facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės komunikacijos kursą. Kviečiame susipažinti su jo naujausiais svarstymais apie masinės komunikacijos fenomeną. 

Tikriausiai skambės banaliai, jei pasakysiu, kad visais laikais buvo siekiama būdų kaip komunikuoti su masėmis, bet labiausiai šis klausimas yra gvildenamas mūsų dienų mokslininkų ir praktikų. Mokslininkai ypač ilgai ieškojo būdų, leidžiančių efektyviai perteikti informaciją apie aplinkos pavojus ir galimybes. Jie rėmėsi istorijoje žinomais faktais, skirtingais požiūriais, net pačiomis keisčiausiomis idėjomis; vadovavosi ne tik žinių palikimu, bet ir kultūros paveldu.

Tikslas komunikuoti masėms visada buvo susijęs su patirties perdavimu naujiems nariams. Šiuo atveju neretas pasitelkė pramoginę ir ekspresyvią manierą. Masinės komunikacijos evoliuciją lėmė poreikis formuoti būdus, leidžiančius tinkamai perteikti žinutę kiek įmanoma platesnei auditorijai.   Iki rašto kultūros iškilimo ir sustiprėjimo labiausiai buvo buvo pasitikima kalbėjimu balsu. Tik nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio plačiau pradėta kalbėti ir rašyti apie masinę mediją ir žiniasklaidą. Suaktyvėjantys masių valdymo klausimai lėmė XX a. 6-ojo dešimtmečio komunikacijos revoliuciją, nors komunikacijos prasmė iš tikro yra gerokai senesnė.   

Šiuo atveju galima prisiminti, kad senosiose kultūrose vokalizuota ir rašytinė komunikacija buvo labai reikšminga. Per ją buvo perteikiamos tradicijos, kultūros standartai, tapatybės suvokimas. Prieš 5000 metų pradėjo vystytis ideografiniai alfabetai (raštas paveikslėliais). Taip kultūra tapo komunikacijos forma.  

Bendravimas raštu ilgą laiką skendo dviprasmybėje ir nepasiekė masių, kol graikų-romėnų kultūroje buvo pradėta rašyti skiemenų ženklais, reiškiančiais garsus. Masinei komunikacijai tapti reikšmingu kūnu padėjo popieriaus išradimas Kinijoje ir pritaikymas informacijos įamžinimui bei perteikimui. vėliau spaudos presas komunikaciją perdavė masėms ir leido atsirasti masinei nuomonei ir problemos gvildenimo viešumui.

Medijų guru Marshallas McLuhanas spaudos mašiną sieja su masinės komunikacijos diskurso atsiradimu.  Masinės komunikacijos svarba tapo ypač didžiulė vystantis ir populiarėjant kinematografui. Susidomėjimas kinu augo nuo XX a. vidurio. 1949 m. Carlas I. Hovlandas, Arthuras A. Lunsdaileas ir Fredas D. Sheffieldas parašė knygą „Masinės komunikacijos eksperimentai“. Jie tyrė dviejų tipų filmus, skirtus kareivių treniravimui.

Pirmiausia mokslininkai analizavo tokius filmus, kuriuose pateikiama motyvuojanti ir aiškinanti informacija, kodėl kariai turi kariauti ir ginti tėvynę. Didžiausią poveikį masinės komunikacijos stiprinimui darė tyrimo rezultatai, rodę, kad filmai nedarė tokio didelio poveikio, kokio buvo tikimasi. Kariai nebuvo sujaudinti karo taip, kad jie mielai imtų kariauti.      

Pastebėtina, kad industrinės revoliucijos laikotarpiu žmonėms vis daugiau reikėjo urbanizuotos erdvės, leidusiai kurti masinę auditoriją, leidžiančią skirtingų ekonominių klasių atstovams siekti informacijos ir pramogų.

Ne tik spaudos preso išradėjas, bet ir Thomas Edisonas, Theodoreas Puskas ir Nikolas Tesla lėmė komunikacijos pokyčius. Visi jie kartu „elektrifikavo“ masinę komunikaciją, o tai lėmė radijo, televizijos ir kitų priemonių atsiradimą. Didžiuliu masinės komunikacijos proveržiu yra laikomas XX a. 8-asis dešimtmetis, kai JAV kabelinė televizija pradėjo rungtis su įprasta – eterine. 2014 atitinkamo JAV televizijos operatoriaus paslaugomis naudojosi 116 milijonų namų ūkių.  

2016 m. duomenimis remiantis galima teigti, kad „Smart TV“ ir „stream TV“ technologijos užima 43 proc. visų vartotojų rinkos ir tai sukuria skaitmeninės revoliucijos įspūdį. „Netflix“ ir panašių kompanijų dėka keičiasi net televizijos reklamos vaidmuo ir forma. Galiausiai siūlomas gerokai naujesnis turinys, kuris konkuruoja su kabelinės ir/ar eterinės televizijos turiniu.  

Informacijos amžius prikelia ir pakeičiam industrijos amžių. Pavyzdžiui, 1983 m. TIME žurnale personalinis kompiuteris buvo pažymėtas „metų mašinos“ titulu. Po kelių dešimtmečių šis titulas perduotas televizijai. 2006 m. „Time“ titulą skiria „Jūs“ (You), tai yra, asmenys, besinaudojantys technologijoms, kurios naudojamos bendravimo būdų plėtimui. „Jūs“ – tai pranašumas globaliųjų medijų pokyčių audroje; jūs, jūsų šeima ir draugai leidžiate valandų valandas skaitmeninių duomenų (angl. data-mediated) komunikacijoje, rašydami el. laiškus ir žinutes bei dalyvaudami begalinėse masinės komunikacijos formose.

Galiausiai internetas pakeitė mūsų darbo būdą, būdą susisiekti su kitu asmeniu, mūsų prieigą prie informacijos, mūsų privatumo lygį, net mūsų kultūroje giliai įsišaknijusias sąvokias – laikas ir erdvė. Socialinė medija daro didžiulį poveikį socialiniuose judėjimuose, lemia įrankių vystymą, kurie padeda pasiekti auditoriją ir net įtvirtinti demokratiją.      

Masinės komunikacijos atstovų akyse dabartinis jaunimas yra pripratęs prie nemokamo bevielio interneto, programinės įrangos taikymo, alternatyvių naujienų šaltinių, socialinių tinklų. Visa tai yra jų kasdienio gyvenimo dalis. Visa tai yra masinės komunikacijos dalis, be kurios dauguma šiuolaikinių žmonių negalėtų išgyventi.

Socialinės medijos tampa gyvenimo žurnalai; mūsų karta patyrė pirmosios galingos medijų platformos gimimą ir mirtį (MySpace). MySpace pakeitęs Facebook šiandien yra pasiekiamas 37 kalbomis ir juo naudojasi daugiau nei 500 milijonų vartotojų. Verta priminti, kad platformą sukūrė Mark Zuckerberg, dar studijuodamas Harvardo universitete. Jis pakeitė mūsų komunikaciją, jis pakeitė ir mus pačius.      

Mokyti ir mokytis, tirti, kurti teoriją ir metodologiją, aiškinti praktiką yra labai aktuali komunikacijos, informacijos ir kompiuterių mokslų dalis. Littlejohn and Foss masinę komunikaciją vadina procesu, kurio metu medijų / žiniasklaidos organizacija kuria ir perduoda žinutę visuomenei; t.  y. masinė komunikacija taip pat yra procesas, kuriuo žinutė yra siekiama, priimama, suprantama ir daranti poveikį visuomenei.      

McQuail teigia, kad masinė komunikacija yra vienas iš daugelio komunikacijos procesų, veikiančių visuomenėje, kuris yra charakterizuojamas dalyvių institucijos pagrindu. Masinė komunikacija – tai viešas žinutės perdavimas pasitelkus medijų technogiją / medijų kanalą, kuriuo plačiai pasiekiama visuomenė, ji (visuomenė) yra įtraukiama kaip aktyvi ir dinamiška dalyvė.      

Masinės komunikacijos komplikuota problematika kyla iš stambių organizacijų, lemiančių kultūros pokyčius. Schramm tai vadina „darbo grupių organizatoriumi“ (angl. „working group organizer“). Šiandien tokios grupės valdo masinės komunikacijos konglomeratus, tokius kaip Viacom, NewsCorp, Disney, ComCast, Time Warner, CBS, CNN.

Pavyzdžiui 2012 m. šie konglomeratai kontroliavo 90 proc. JAV medijų kanalų.

Šiuo metu vis dar vykstantis įmonių jungimasis ir toliau stiprina masių valdymo poveikį. 2014 m. „Comcast” ir „Time Warner “ siekė susijungti ir taip sustiprinti kapitalą iki 45 bilijonų JAV dolerių.  Medijų kritikas Robert McChesney teigia, kad mes turime būti vis labiau susirūpinę ties tuo, kas koncentuoja masinės komunikacijos kontrolę; turime galvoti apie tai, koks yra rezultatas, kai didelė kompanija kontroliuoja didžiąją dalį masinės komunikacijos. Kai diegiant bet kokį standartą daromas poveikis demokratijai, tuomet verta ne tik nerimauti, bet gal net nerimauti pavėluotai…  Benas Bagdikianas, medijų kritikas ir buvęs Kalifornijos universiteto žurnalistikos mokyklos vadovas, pastebi, kad per pusę amžiaus iš 50 didžiųjų medijų korporacijų liko dar didesnės, bet tik penkios. Visa informacija lieka kelių kompanijų rankose. Tikriausiai tai daro pretekstą kitų medijų platformų-kompanijų, tokių kaip Youtube, Facebook, Instagram iškilimui, kaip alternatyvai viską siekiantiems valdyti konglomeratams.      

Aiškinantis masinę komunikacija verta išskirti tam tikras būtinąsias jos egzistavimo sąlygas.  Pirmiausia – kanalas, nuo kurios technologinių ypatybių priklauso masinė komunikacija. Antra – auditorija, ji yra didelė, nutolusi, įvairi ir priklausanti nuo žiniasklaidos ir žinios ryšio. Trečia – masinė komunikacija yra pelninga, atsiliepimai  riboti. Ketvirta, dėl komunikacijos kanalo specifikos ir auditorijos dalyviai nėra visi vienodo aktyvumo ir vienodoje padėtyje.

Masinė komunikacija  tampa vis labiau integruota kasdieniame gyvenime ir net jį keičia. Tai lemia žmogus ir technologijų konvergencija, kuri dalyvauja tarpžmogiškoje komunikacijoje ir socialinių poreikių tenkinimo procese. Remdamasis šia idėja O’Sullivan formuoja „masinę-asmeninę komunikacijos“ idėją. Šiuo atveju tradiciniai masinės komunikacijos kanalai naudojami tarpžmogiškai komunikacijai, t. y. jie tampa naudojami masinei komunikacijai.

Galiausiai – tradiciniai masinės komunikacijos ir tarpasmeninės komunikacijos aktai vyksta vienu metu. Komunikacijos inovacijų technologijos vis labiau ir labiau tarpasmeninės ir masinės komunikacijos barjerus paverčia pralaidžiais įvairiems vartotojams ir savojo tikslo siekiantiems konglomeratams, vis labiau ir labiau keliantiems klausimą apie masinę komunikaciją rytoj!  

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Į viršų