Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atliko tyrimą, kurio metu apklausė vyresnio amžiaus žmones apie jiems suteiktas profilaktines sveikatos priežiūros paslaugas. Iš viso buvo apklausti 1439 asmenys iš 31 miesto ir rajono, o gauti rezultatai parodė, kad tik trečdalis (27,2 proc.) vyresnio amžiaus žmonių į gydymo ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi profilaktikai. Vadinasi, pas gydytoją einama tik reikalui prispyrus, o profilaktika dar nėra itin populiari. Čia pat galime kalbėti ir apie prevencines sveikatos priežiūros priemones – ar vyresnio amžiaus žmonės bando užkirsti kelią ligoms?

Sveika gyvensena – tai mokslas ir menas
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) specialistė Asta Ivoškienė sako, kad labiau savo sveikata vyresniame amžiuje rūpinasi moterys. Tokias tendencijas rodo dalyvių skaičius įvairiuose ŠVSB renginiuose. Pasak A. Ivoškienės, pavyzdžiui, mankštose nuolat dalyvauja moterys, pasirodo vos vienas kitas vyras.

„Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad vyrų gyvenimo trukmė trumpesnė, tai galima interpretuoti dvejopai – arba vyrai mažiau rūpinasi savimi, arba jie gyvena rizikingesnį gyvenimą negu moterys. Tad jeigu statistiškai yra mažiau vyresnio amžiaus vyrų, tai mes jų savo renginiuose mažiau ir matome“, – pastebi ŠVSB specialistė.

Pasak A. Ivoškienės, sveika gyvensena – tai mokslas ir menas. Tai yra paprasti gyvenimiški įgūdžiai – mityba, fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata. Visomis trimis sritimis turi būti pasirūpinta – tik tada žmogus gali jaustis gerai ir iš tiesų būti sveikas. Jeigu žmogus pakankamai fiziškai aktyvus, bet jis netaisyklingai maitinasi, tai jis nepasieks savo norimų rezultatų – nesijaus geriau. Lygiai taip pat jeigu asmuo reguliariai sportuoja ir sveikai maitinasi, bet nuolat stresuoja – jis vis vien nesijaus gerai. Tokiu atveju visos pastangos apskritai gali nueiti perniek, nes stresas ar kažkokios gyvenimiškos problemos gali labai stipriai pakenkti žmogaus sveikatai.

„Čia reikalingos žinios, o svarbiausia – motyvacija. Tai pagrindinis varikliukas, kuris veda žmones į priekį. Jeigu žmogus nemotyvuotas, tai jis gali kuriam laikui susibalansuoti mitybą, mėnesį pasportuoti, tačiau didesnio skirtumo jis nepajaus. Tačiau jeigu sportuojama, sveikai maitinamasi ir rūpinamasi psichine sveikata nuolat, tada žmogus gali pasiekti puikių rezultatų“, – tvirtina A. Ivoškienė.

Žmonės vis labiau domisi sveikata
Pasak A. Ivoškienės, kuo toliau, tuo labiau žmonės domisi sveika gyvensena ir apskritai sveikata.

Tai patvirtina ir SMLPC Lietuvoje atlikto tyrimo gauti rezultatai – dauguma vyresnio amžiaus žmonių (63,1 proc.) nuolat gilina savo žinias apie sveikatą: žiūri sveikatos laidas per televiziją, klausosi radijo laidų, skaito literatūrą ar naršo internete. Daugiau nei trečdalis (38,8 proc.) per praėjusius 12 mėn. dalyvavo jų gyvenamojoje vietoje organizuotame sveikatos mokymo (sveikatingumo) renginyje.

Tačiau ŠVSB specialistė A. Ivoškienė čia įžvelgia vieną problemą – aktyviausi ir labiausiai motyvuoti vyresnio amžiaus žmonės tai daro nuolat, o sėdinčius prie televizorių ir nieko nenorinčius labai sunku išjudinti. ŠVSB specialistė tvirtina, kad yra tokių šiauliečių, kurie vasaros metu pasigenda renginių ir užsuka į biurą pasiteirauti, kada ir vėl kas nors bus organizuojama.

„Tie, kurie yra aktyvūs, jie ieško ir randa. O kurie neieško, tai tiems ir nereikia – juos labai sunku pakelti nuo sofos, juk prievarta žmogui vienos ar kitos veiklos neįbruksi. Todėl yra įdomi situacija – mūsų renginiuose dažniausiai dalyvauja vis tie patys veidai – jiems reikia renginių, negalime jų nuskriausti, todėl juos toliau ir organizuojame“, – teigia A. Ivoškienė.

Labiausiai pasiteisinusi ŠVSB prevencinė priemonė pagyvenusiems žmonėms – nuo 2012 m. organizuojamos nemokamos mankštos. Šiauliečių pageidavimu, mankštų užsiėmimų skaičius nuo 2 kartų per savaitę buvo padidintas iki 5, ir niekada salėje žmonių nestinga.

„Viename užsiėmime vidutiniškai būna apie 20 besimankštinančių. Nors pagyvenusio žmogaus sąvoka, pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją, apima žmones nuo 60 iki 74 metų amžiaus, tačiau į nemokamas mankštas kviečiame šiauliečius nuo 50 metų amžiaus. Tai investicija į kokybiškesnį pagyvenusį amžių ir sveikesnę senatvę“, – sako A. Ivoškienė.

Jos nuomone, apskritai, į gyvenimo kokybę reikėtų investuoti daug anksčiau, nei atsiranda amžinių pakitimų ar sveikatos sutrikimų. Iš esmės – nuo kūdikystės. O sveikatos stiprinimo priemone tikrai neturėtų būti medikamentai. Pirmiausia patartina daug socialiai bendrauti, rūpintis psichine sveikata, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą ir profilaktinius sveikatos patikrinimus, kurie sveikatos draudimą turintiems gyventojams irgi yra nemokami atsižvelgiant į amžių, tik reikia tuo pasidomėti.   

„Neretai tokio sąmoningumo žmonėms pristinga. Tokiu atveju patarčiau pasirūpinti savo šeimos nariais – paskatinti juos daugiau fiziškai judėti, sveikiau valgyti, kartas nuo karto atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus. Kartais užtenka vienam kitą palaikyti“, – mano A. Ivoškienė.

Profilaktiniai tyrimai
Kaip minėta straipsnio pradžioje, SMLPC atlikto tyrimo duomenimis, apie trečdalis (27,2 proc.) Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių į gydymo ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi profilaktikos tikslu – pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito, pasimatuoti arterinį kraujospūdį, pasitikrinti cukraus ar cholesterolio kiekį kraujyje, pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, žarnyno vėžio, pasikonsultuoti dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, odontologinių problemų.

Beveik pusė (45,1 proc.) vyresnio amžiaus respondentų buvo patenkinti suteiktų profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Daugiau nei pusei jų (52,0 proc.) teko mokėti arba primokėti už suteiktas profilaktines sveikatos priežiūros paslaugas.

Kyla dar vienas klausimas – kokius profilaktinius tyrimus vyresnio amžiaus žmogus gali darytis nemokamai? Susisiekėme su Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia Miniauskiene ir išsiaiškinome.

„Pirmiausia pakalbėkime apie pačią profilaktiką. Pagrindiniai profilaktikos tikslai – prailginti gyvenimo trukmę ir gyvenimo be negalios trukmę žmonių, sulaukusių 65 m., gerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, didinti gyvenančių namie žmonių, sulaukusių 80 m. ir vyresnių, skaičių. Svarbu užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių“, – sako D. Miniauskienė.

Profilaktika yra pirminė (žinių suteikimas, skiepijimas, gyvenimo būdo pokyčiai ir pan.), antrinė (ankstyvas ligų nustatymas ir gydymas, siekiant išvengti funkcijos netekimo ir komplikacijų) ir tretinė (specializuotos priežiūros programos, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija).

Pirminė profilaktika. D. Miniauskienė sako, kad nemokamai nuo sezoninio gripo skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys – tai vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.). Taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.

Antrinė profilaktika. „PSDF biudžeto lėšomis Lietuvoje finansuojama visa eilė prevencinių programų, kurių pagrindinis tikslas – anksti ir laiku diagnozuoti ligas, taip mažinant sergamumą, neįgalumą ir išvengiant mirtingumo dėl šių ligų“, – sako D. Miniauskienė.

Moterys nuo 25 iki 60 metų gali dalyvauti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje. Atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėžio nemokamai atlieka moterims nuo 50 iki 70 m.

Vyrai nuo 50 iki 75 metų ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, gali dalyvauti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Asmenys, kurie yra priskirti širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, taip pat gali darytis finansuojamus tyrimus (vyrai nuo 40 iki 55 m., o moterys nuo 50 iki 65).

Žmonėms nuo 50 iki 75 metų nemokamai atliekami storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimai.

Akivaizdi profilaktinių sveikatos programų nauda
„Prevencinės patikros efektyvios tik tada, kai jose dalyvauja apie 80 proc. per tam tikrą laikotarpį numatytų patikrinti žmonių. Pavyzdžiui, 2004 m. Lietuvoje pradėta vykdyti Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, kurios svarbiausias laimėjimas yra tas, kad moterų mirtingumo rodikliai dėl šios ligos įgavo mažėjimo tendenciją. Šie rezultatai ne tik džiugina, bet ir teikia vilčių, kad moterų mirtingumo dėl šios ligos rodikliai mūsų šalyje ims dar sparčiau mažėti, kaip kitose Europos šalyse. Pvz., 1970 – 2004 m. laikotarpiu Danijoje mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio mažėjo po 3,3 proc., Suomijoje – po 4,1 proc. per metus“, – teigia D. Miniauskienė.

Ji pastebi, kad pradėjus vykdyti šią programą pakito ir gimdos kaklelio vėžiu sergamumo struktūra, t. y. iki 2004-ųjų Lietuvoje vyravo invazinis vėžys, kurios dažniausiai buvo diagnozuojamas vėlyvų stadijų. Pradėjus vykdyti programą vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys.

„Jis, kaip teigia sveikatos priežiūros specialistai, yra visiškai išgydomas. Dabar ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys yra diagnozuojamas keletą kartų dažniau nei tada, kai ši prevencinė programa dar nebuvo pradėta vykdyti. Pvz., 2003 m. buvo nustatyta 118 ankstyvosios stadijos gimdos kaalelio vėžio atvejų, o 2012 ir 2013 m. – atitinkamai 7 ir 6 kartus daugiau“, – teigia D. Miniauskienė.

Kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. 2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos  programa. Per programą nustatytų vėžio atvejų skaičius išaugo nuo 45,1 proc. 2006 m. iki  67,8 proc. 2013 m.  Mirtingumo dėl priešinės liaukos vėžio mažėjimo Lietuvoje kol kas nefiksuojama. PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros 2012 m. duomenimis, tarp 27 Europos šalių standartizuotas mirtingumo nuo priešinės liaukos rodiklis 100 000 vyrų  yra aukščiausias ir siekia 36.

Pasak D. Miniauskienės, daugiau dėmesio skiriant ligų profilaktikai bei ankstyvai ligų diagnostikai, įmanoma pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir taip užtikrinti sveikesnį senėjimą.  Vykdomos prevencinės programos jau davė teigiamų rezultatų.

„Geriausi rezultatai – mažinant krūties vėžio mirtingumą, prasčiausi – mirtingumo nuo priešinės liaukos vėžio rodikliai. Būtina įtraukti į prevencinę programą žymiai daugiau negu 40 proc. tikslinės populiacijos grupės, nes prevencinės  patikros  būna  efektyvios tik tada, kai jose dalyvauja apie 80 proc. per tam tikrą laikotarpį numatytų patikrinti tikslinės amžiaus grupės žmonių“, – teigia D. Miniauskienė.

Kitų profilaktinių tyrimų atmintinė
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka nustato įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos tyrimų, vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, apimtį ir dažnį. Tvarkoje nustatyti tyrimai atliekami atsižvelgiant į asmenų amžiaus grupes.

Asmenims nuo 41 iki 65 metų profilaktiškai atliekami šie tyrimai: 1 kartą per metus – burnos apžiūra, krūtų apžiūra ir apčiuopa,  ginekologinė apžiūra,  svorio, ūgio matavimas, elektrokardiograma, arterinio kraujo spaudimo matavimas, klausos tikrinimas, akispūdžio matavimas, cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas.

1 kartą per 2 metus – odos ir matomų gleivinių apžiūra, regėjimo aštrumo nustatymas, bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas.

Asmenims nuo 65 metų profilaktiškai atliekami šie tyrimai: 1 kartą per metus – burnos apžiūra, krūtų apžiūra ir apčiuopa,  ginekologinė apžiūra,  svorio, ūgio matavimas, elektrokardiograma, arterinio kraujo spaudimo matavimas, regėjimo aštrumo nustatymas, klausos tikrinimas, akispūdžio matavimas, bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas, cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas. 1 kartą per 2 metus – odos ir matomų gleivinių apžiūra, bendras kraujo tyrimas.

    
A. Ivoškienė: „Į gyvenimo kokybę reikėtų investuoti daug anksčiau nei atsiranda amžinių pakitimų ar sveikatos sutrikimų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Reklama: sbklinika.lt