlų vakarą grįždamas iš turgaus neturtingas ūkininkas prisiminė, kad pamiršo savo maldaknygę. Pačiam girios vidury sulūžo jo vežimo ratas ir nusiminė žmogus, kad ši diena taip ir praeis nepasimeldus:

– Aš taip kvailai pasielgiau, Viešpatie. Šįryt iškeliavau iš namų be maldaknygės, o mano atmintis tokia trumpa, kad be raštų nė vienos maldos neprisimenu. Tai štai ką aš padarysiu: penkis kartus labai lėtai pakartosiu abėcėlę ir Tu, kuriam visos maldos gerai žinomos, galėsi iš raidžių susidėti tas, kurių neįstengiu prisiminti.

Ir tarė Viešpats angelams:
– Iš visų šiandien girdėtų maldų šita tikrai pati geriausia, nes ištryško iš paprastos ir geros širdies.
Nežinau, ką čia tokiu metu ir bepridurti. Nepamirškime, kad pandemijos kelionė jau, sako, įpusėjo. O jeigu sakoma, kad su Kalėdomis dingsta bloga nuotaika, traukiasi depresija, tai kiek čia laukti ir beliko – mėnuo.    

Į viršų