Daugelis iš mūsų laisvalaikį praleidžiame gamtoje. Be aktyvaus poilsio ir lauko kepsnių, miške galima rasti ir kitokių užsiėmimų. Vienas iš jų – miško gėrybių rinkimas arbatai. Čia gali dalyvauti ir mažas, ir senas – parungtyniauti tarpusavyje, kuris ras daugiau tinkamų ingridientų arbatai, kuris ras įdomesnių arba retesnių... O jeigu dar gebėsime mažiesiems įdomiai papasakoti apie tą ar kitą „radinį“ – turėsime įdomų bei naudingą edukacinį užsiėmimą.

Bene svarbiausia taisyklė – rinkti galima visa, kas auga arba augo gyvojoje gamtoje ir yra ne nuodingi bei ne saugotini. Tai gali būti sodinė briedragė, islandinė kerpena, elninė šiurė, įvarių medelių ar krūmų šakos (lazdyno, beržo, eglės, pušies...), sakai, aviečių, kiečių ar dilgėlių stagarai ir čiobrelių likučiai, šermukšnio šakelės ir uogos. Žinoma, tokiu metu uogos esti tik sudžiūvusios, sušalusios, ir tai ne visur, nes jas dar rudenį sulesa paukščiai arba nubyra pačios. Vis tik šiemet sausio devintąją miško aikštelės pakraščiuose radome nemažai sužiūvusių aviečių uogų... Tinka ir spygliuočių sakai, gilės, kadagių uogos (jei tik dar jų rasite), netgi miško grybai, tokie, kaip lapienis žiūrytis (Tremella foliacea).

Šiuos skiauteres primenančius grybukus galima valgyti be terminio apdorojimo, dėti į salotas ir kt. Pasakysite, kad sniegas dengia žemę ir rasti grybų turbūt nepavyks. Neginčysiu, bet pabandyti verta. Juolab kad šie grybai gali augti ir aukštai, ant medžių šakų, be to, juk virsime ne grybienę – pakaks ir keleto vienetų.

Parsivežtas miško gėrybes nuplauname tekančiu vandeniu, apdžioviname, susmulkiname. Tada naudojame. Nereikėtų persistengti bei prisirankioti visko ir daug – atsargoms. Verčiau kelis kartus po truputį. Žinoma, nederėtų pamiršti, jog gamta – gyvas organzimas – neskriausti mažų medelių, krūmų ar kitų augalų.

Miško gėrybių arbata verdama paprastai, žaliavą sudėjus į reikiamą vandens kiekį. Maždaug vyriška sauja žaliavos litrui vandens. Užvirus viską paverdame apie 10 minučių ir nukaičiame. Uždengę leidžiame pastovėti dar 5-10 minučių, po to nukošiame per sietelį, pagardiname citrina, imbiero griežinėliais, medumi. Puikus gėrimas!

Aišku, kiekviena arbata yra savita. Taip ir mūsiškė. Bet retsykiais, šaltais žiemos vakarais, ji tikrai sušildys ir kūną, ir sielą.

Skani arbata, primenanti žaliąją, verdama vien tik iš pušų arba eglių šakelių. Kai prieš penkiolika metų pirmąkart miške, žiemos metu viriau šitą arbatą, kažkodėl tikėjausi, kad jis atsiduos pušų sakais. Tačiau viralas pranoko lūkesčius – gavosi švelnaus ir malonaus skonio. O apie naudą sveikatai jau ir nekalbu.

Be abejo, puode verdantys lapai, žolės, šakelės nėra akiai labai malonus vaizdas, bet rezultatas atlygins visus jūsų vargus.