(Tęsinys)                                                                                                           
Pokario metais Šiauliuose „Aušros“, „Šviesos“, „Pergalės“ „Tiesos“, o vėliau „Laiko“, „Saulės“, „Palydovo“ ir „Dainų“ kino teatruose žiūrėdavome įvairias nuotykių ir karo tematika sukurtas menines kino juostas, animacinius ir dokumentinius filmus. Tuo metu tai buvo bene pati populiariausia šiauliečių pramoga ir laisvalaikio praleidimo būdas. Dažnai tą patį kino filmą žiūrėdavome po kelis ar keliolika kartų. Ypač žavėdavo spalvoti ir muzikiniai filmai, pasakų inscenizacijos. Nors kartais kino juostos būdavo prastos kokybės, trūkinėdavo vaizdas ir garsas, tačiau tai netrukdė grožėtis  patikusiais kino filmais ir aktorių vaidyba.

Televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas S. Valiulis (1938–2011) apie savo pažintį su kinu Šiauliuose pasakojo: „Pradėjęs lankyti J. Janonio gimnaziją, eidavau Šiauliuose į „Pergalės“ kino teatrą, į geležinkeliečių klubą. Be to, gimnazija turėjo savo kino aparatūrą ir rengdavo kino seansus. Bent kartą per savaitę stengdavosi parodyti gerus gamtos, istorinius, dokumentinius filmus (...).

Iki šiol jaučiu labai didelę pagarbą Gerardui Bagdonavičiui – ekscentriškam dailės mokytojui. Jis visada eidavo kartu su vaikais į kiną. O po kino visą kelią analizuodavo, koks ten stilius, koks dailininko darbas, kaip tą ar tą reikia vertinti. Ir taip – su šeštos-septintos klasės mokiniais, lyg su rimčiausiais pašnekovais. Mokytojai tada vaikus labai aktyvindavo“ (Koskienė N. Skirmantas Valiulis ragauja gyvenimą, „Šiaulių kraštas“, 2007 sausio 27, p. 1, 6).

Prof. V. Rimkus apie pokario Šiaulių kino teatrus prisimena: „Po Sibiro tremties grįžęs į Šiaulius, aštuonerius metus dirbau autobusų ūkyje šaltkalviu. Ir vienas, ir su buvusiais klasės draugais ėjome į visus filmus „Kapitol“ ir „Tiesos“ kino teatruose, kartais ir į geležinkeliečių klubą bei kitur. Taip buvo vos ne visais pirmadieniais ir antradieniais, o toliau padejuodavome, kad nebėra ko žiūrėti...“ (Rimkus V. Atsiminimų fragmentai apie kiną. 2019 m. Rankraštis. Autoriaus archyvas).

1978 m. sausio 27-29 dienomis mieste vyko bene pirmasis respublikinis renginys – kino dienos „Šiauliai – 78“. Jo metu buvo rodomi to meto populiariausi meniniai ir dokumentiniai kino filmai.

1982 m. Šiaulių miesto specialiojoje mokykloje internate veikė kino teatras „Draugystė“, kuriame buvo demonstruojami meniniai, pažintiniai ir mokslo filmai, skirti vaikams.

1986 m. rugsėjo mėnesį po rekonstrukcijos duris atvėrė plačiaformatis „Saulės“ kino teatras. Pastatas buvo išplėstas, pastatytas naujas vestibiulis ir laiptai. Stiklinį fasadą papuošė vitražas „Saulės mūšis“ (vitražo autorius prof. K. Morkūnas). Tai vienas didžiausių vitražų Lietuvoje.

1986 metais mieste veikė 6 kino teatrai, juose buvo 2502 žiūrovų vietos.

Kino teatrai ir kinas atkurtoje Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomybę, Šiauliuose veikė kino teatrai „Tiesa“, „Saulė“, „Laikas“, „Palydovas“, „Dainai“. Tačiau prasidėjus privatizacijai kino teatrų mieste ėmė sparčiai mažėti. Vienus privatizavę pavertė bažnyčia („Palydovas“),  kitus lošimo namais („Tiesa“), kavinėmis, parduotuvėmis, kitomis įstaigomis.

1994 m. Šiauliuose iš penkių kino teatrų veikė du. „Dainai“, „Palydovas“ ir „Tiesa“ buvo privatizuoti. Liko „Saulė“ ir „Laikas“. Jie tuo metu buvo mėgstamiausi šiauliečių kino teatrai. Kai tik pasirodydavo nauji filmai, čia plūsdavosi maži ir dideli žiūrovai. Visiems užteko vietos prieš ekraną. Bet laikas darė savo. Keitėsi laikai, keitėsi ir pramogos. Prie kino teatrų sužlugdymo mieste nemažai prisidėjo stambieji prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“, „Tilžė“. Juose pradėjusios veikti kino salės su naujausia „Dolby“ sistema galutinai perviliojo žiūrovą iš tradicinių kino teatrų.
1995 m. rugsėjo mėnesį „Laiko“ kino teatras tapo švietimo ir laisvalaikio centru (patalpų dydis 350 kv. m). Prasidėjus privatizacijai „Tiesos“, „Palydovo ir „Dainų“ kino teatrai buvo privatizuoti, pakeitus paskirtį, juose filmai neberodomi. 2000 m. gruodžio mėnesį po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras „Laikas“. 2001 m. kino ir kultūros centras „Saulė“ reorganizuotas į viešąją įstaigą.

2005 m. Šiaulių savivaldybė du miesto kino teatrus – „Saulę“ ir „Laikas“ išnuomojo penkiolikai metų bendrovei „Amfiteatro filmai“.

2006 m. spalio mėn. Šiaulių „Aušros“ muziejus Chaimo Frenkelio viloje atidarė kamerinį kino teatrą, pavadintą „Kino „Kapitol“. Jame rengiami nekomercinio kino festivaliai, vakarai, filmų peržiūros, archyvinių juostų, kuriuose įamžinti ir Šiauliai, demonstravimas, Šiaulių kino kronikos. Ant „Kino „Kapitol“ salės sienų kabo Šiauliuose rodytų kino filmų plakatai, afišos, unikalios nuotraukos, kuriose užfiksuoti tarpukario miesto kino teatrai. Taip pat čia galima pamatyti unikalias 1918 metų kino filmų nuotraukas, kuriuose užfiksuotas dailininkas Gerardas Bagdonavičius, nusifilmavęs kaip aktorius Rusijoje ir kt. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje kino aktorių, kuris Jaroslavlyje nusifilmavo beveik šimte kino juostų (Sabaliauskas S.  Legendinis kino teatras „Kapitol“ – atgimė. „Šiaulių kraštas“, 2006 spalio 23, p. 6).

2009 m. pradžioje „Tilžės“ prekybos ir poilsio centre pradėjo veikti šiuolaikinis kino teatras „Atlantis Cinemas“. 2009 m. kovo 6 d. Šiaulių „Akropolyje“ duris atvėrė kino centras „Forum Cinemas“.  Pagal telpančių žiūrovų skaičių tai buvo didžiausias kino centras mieste. Jame vienu metu filmus gali žiūrėti 1000 žiūrovų. Jame veikia 5 kino salės, jose įrengta nuo 128 iki 370 vietų. Atidarymo proga buvo pristatytos 7 kino premjeros, vyko trumpametražių filmų festivalis „Pravda 1 minutė“. Žiūrovai pamatė įspūdingiausias 60 minučių, kurias atrinko autoritetinga komisija. Festivalyje taip pat buvo parodyti filmai, sukurti mobiliuoju telefonu. Pirmą kartą „Pravda 1 minutėje“ nekonkursinėje programoje buvo pristatyti profesionalų, žinomų Lietuvos kino kūrėjų, kurti filmai.

 Kaip pasakojo „Forum  Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis, per veiklos dešimtmetį kino teatro „Forum Cinemas“ Šiaulių „Akropolyje“ penkiose salėse buvo parodyta 1873 filmai, kuriuos aplankė per 2,8 mln. žiūrovų – tai beveik po 280 000 kasmet. Šis kino teatras  yra vienas populiariausių Lietuvoje.

„Forum Cinemas“ Šiauliuose pristatomi naujausios kino juostos, animaciniai filmai, organizuojami filmai visai šeimai, naktiniai kino seansai, kinomanų pamėgtos „Yomayo“ kino dienos, nacionalinės premjeros, netradiciniai, nekomerciniai Europos bei kitų regionų filmai, kino festivaliai („Laisvalaikio“ inf. Šiauliuose atidaromas kino centras „Forum Cinemas“. „Laisvalaikis“, 2009 kovo 5, p. 20).

2009 m. „Amfiteatro filmai“ valdė Šiaulių kino teatrus: „Saulė“ (715 vietų), „Laikas“ (114 vietų) ir „Atlantis cinemas“ (380 vietų).

Nuo 2009 m. kovo mėnesio nustota demonstruoti filmus „Laiko“ kino teatre. 2009 m. pavasarį bendrovė „Amfiteatro filmai“ nusprendė atsisakyti kino teatro „Laikas“, vėliau pakeitė savo planus – nutarė pasilikti nuomoti kino teatrą „Laikas“, o „Saulę“ – grąžinti Savivaldybei.  Krizė paveikė kino verslą. Argumentai – išaugo konkurencija, sumažėjo žiūrovų, kino seansai daugiausia buvo lankomi tik savaitgaliais, sumažėjo pajamos. (Jankuvienė R. Kino teatre neliko filmų, gali nelikti ir kino teatro. „Šiaulių kraštas“, 2009 balandžio 23, p. 5).

2009 m. kovo 2 d. kino teatre „Saulė“ buvo sumontuota speciali „Dolby Digital 3D“ kinui rodyti įranga. Trijų dimensijų (3D) filmai buvo rodomi naudojant skaitmeninį stereoskopinį kino projektorių. Salėje pakabintas specialiai 3D filmų rodymui pritaikytas ekranas, buvo didžiausias Lietuvoje ir siekė net 9,6 x 21 m. Pirmoji premjera – animacinė nuotykių komedija „Boltas“ – pirmasis „Disney“ kompanijos projektas, kuris demonstruojamas nepakartojamą įspūdį suteikiančių 3D technologijų pagalba.

2009 m. gegužės mėnesį nustojo veikęs „Saulės“ kino teatras. Tų pačių metų rugsėjo 1-ąją duris pravėrė koncertų salė „Saulė“ (buvęs kino teatras). Dabar čia rengiami kamerinės, džiazo ir populiariosios muzikos koncertai, artistų pasirodymai, gastroliuoja teatrai, vyksta įvairūs renginiai.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus gatvėje savo veiklą trumpai atnaujino „Laiko“ kino teatras (direktorius E. Civilka). Čia buvo rodomos veiksmo dramos, trileriai, komedijos, animaciniai filmai organizuojami filmų seansai moksleiviams ir vaikams.

Nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. 28 d. Šiauliuose filmus rodė kino teatrai „Laikas“, „Forum Cinemas“ ir  „Atlantis Cinemas“, turintis „Dolby Digtal 3D“ salę ir I salę. Nuo 2010 m. sausio mėnesio „Laiko“ kino teatras vėl buvo uždarytas.

Vasario 16-osios gatvės 48 numeriu pažymėtame name, buvusiame kino teatre „Kapitol“, įsikūrusios kelios pasilinksminimo ir maitinimo įstaigos „Black bar“ ir naktinis  klubas „Kapitol“. Lankytojai, apsilankę gastropub‘e „Black bar“, pietaudami ir gurkšnodami kavą gali pamatyti senas fotografijas. Jose senojo kino teatro „Kapitol“ vaizdai, žmonės, filmų reklamos. Retkarčiais baro televizoriaus ekrane galima pamatyti vaizdus iš senųjų tarpukario filmų, ekrane šmėžuoja Čarlis Čaplinas ir kiti garsūs to meto komikai ir Holivudo aktoriai. Gaila, kad lankytojai negali patekti į garsiąją „Kapitol“ kino teatro salę ir pasidairyti po jos skliautus, pajausti tarpukario laiko dvasią. Nuo 2012 m. veikiantis naktinis klubas „Kapitol“, išsaugojęs senojo kino teatro pavadinimą, daugiau nieko bendro su kinu neturi.

Apie kino teatrų dabartį ir ateitį. Šiuo metu Šiauliuose jau galima pamatyti 5D kiną (5D  cinema) – tai 3D (trijų dimensijų) vaizdas, kurį papildo specialūs efektai, tokie kaip: dūmai, perkūnija, vėjas ir vanduo (lietaus imitacija), taip pat papildomas judėjimas kojų zonoje ir manevringa, sinchroniškai su vaizdu pilnai judanti platforma, speciali garso sistema ir kt. Profesionialūs 3D akiniai maksimaliai paryškina filmo realybės efektą, vaizdas tarsi atgyja, o žiūrovai tampa pagrindiniais filmo veikėjais. 5D kinas – tai visai kitokia filmo rodymo ir žiūrėjimo technologija. Ji leidžia pasinerti į nepamirštamų nuotykių ir jausmų pasaulį, išgyventi įvairias ekstremalias situacijas, pajusti skrydžio ar kritimo pojūtį,.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74), Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140), Kino muziejuje (Aušros al. 15), Zubovų rūmuose (Aušros al. 50), Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245), „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83), Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. 84), Valstybinėje kolegijoje (Aušros al. 40), Šiaurės Lietuvos kolegijoje (Tilžės g. 22), Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62), miesto Savivaldybės bibliotekose, gimnazijoje ir mokyklose demonstruojami filmai, rengiami įvairūs kino festivaliai, apžiūros, susitikimai su filmų kūrėjais, režisieriais ir aktoriais. Galbūt to ir pakanka, nes žiūrovas turi galimybę pasirinkti tai, kas jam arčiausiai prie širdies ir kas ji domina.

2019 m. spalio 1 d. Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos metu Šiaulių universiteto bibliotekos Konferencijų salėje (Vytauto g. 84) surengta dokumentinių filmų programa „Šiaulių istorija kine“ ir „Lietuvos animacijos klasika“. Filmus pristatė Šiaulių kino meno klubo pirmininkas Viktoras Gundajevas. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kino salėje įvyko Lietuvos kino studijos filmo „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. Gytis Lukšas) peržiūra.

2020 m. sausio 30 – vasario 9 dienomis Šiaulių dailės galerijoje vyksta penkioliktasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Tai vienintelis festivalis Lietuvoje, kuris skirtas prancūziškam kinui. Pagrindinė festivalio tema „Dabarties laiko beieiškant“. Jis vyksta 12 Lietuvos miestų. Festivalio programoje įvairių žanrų naujausios ir pripažintos prancūzų režisierių kino juostos, dramos, komedijos, trumpametražiai filmai. Taip pat bus rodomi animaciniai filmai vaikams.  

Ir dar. Praskleista Šiaulių kino teatrų veiklos uždanga leidžia susidaryti vaizdą apie miesto iliuzioną, jo istorija ir raidą. Žinoma, dar būtų galima nemažai parašyti ir apie Šiaulių kino teatrų savininkus ir darbuotojus, filmų repertuarą, kino užkulisius ir įdomybes. Bet tai, jau kito darbo tema. Manyčiau, reikėtų rasti galimybių išleisti atskira knyga Šiaulių miesto kino teatrų istoriją, kuria galima pelnytai didžiuotis. Tokią knygą jau yra išsileidęs Vilnius (Žalneravičiūtė S. Vilniaus iliuzonai: miesto kino teatrų istorijos. Vilnius: „Vaga“, 2015).

Galėtų duris senajam kinui atverti ir miesto savivaldybės salė, kurioje anksčiau buvo „Šviesos“ kino teatras. Čia galėtų lankytis miesto bendruomenė, senjorai, jaunimas. Kinui neabejingos visos amžiaus grupės. Kinas nepraranda savo reikšmės ir manau, ateityje nepraras. Jis traukia žiūrovą. Reikia populiarinti senąjį ir šiuolaikinį kiną, prisiminti ir išsaugoti Šiaulių kino teatrų istoriją, kuri yra miesto kultūros paveldo dalis.

Kinoteatras „Šviesa“ (buvę Liaudies namai). Apie 1960 m. J. Krivicko nuotr.