Šiaulių universiteto Dailės galerijoje atidaryta jubiliejinė Birutės Kuicienės, žinomos slapyvardžiu Bitė Kuic, tapybos darbų paroda „... ieškau atsigerti vandens...“ Parodoje dailininkė eksponavo dalį pastarųjų 25-erių metų darbų ir sakė, kad visi kūriniai jai labai brangūs, todėl negalinti išskirti, kuris yra pats geriausias: „Kiekvienas kūrinys man kaip vaikas, o savo vaikų juk neskirstai į geriausius ir blogiausius – jie visi vienodi“, – šypsojosi dailininkė.

Kuria pozityvistinę nuotaiką
Parodos atidarymo šventę vainikavo ir jaukią vakaro atmosferą kūrė apeiginio folkloro ansamblis „Rėda“, susirinkusiai publikai skyręs net keletą lyriškų dainų.

Be folkloro ansamblio, pasveikinti B. Kuicienės taip pat atvyko ir Šiaulių humanitarinė studija „Plėviasparniai“. Susirinkusios studijos moterys B. Kuicienės parodos „... ieškau atsigerti vandens...“ tema skaitė savo specialiai šiai parodai kurtas eiles, kuriomis sveikino dailininkę.

Anot tapytojos B. Kuicienės, muzika, poezija ir tapyba – pagrindinė ir svarbiausia sintezė, suburianti meno mylėtojus.

Filosofo, buvusio B. Kuicienės studijų draugo Jurgio Dieliauto teigimu, ir pati kurianti, dainuojanti bei tapanti parodos autorė yra ne tiek dailininkė, kiek menininkė.
Žaismingomis muzikinėmis ir literatūrinėmis pertraukėlėmis paįvairinta programa puikiai akomponavo ir papildė B. Kuicienės tapybos darbus. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje eksponuojami menininkės kūriniai spinduliuoja teigiama energija ir pozityvistinėmis nuotaikomis. Tai patvirtina ir pati autorė.

„Daugelis šiandien į parodos atidarymą susirinkusių artimųjų, draugų ir dailininkų sako, kad iš mano tapybos darbų sklinda ryškiomis spalvomis perteikta pakili, džiugi nuotaika, kad darbai nuteikia teigiamai“, – sako dailininkė.

Pagrindinė tema – rojus  
B. Kuicienė savo paveiksluose beveik visada tapo abstrakčius dalykus: džiaugsmą, sėkmę, pergalę, ištikimybę, nes buitis nepaklūsta racionaliam pažinimui. Ne išimtis ir ši paroda. Pozityvistinę nuotaiką darbuose padeda kurti temos, kurių centre – rojus, miestas, parkas, gėlės bei moterys.

„Šioje parodoje stengiausi sujungti daug mane dominančių dalykų. Pagrindinė parodos gija – rojus, nes aš manau, kad jeigu mes jį rasime ir suvoksime, tada būsime laimingi. Tiesa, taip atsitiko ir man pačiai – kai ėmiau galvoti, kad mano darbuose yra dalelė rojaus, pasijutau laiminga“, – teigia B. Kuicienė.

Anot menininkės, rojaus suvokimas ateinąs iš pasąmonės. Tam įtakos daro gyvenimo būdas ir optimistinis mąstymas. Jos teigimu, tai, kas yra viduje, turi išeiti į išorę per kūrybą: savirealizaciją, refleksiją, pasirinkimą ir atsakomybę.

„Mes galvojame, kad gyvenime nieko negalime pakeisti, bet tai ne tiesa, nes viskas priklauso nuo mūsų pačių – visada gali būti ir geriau, ir blogiau. Man patinka vienas pasakymas: „Tegul nutinka taip, kaip mes nesitikim ir nežinom, nes kai tai netikėtai nutiks, mes būsime labai laimingi – jubiliejinės parodos atidaryme kalbėjo dailininkė.

Raminamojo pobūdžio darbai
Tapybos darbų parodoje „... ieškau atsigerti vandens...“ Šiaulių universiteto Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas, susirinkusiems žmonėms kalbėdamas apie B. Kuicienę sakė, kad tai itin charizmatiškas, visapusiškas ir vietoje nenustygstantis žmogus.

„Ji nuolat stebina ir savo darbuose siekia parodyti tai, kas geriausia. Buvo atvejų, kai dailininkė atnešė savo darbus parodos eksponavimui, vėliau juos išsinešė ir atgal į galeriją atnešė jau patobulintus, patvarkytus“, – linksma istorija dalijosi jis.

Anot K. Užuoto, jau trečią kartą Šiaulių universiteto dailės galerijoje savo parodą rengiančios dailininkės darbai – filosofinio pobūdžio. Tam pritaria ir filosofas J. Dieliautas.

„Jos darbai itin terapiški, žiūrovui darantys raminamąjį poveikį. Juose galime pajusti ramybės, palaimos ieškojimą. Juk daugelis Europos šalių medikų siunčia vienokią ar kitokią negalią turinčius žmones į parodas tam, kad pasižiūrėję į paveikslus jie nusiramintų“, – teigia jis.

Anot filosofo, B. Kuicienės ramybe dvelkiančių tapybos darbų pagrindas – spalvos: „Nupiešti darbai neturi žodžių ir yra bekalbiai, todėl Birutė savo darbuose iš psichinių, semantinių, žmogaus gelmių kelia spalvą kaip raišką, kaip tam tikrą esenciją ir kuria atitinkamas prasmes. Ko gero nėra nė vienos spalvos, kurios Birutė neaprėptų – kūryboje esti ir tradicinės spalvos, ir visiški kontrastai, atspalviai.“

„B. Kuicienės darbai itin terapiški, žiūrovui darantys raminamąjį poveikį. Juose galime pajusti ramybės, palaimos ieškojimą“, – teigia J. Dieliautas.
Ramūno SNARSKIO nuotr.