facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šilauogė (Vaccinium) – erikinių šeimos, vaivoro genties augalas. Yra apie 420 jų rūšių. Šilauogė paplitusi daugiausia vidutiniškai šilto klimato srityse ir kalnuose, auginamos dekoratyviniuose želdiniuose.

Auga miškuose, pelkėse. Žiedai balti, gelsvi arba raudoni. Vaisius – mėlyna, juoda, raudona arba geltona uoga, dauguma rūšių valgoma. Labiausiai paplitusios rūšys yra mėlynė, bruknė, vaivoras.

Sodinė šilauogė
Ne tik turguje, bet ir prekybos centruose akys dažnai užkliūva už neįprastų uogų, panašių  į mėlynes, tik daug stambesnių. Uogų skonis truputį primena mėlynes ir vaivorus. Jos skanios, saldžiarūgštės, dažnai vadinamos XXI amžiaus uogomis, vertinamos dėl gydomųjų savybių.

Lietuvoje soduose ir kolekcijose dažniausiai auginamos aukštoji, siauralapė, kaukazinė, sodinė šilauogės (Vaccinium covilleanum).

Sodinė šilauogė – tai vasaržalis 1,5-1,8 metrų aukščio krūmas, storais stiebais. Žydi birželio mėnesį, uogos noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Šilauogės panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, mėlynos arba melsvai juodos. Uogų saldžiai rūgštus skonis, nenusileidžia mėlynėms, jos netgi saldesnės.

Sodinių šilauogių kultūra sukurta XX amžiaus pradžioje JAV. Per šimtmetį išvesta daugiau kaip 70 veislių, jos paplito Kanadoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, Australijoje.

Iki šiol Lietuvoje šilauogės – reti uoginiai augalai. Tačiau pamažu auginama sodininkų sklypuose, sodybų gėlynuose, taip pat botanikos soduose.

Krūmai gražūs visais metų  laikais: pavasarį su baltais varpeliais žalumos fone, vasarą su rausvai violetinėmis, mėlynomis uogomis, rudenį su spalvingais lapais, žiemą su žaliais arba rausvais stiebais.

Kuo naudingos šilauogės?
Šilauogėse gausu biologiškai veiklių medžiagų. Jose esantys mikro- ir makroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, apie pusę visų mineralinių medžiagų sudaro kalio junginiai, yra daug fosforo, mangano, geležies, kalcio. Šilauogėse yra organinių rūgščių, gintaro, citrinos, chino, tačiau labiausiai jos vertinamos dėl fenolio junginių.

Šie junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimą, teigiamai veikia organizmą pradinėse vėžinių ligų stadijose. Taip pat yra vitaminų A, C, B1, B2, PP, antioksidantų, baltymų, riebalų ir kitų veikliųjų medžiagų.

Gydomosios savybės
Japonų mokslininkai įrodė, kad šilauogės teigiamai veikia regėjimą, mažina akių nuovargį dirbant kompiuteriu. Vertingiausios yra šviežios prinokusios šilauogės. Tačiau jas verdant dalis vertintųjų medžiagų žūva.

Šilauogių uogas verta valgyti, jeigu sergate ateroskleroze, hipertonine liga, reumatu.

Šilauogė – jaunystės uoga, didžiausias antioksidantų šaltinis, nemažėjantis net ir saugant ilgą laiką.

JAV specialistų atlikti tyrimai rodo, kad šilauogės turi labai daug natūralių antioksidantų, net penkis kartus daugiau negu tokiame pat kiekyje žirnių, morkų, obuolių ar žiedinių kopūstų. Šilauogėse esantys junginiai neutralizuoja „blogąjį“ cholesterolį ir padeda gaminti „gerąjį“, todėl mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, taigi ir insulto rizika.

Per pastaruosius dvidešimt metų surinkta nemažai duomenų, patvirtinančių teigiamą skaidulinį maisto medžiagų poveikį žmogaus organizmui.

Liaudies medicinos žinovai rekomenduoja šilauoges vartoti ir tada, kai karščiuojama, kamuoja žarnyno uždegimai.

Šilauogės valgomos šviežios, puikiai tinka šaldyti, iš jų verdama skani uogienė, kompotai, tinka kisieliui, marmeladui gaminti.

Į viršų