Vakar Šiaulių Gegužių progimnazijoje, kuri turi taikos per kultūrą vardą, vyko išskirtinis renginys: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon „Jad Vašem“ Pasaulio tautų teisuolių medaliu apdovanojo Dominyko ir Stanislavos Mižutavičių šeimą, kuri Antrojo pasaulinio karo metais, nepaisydama mirtino pavojaus, gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Kadangi apdovanojimas įteiktas po mirties, jį priėmė Mižutavičių anūkas Andrius Rakickas su žmona ir dviem dukromis.

Iškilmingoje šventėje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas bei Šiaulių miesto valdžios atstovai.

Šeima išgelbėjo 4 žmones
D. ir S. Mižutavičių vardams atminti už Antrojo pasaulinio karo metais ištiestą pagalbos ranką keturiems žydams buvo įteiktas Pasaulio tautų teisuolių medalis ir sertifikatas.

Pasaulio tautų teisuolio vardą Izraelio valstybė suteikia žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais labai rizikingomis aplinkybėmis gelbėjo persekiojamus žydų tautybės asmenis. Memorialinis institutas katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti „Jad Vašem“ Jeruzalėje apdovanoja žydų gelbėtojus Pasaulio tautų teisuolių medaliais, kuriuose išgraviruoti žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Jų garbei Izraelyje esančioje Teisuolių alėjoje pasodinamas medis.

Ši graži Mižutavičių šeimos istorija, už kurią jie pagerbti po 72 metų, prasidėjo dar 1939 metais, kada Majeris Rotholcas vokiečiams okupavus Lenkiją pabėgo į Vilnių, kuris tuo metu priklausė svietams. Iš čia M. Rotholcas traukėsi į Nepriklausomos Lietuvos miestą – Šiaulius.

1941 metų birželio 24 dieną Lietuvą okupavo vokiečių kariuomenė. Liepos mėnesį jau buvo įkurtas Šiaulių getas ir M. Rotholcas kartu su kitais žydų kilmės žmonėmis buvo uždarytas gete. Vėliau jis buvo perkeltas į Radviliškio rajone, Linkaičiuose, įkurtą darbo stovyklą. 1944 metų vasarą traukiantis vokiečiams iš Lietuvos prasidėjo masinės žydų žudynės.

M. Rotholcas su kitu iš Lenkijos kilusiu žydu Chaimu Mejerovičium į slapčia paliko darbo stovyklą ir bėgdami pasiekė Jonaičių kaimą, Raseinių rajone, kur pagalbos pasiprašė atokesniame vienkiemyje gyvenančių lietuvių. Tuo metu pagalbos ranką jiems ir ištiesė ūkininkų D. ir S. Mižutavičių šeima. D. Mižutavičius pasiūlė jaunuoliams išsikasti slėptuvę artimiausiame miške, o naktį sugrįžti į jo namus pavalgyti. Vėliau į tą pačią Mižutavičių šeimą atklydo dar dvi mergaitės, kurios vėliau paaiškėjo esančios ne lenkaitės, o taip pat žydaitės. Mergaitėmis šeima rūpinosi, valgydino ir prižiūrėjo kaip savo vaikus.

Kai Lietuvos teritoriją okupavo sovietai ir praėjo grėsmė žydams, jaunuoliai iš miško atėjo padėkoti savo gelbėtojams. Vėliau po išlaisvinimo gelbėtojų ir išgelbėtųjų keliai išsiskyrė, tačiau M. Rotholcas neprarado ryšio su D. Mižutavičiumi, nes ilgą laiką su juo susirašinėjo laiškais.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky sako, kad Lietuvoje yra apie 2000 tokių gelbėtojų, kurie nepabijoję rizikuoti savo gyvybėmis, karo metais padėjo žydams.

„Esu iš išgelbėtų žmonių šeimos. Už pagalbą mano šeimai buvo apdovanoti devyni žmonės. Tai galima sakyti buvo pagerbtas visas kaimas, nes tuo laiku buvo tokia situacija, kad jei viena šeima išduotų, kad slapstomi žydai, tai mirtų visi. Norisi, kad visi suprastų šiuos įvykius ir jų svarbą bei kartu išreikštų pagarbą ištiesusiems pagalbos ranką. Šiais metais Lietuvos žydų bendruomenė išleido kalendorių, skirtą žydų gelbėtojams“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Apdovanojimu džiaugiasi anūkai ir proanūkiai
Į apdovanojimų ceremoniją Dominyko ir Stanislavos Mižutavičių anūkas A. Rakickas atvyko su šeima. Vyras „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad jam didžiulė garbė, kad jis turėjo tokius gerus ir pagarbos vertus senelius. Be to, A. Rakickas džiaugiasi, kad senelių padaryti geri darbai neliko užmiršti, kad ir praėjus šitiek metų.

„Kai sužinojau, kad mano seneliai bus apdovanoti už gerus darbus, labai apsidžiaugiau. Supratau, kad geri darbai neturi galiojimo laiko. Vis dėlto praėjo daugiau nei 70 metų, tačiau įvykiai ir istorijos liko gyvos iki šių dienų. Manau, kad mano seneliai atliko žygdarbį, kuris tikrai vertas įvertinimo“, – sakė anūkas A. Rakickas.\

Apie žydų gelbėjimą A. Rakickas girdėjo ne pirmą kartą, nes jam dar vaikystėje buvo pasakojusi mama. Nors jau daug pasakojimų laikui bėgant užsimiršo, tačiau, anot A. Rakicko, pats faktas, kad seneliai gelbėjo žydus, nepaisant to, kad jie rizikavo savo ir šeimos bei giminės gyvybėmis, išliko daugelio atmintyje.

„Prie žydų gelbėjimo prisidėjo ir daug kitų žmonių, tačiau kai kurie žmonės nuėjo istorijos užmarštin. Bet kuriuo atveju džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog mano seneliai padarė žingsnį žmogiškumo link. Ši istorija svarbi ne tik man, bet ir mano vaikams. Iš viso apdovanojimu džiaugsis du anūkai ir keturi proanūkiai“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė A. Rakickas.

Dominykas ir Stanislava Mižutavičiai su dukra.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, Mižutavičių anūkas A. Rakickas su žmona ir dviem dukromis ir Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimon.
Artūro STAPONKAUS nuotr.