facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, 25 kilometrai nuo Klaipėdos. Jo paplūdimiai nusidriekę apie 20 kilometrų pagal Baltijos jūrą.

Istorijos mokslų daktarė R. Rimantienė, kuri kasinėjo netoli Šventosios aptiktą stovyklavietę, nustatė, kad žmonės čia jau gyveno prieš 5000 metų.

Taigi, nuo seniausių laikų Baltijos jūros pakrantėje gyveno žvejai, kurie savo namelius statė taip arti jūros, kad audros metu bangos užliedavo palanges. Spėjama, kad nuo šlapių palangių kilo ir miestelio pavadinimas.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Palanga minima 1161 metais:  čia atplaukęs Danijos karalius Voldemaras I su savo kariuomene ir užėmęs Palangos pilį.

1547 metais paminėtas Palangos miestelis. 1540 metais  pastatyta katalikų bažnyčia.

1824 metais pajūrio žemes su Palanga nupirko grafai Tiškevičiai. Jiems valdant buvo atnaujintas uostas, pastatytas ąžuolinis tiltas, prie kurio glausdavosi atplaukę laivai.

1899 Palangoje suvaidintas pirmasis dabartinėje Lietuvos teritorijoje lietuviškas spektaklis – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Vieni žemaičiai Palangą lankė maldai, kiti – mokslui, treti – sveikatai, kad „Palangos aptiektoje“ galėtų nusipirkti „Cordialio“, „Trejų devynerių“ ir kitokių vaistų. Net spaudos draudimo metu „Palangos aptiekos“ vaistai buvo su spausdintais lietuviškais aprašais.

Leidinyje „Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus aktai“ (Kaunas, 1995 m.) nurodoma, kad Palangoje vaistinę 1827 metais įsteigė provizorius J. Feldtas.

Palangos vaistinė – viena seniausių Lietuvoje: šiemet jai sukanka 192 metai.

Palangos senosios vaistinės istorinės žinios
Apsilankę Palangos senojoje vaistinėje palangiškiai ar jos svečiai tikriausiai atkreipia dėmesį į tai, kad vaistinė sena. Joje sukaupta daug vertingos informacinės farmacinės medžiagos: etikečių, reklaminių lapelių, senovinių vaistų gaminimo receptų ir priemonių, taip pat būdingas senosios vaistinės interjeras, įvairių vaistų gaminimo priemonės, baldai ir pan.

Palangos senoji vaistinė – architektūrinis valstybės saugomas paminklas.

Taigi, Vytauto gatvėje, šimtamečių liepų paūksmėje, stovi vaistinės namas, pažymėtas 33-iuoju numeriu. Tai senas, daug menantis statinys. Kadaise jos erdviuose kambariuose kūrenosi židinys, švietė senoviniai žibintai. Tai rodo išlikę ir išsaugoti dokumentai, signatūros ir žmonių, kuriems čia teko dirbti, pasakojimai.

1826 metais pirklio Ernsto Ditricho Feldto sūnus iš Durbės miesto, provizorius Johanas Liudvikas Feldtas gavo privilegiją statyti vaistinę Palangoje, kurią atidarė 1827 metų liepos mėnesį.

J. L. Feldtas, krikštytas 1798 m. spalio 1 d., studijavo farmaciją Dorpato (Tartu) universitete 1819 metais. Su pertraukomis dirbo provizoriumi Durbės miesto vaistinėje, 1826 metais vedėju  Grobinės miesto vaistinėje. Palangoje vaistinę jis įsteigė 1827 metais.

Palangos vaistinė sudegė 1831 m. kovo 28 d., vykstant lenkų bruzdėjimams. Ji buvo atstatyta, tačiau 1844 m. gruodžio mėnesį vėl sudegė.

Vaistininkas J. L. Feldtas vėliau dirbo Voronežo gubernijoje, o gyvenimo pabaigoje gyveno Durbės mieste, kur mirė 1870 m. rugsėjo 4 d.

Vilhelmas Johanas Griuningas buvo gimęs Varniuose 1817 m. gegužės 28 d. 1842-1843 metais jis stažavosi Maskvoje ir Voroneže, 1845 metais nupirko sudegusią vaistinę Palangoje, kurią 1848 metais iš senosios miesto dalies perstatė naujoje miesto dalyje, kur ji yra ir šiandien. Naujoji miesto dalis tęsėsi nuo Rąžės upelio link miško – vėliau įkurto parko.

Pastato šiaurinę dalį skyrė vaistinei, saulėtoje pietinėje pusėje buvo provizoriaus butas. Vaistinės fasadas ir šiuo metu gerai atspindi senų mūsų kurortinių miestelių architektūros bruožus. Namas medinis, gausiai dekoruotas ornamentais, architektūrinėmis ir skulptūrinėmis detalėmis, sienoms žaismingumo suteikia lentų apdailos faktūra. Pagrindinis fasadas orientuotas į Vytauto gatvę.

Dabartiniu metu, t. y. 2019 m., l. e. vaistinės direktorės pareigas provizorė Ž. Petrauskienė (vaistinės direktorė provizorė A. Svipienė motinystės atostogose) džiaugiasi,  kad 2019 metais vaistinės fasadui numatytas kosmetinis remontas – numatyta perdažyti.

V. J. Griuningas1885 metais vaistinę perdavė savo sūnui Vilhelmui, o pats išvyko gyventi į Rygą, kur ir mirė 1897 m. spalio 16 d. Buvo vedęs Luizą Charbiurkener iš Tilžės, kuri mirė Rygoje 1910 m. spalio 23 d.

Vilhelmas Griuningas, gimęs 1856 m. gegužės 21 d., 1879-1881 metais apgynė farmacijos magistro disertaciją. Nuo 1882 metų vadovavo tėvo vaistinei Palangoje, o nuo 1885 metų tapo vaistinės savininku.

Provizorius V. Griuningas vaistinėje, be gaminamų vaistų pagal receptus, darė originalių vaistažolių mišinį „Trejas devynerias“. Tai 27 rūšių augalų žiedų, lapų, šaknų, vaisių mišinys.

Išlikusiuose dokumentuose, kurie saugomi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, rašoma, kad šis vaistažolių mišinys „Trejos devynerios“ pradėtas gaminti būtent Palangos vaistinėje, kurios savininkai 1845–1910 metais buvo Griuningų šeima.

„Trejos devynerios“ buvo labai populiarus ir mėgstamas, vartojamas sutrikus virškinimui, viduriuojant, skaudant galvą, persišaldžius, užkimus ar net pavargus.

Taip pat buvo gaminama „Essenccia cadialis“ – tinktūrų mišinys, dar vadinamas „Tinctura sachraderi“ pagal gydytojo Šraderio, tuo metu praktikavusio Klaipėdoje, receptą. Yra išlikusios etiketės, reklaminiai lapeliai apie šių vaistų populiarumą, jais buvo sėkmingai gydomos širdies ir skrandžio ligos.

1899 metais V. Griuningas persikėlė į Rygą ir tapo farmacijos gamyklos savininku. Jis buvo vedęs Moniką Riusler.

Nuo 1895 metų Palangos vaistinėje dirbo provizorius Fridrichas Benke, 1899–1911 metais jis buvo Palangos vaistinės vedėju, o 1911 metais persikėlė gyventi į Rygą ir dirbo fabriko laboratorijoje pas V. Griuningą.

Provizorius Vilhelmas Bertingas 1910 metais nupirko Palangos vaistinę iš V. Griuningo ir buvo jos vedėju. V. Bertingas buvo vokietis, gimęs Rygoje 1855 m. rugsėjo 29 d. 1880–1881 metais jis studijavo Dorpato universitete ir 1881 metais išlaikė provizoriaus egzaminus. Nuo 1911 metų buvo Palangos vaistinės vedėju, 1926 metais dėl ligos išvyko gydytis į užsienį. Buvo vedęs Emiliją Veber, augino tris vaikus, mirė 1931 metų gegužę.

V. Bertingas buvo senosios kartos vaistininkų tradicijų ir darbštumo pavyzdys.

„Trejos devynerios“ gamintos Lietuvos vaistinėse neturėjo pastovios sudėties: kiekviena vaistinė gamino savo kompozicijas, jos skirdavosi tik keliomis sudėtinėmis dalimis.

Palangos vaistinėje gamintos „Trejos devynerios“ įtrauktos į V. Bertingo manualą, kuris saugomas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, Kaune. Vaistažolių mišinys įtrauktas į patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą („Farmacijos žinios“, 1929 m. Nr. 3(33).

Palangos vaistinė turėjo prekybos ženklą – „Raudonas raktas“, kuris būdavo ant visų etikečių. Savininkas etiketėje turėjo teisę nurodyti, kad vaistų su prekybos ženklu „Raudonas raktas“ reikalautų tik Palangos vaistinėje. „Galima gauti visose vaistinėse arba paštu iš Palangos vaistinės“, – taip rašydavo etiketėse.

V. Bertingo sūnus Oskaras Aleksandras perėmė iš tėvo vaistinę.

Vokietis O. A. Bertingas gimė 1892 m. liepos 26 d. Latvijoje. 1912-1913 metais dirbo provizoriaus padėjėju Dorpate (Tartu) ir 1913 metais, išlaikęs reikalaujamus egzaminus, gavo Dorpato universiteto diplomą – provizoriaus padėjėjo laipsnį.

O. A. Bertingas dirbo Samaroje, Saratove, tarnavo rusų armijoje, tarnavo vaistinėje Turkijoje. 1918 metais grįžo į Palangą ir dirbo tėvo Bertingo vaistinėje, kurią savarankiškai valdyti perėmė 1927 metais.

Tarp kolegų, visuomeninėje ir privačiame gyvenime, jis buvo visų gerbiamas. Jo vaistinė buvo turtinga, labai išplėsta patentuotų vaistų prekyba. Ypač turėjo paklausą „Trejos devynerios“. Šių ir kitų vaistų gamybai buvo perkami nauji aparatai, presai, perkuliatoriai šaknų ištraukoms gaminti. Prie šių vaistų fasavimo dirbo palangiškiai Beniušis, Viktoras Osctrovas ir Antanas Ragauskas.

Tuomet buvo atnaujintas vaistinės inventorius. Dauguma jo pagaminti puikaus staliaus Antano Kairio, kuris gyveno Palangoje.

Patentuotų vaistų užsakymai būdavo iš visos Lietuvos ir iš užsienio. Labai daug vaistų užsakydavo akcinė bendrovė „GerMaPo“ – urmo vaistų prekyba ir chemijos farmacijos laboratorija Kaune. Firma „Pharmokon“ – urmo vaistų sandėlis Klaipėdoje, akcinė bendrovė „Litpharma“ – urmo vaistų sandėlis Šiauliuose. Palangos vaistinės vedėjai samdė provizorius. 1929–1933 metais čia dirbo provizoriai Skučinskas, Korbutas, padėjėjai Petras Jukna, vėliau – Vladas Čiulada. Zosė Kaminskaitė.

Oskaras Aleksandras Bertingas mirė netikėtai nuo abiejų pusių plaučių uždegimo, sirgęs tik kelias dienas, būdamas stiprios sveikatos, sulaukęs vos 42 metų.

1935 m. balandžio 26 d. Palangoje liko be globos jo motina ir žmona su trimis mažamečiais vaikais.

Po O. A. Bertingo mirties vaistinę valdė O. A. Bertingo našlė, samdydama provizorių Rubiką. 1937 m. lapkričio 11 d. Bertingienė vaistinę pardavė provizoriaus padėjėjui Zigmui Bagdonavičiui, kuris ją paliko sūnui Kostui Bagdonavičiui. Provizoriaus padėjėjas Z. Bagdonavičius buvo išradęs tepalą nuo saulės nudegimo. Jis samdė provizorių Beržanską. Kartu su provizoriumi Beržansku vaistinėje dirbo Tatjana Osetrovaitė-Golubenko iki 1984 metų.

Vaistinė dirbo ir karo metais
1940 metais Z. Bagdonavičius pasitraukė į užsienį, pagal priklausomybę vaistinė priklausė Šiaulių farmacijos rajoninei kontorai. Palangos vaistinei buvo skirtas 167-asis numeris. Vėliau vaistinė priklausė Klaipėdos tarprajoninei kontorai, kurios priklausomybėje išbuvo iki 1989 metų.

1941 metais vėl sugrįžo Z. Bagdonavičius ir vaistinėje dirbo dviese su T. Golubenko. 1944 metais artėjant frontui Z. Bagdonavičius vėl pasitraukė iš Lietuvos. Vaistinėje liko T. Golubenko ir jos tėvas. Jie dirbo vaistinėje ir saugojo ją. Po karo vaistinėje nebebuvo kai kurių baldų, indų, knygų, medikamentų. Vaistinę sutvarkius buvo galima pradėti dirbti, tačiau vaistinei vadovauti nebuvo kam.

2019 07 29 9

Palangos senosios vaistinės fasadas.
Autoriaus archyvo nuotr.

Į viršų