Zita KATKIENĖ

Trečią kartą prie Rėkyvos vykstančiuose renginiuose: Joninėse ir Vandens šventėje koncertuoja populiariosios scenos žvaigždė Irena Starošaitė. „Ką jūs - mano tik darbas toks”, - kuklinasi dainininkė, pavadinta „žvaigžde”, tariantis dėl interviu „Šiaulių naujienoms”. Kalbėtis tenka... grimo kambaryje, kurį žvaigždei atstoja sidabrinio visureigio salonas. Automobilyje dainininkė ir grimuojasi, ir persirenginėja. Tam, kad galėtų gyventi pagal savo šeimos: Žilvino, Vakario ir Irenos  poreikius - tenka dirbti daug, negalvoti apie galimus pavojus, (ypač pačiai vairuojant automobilį), ir nesidairyti kitų pagalbos. Irena nesinaudoja nei vairuotojo, nei grimuotojo, nei kambarinės paslaugomis, nes visiems tikrai neuždirbtų... Ir stengsis, kad sūnaus Vakario neištiktų jos likimas, kai buvo priklausoma nuo tėvų, profesionalių cirko artistų gyvenimo ir teko mokytis 50-yje mokyklų. „Sūnus jau penktokas, todėl atostogausime tik vasarą ir į Margaritą sausyje, per mokslo metus, nebevažiuosime. Nes svarbiausia - sūnaus mokslas”, - kalba dainininkė, profesionaliais ir tiksliais judesiais grimuodama veidą, dažydama akis ir blakstienas. Dar liko lūpos ir persirengti, tad lipame iš visureigio, kur persirenginės ir drauge su Irena Starošaite koncertuojančios šokėjos...

Gyvenimas „ant ratų” Irenai žinomas nuo vaikystės. Gal todėl ir šiandien jai natūralu ruoštis koncertui ne grimo kambaryje, ne prie kavos puodelio, nors Rėkyvos kultūros namų direktorė Olga Osetrova ir kaitė artistams kavą. Profesionalių cirko artistų dukra nuo mažens įpratusi taip gyventi - ant ratų. Tik Šiauliuose nei vaikystėje, nei dabar, jau pačiai tapus profesionalia scenos dainininke, dažnai būti netenka. Šventės prie Rėkyvos ežero - bene vienintelė vieta, kur jau trečią kartą lankosi I. Starošaitė. Dainuota ir Joninėse, ir Vandens šventėje.

Šešerių buvusi Irena, kai tėvai pradėjo ir ją vežiotis drauge su keliaujančiu cirku. Per šešerius metus apvažiuota visa Sovietų Sąjunga nuo Vladivostoko iki Tiumenės. Tėvas Vladas Starošas buvo cirko „Vilnius” direktorius, o mama Tamara Starošienė - cirko artistė akrobatė, gyveno labai intensyvų gyvenimą. Per šešerius metus Irenai teko mokytis... 50-yje mokyklų. Irena pamena, jog toks gyvenimas jai patiko, nes nestigo įvairovės, teko bendrauti su labai daug žmonių.

Prisimena ir tą pasirodymą, kai cirkas koncertavo Klaipėdoje. Kilnojamo cirko paviljonas buvo ištemptas netoli senojo kelto, kur gyveno Žilvino Žvagulio tėvai. Vėliau Žilvinas pasakojo, kad su draugais dažnai be bilietų lįsdavo į areną pasižiūrėti pasirodymų. „O mes, cirko vaikai, tuos „įsibrovėlius” varydavome lauk”, - prisimena Irena vaikystės metus ir abu su Žilvinu mano, jog jau tada, paaugliai, galėjo būti pažįstami.

Nors pati gyvenusi magišką  ir įdomų cirko artistų gyvenimą, tačiau savo sūnui jo nelinki. Net ir atostogauti žiemą, kaip buvo įpratę, su Vakariu jau nevažiuos, nes tai sutrukdytų mokslui. „Iki ketvirtos klasės sausyje važiuodavome atostogauti į Margaritą Amerikoje, bet šiemet to nedarysime - penktokas jau negali praleisti pamokų be priežasties”, - įsitikinusi mama. Tad atostogaus šeima tik keletą savaičių, kurias su šeima praleis Turkijoje. „Kad su vaiku ilgiau pabūtume”, - sako dainininkė, kurią darbas veda iš vieno šalies miesto į kitą, pamirštant šventes ir asmenines pramogas.

Joninės Irenai Starošaitei, kaip ir dauguma kitų švenčių - darbas. „Paparčio žiedo ieškojimas liko vaikystės svajonėse”, - sako dainininkė, kuriai beveik visos šventės senokai yra darbas. 20-metų darbo scenoje neseniai šventusi atlikėja sako, jog tik dėl dvylikamečio sūnaus Vakario, jei prireiktų,

scenos galėtų išsižadėti. Tad tam, kad nereikėtų nieko aukoti, visur skuba, tarsi skubėtų suspėti gyventi...

Į Jonines Rėkyvoje atskubėjo pirmoji, tarsi ji būtų verta „apšildyti” vėliau koncertavusias grupes  „Pikaso” ir „Nacija”. Tokie planai  - I. Starošaitės Joninės Rėkyvoje nesibaigė. Jai teko išskubėti į... darbą pajūryje.

Visą vasarą drauge su Žilvinu Žvaguliu ir po vieną koncertuos Palangos ir Šventosios klubuose.  Kartą per savaitę pasirodys vis kitame klube. Dainininkė pastebi, jog pastaruoju metu dažniausiai tenka pasirodyti nedideliuose miesteliuose, kur vyksta įvairios šventės. „Man pačiai juose labiau patinka, nes žiūrovas daug nuoširdesnis, imlesnis. Vilniuje žiūrovas jau išlepintas, nuoširdumo mažai”, - sako dainininkė, koncertavusi ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Islandijopje, Arabų Emyratuose.

Tačiau viskas prasidėjo gal net vaikystėje, kai Irena mėgo nuolat dainuoti arba niūniuoti melodijas. Buvusi dvylikos, kai tėvai baigė nuolatines gastroles ir įsikūrė  Vilniuje. Mama juk buvusi rusė, iš Uralo, tad ir kalbėti tekdavo rusiškai. Nors tėvas mokė mamą kalbėti lietuviškai, tačiau jai, vaikui, gyvenant tarp rusakalbių vaikų, šeimoje buvo geriau kalbėti rusiškai. Ir šiandien rusiško akcento nepraradusi Irena Starošaitė tik šešiolikos išmokusi lietuviškai.

Šios kalbos paauglei prireikė tik tuomet, kai pradėjo lankyti „Liepaičių” chorą, nes anuomet ir Vilniuje daug kas kalbėjo rusų kalba ir tai buvo  - jos žmonių ratas. Atėjusi į choro repeticijas Irena nesutiko rusakalbių, todėl stengėsi tik dainuoti, bet ne kalbėti. Sėkmingai mokėsi ir Balio Dvariono muzikos mokykloje, kur taip pat labiausiai suprantama muzikos kalba.

Aštuoniolikos Irena Starošaitė  tapo populiaraus kolektyvo „Trimitas” soliste. Su šiuo kolektyvu teko dalyvauti Tarptautiniame dainų konkurse „Jalta' 88”, ir tapusi diplomante. Tų pačių metų pabaigoje pakviesta dainuoti Lietuvos viešbučio 22 aukšto programoje kartu su grupe „Panorama”. Čia jų keliai su Žilvinu Žvaguliu ir susidūrė. Tai buvo labai intensyvaus darbo metai, koncertuota daugelyje Europos šalių. 

Penkerius metus 1992-1997 metais  Irenai Starošaitei teko dainuoti grupėje „Studija”. Šioje grupėje ir sužibusi Irenos Starošaitės scenos žvaigždė. Tie laikai atlikėjai nepamirštami, nors pati neturėjusi jokių planų  dainuoti klaipėdiečių grupėje „Studija”. Šią grupę puikiai pažino, nes jau tada, kai dainavo „Panoramoje”, klaipėdiečiai Žilvino Žvagulio draugai atvažiuodavo aplankyti žemiečio. „Panorama” drauge su „Studija” buvo sukūrusi didžiulę programą, su kuria koncertavo Bulgarijoje.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose dirbo, kai I. Starošaitė praėjo dainuoti „Studijoje”. 

Lietuvą tada pasiekė  garsas, kaip Arabų Emyratuose subiro pirmoji Žilvino Žvagulio šeima, nes grupė „Panorama” šokėja - pirmoji dainininko žmona, nusprendė skirtis, paliko vyrą ir, žinoma, grupę.

„Kai kolektyvas su šokėjomis išbyrėjo  - aš likau viena. Tada Žilvinas ir mane „paleido”, pasiūlydamas eiti į tuo metu aktyviai koncertuojančią „Studiją”, - prisimena atlikėja penkerius aktyvios koncertinės veiklos metus.

Su „Studija” pusmetį  dirbo Japonijoje.  Šie metai buvo ne tik karjeros kilimo metai, bet ir apsisprendimo metai - į Japoniją išvažiavusi su Žilvino žiedu, kurio užsimovimas turėjo reikšti „Taip”. 

Grįžusi iš Japonijos ne tik su sužadėtuvių žiedu, bet ir kupina energijos, kurios prireikė ne tik šeimos kūrimui, bet ir kūrybai.

Tad beveik prieš dešimtmetį  pasirodė pirmasis solinis albumas „Saulė leidžias”, kurios dainos skamba iki šiol. 2000-ųjų vasarą, lygiai prieš  dešimt metų, sukurtas ir vaizdo klipas ne tik dainai „Saulė leidžias”, bet ir „Gintarai”, kurią atliko drauge su Žilvinu Žvaguliu. Ypač Irena Starošaitė tapo populiari po 2001 metais Lietuvos televizijoje įvykusio tikro garso koncerto.  Šiandien  dainininkė mėgaujasi populiarumu drauge su Žilvinu Žvaguliu ar pritariančiųjų merginų duetu ir koncertuoja daugelyje populiariausių vasaros festivalių.

Dažnas žmogus, dirbantis scenoje ir auginantis vaikus, žino, kad jų darbas vaikams nėra pats didžiausias džiaugsmas. Atvirkščiai, dažnas vaikas... nekenčia savo tėvelio ar mamytės gerbėjų, dėl kurių jie eina į sceną, dirba per šventes, savaitgaliais ar net ir per gimtadienį. Nors kitų draugų tėveliai būna namuose...

Pačiai Irenai atrodo, žinoma, kitaip, nes jai gerbėjai - ir galimybė išgyventi, ir galimybė įvertinti savo populiarumą. Bet ir pačią dainininkę pribloškia, kai sužino apie išskirtinius gerbėjus, kurių taip pat nestinga. „Yra ir tokių, kurie sukūrė mano vardo puslapį internete, kur sudėtos visos įmanomos nuotraukos, publikacijos. Yra ir tokių, kurie stengiasi aplankyti kuo daugiau koncertų ir važiuoja ten, kur koncertuoju”, - pasakojo populiari dainininkė.

Dvylikametis sūnus jau didelio priešiškumo mamos talento gerbėjams nebedemonstruoja. Tačiau kai buvo mažesnis, būdavo labai piktas. Pasak I. Starošaitės, net sakydavo, kad iššaudys visus žiūrovus, kad tik tų koncertų nebebūtų...

Paklausta, ar dviejų  scenos žvaigždžių vaikas dar nėra išmėginęs scenos „skonio”, I. Starošaitė tik šypteli: „Jis iki šiol nerodė jokio entuziazmo dainuoti, tai niekas ir neragina. Nesame iš tų tėvų, kurie stumia vaiką į sceną”. To turėtų norėti, anot I. Starošaitės, pirmiausia pats Vakaris. Nors muzikos mokytoja sakė, kad Vakaris turi puikią klausą, tačiau patys tėvai jo gebėjimų dainuoti netikrino.

Nenustebtų, žinoma, jei vaikas pareikštų norą dainuoti. Juk ji, laukdamasi pirmagimio, net iki septinto nėštumo mėnesio buvo scenoje. „45 minučių gyvo garso koncertą dainavau būdama septynių  mėnesių”, - šypsosi nenuilstanti dainininkė, iki šiol nežinanti poilsio vertės. „Gal ir dėl to, kad gyventi tenka su Žilvinu, su kuriuo ant suolelio nepasėdėsi”, - sako I. Starošaitė, kuriai ir Rėkyvoje ne poilsis rūpėjo. Rėkyvos kultūros namų direktorei Olgai Osetrovai pasiūlius honorarą pasiimti Kultūros namuose, kur užkaista kavutė, Irena galėjusi tik padėkoti ir buvo linkusi čia pat atsiimti užmokestį. Nes tuoj po pasirodymo jos laukia kelionė ir darbas pajūrio klube. 

Vaiko gimimas kiekvienos moters gyvenime - išskirtinis įvykis. Irenai Starošaitei jis tapo dvigubai išskirtinis, nes Vakaris gimė tą pačią dieną, kai ji turėjusi švęsti savo 30-ąjį jubiliejų. Žilvinas Žvagulis, neseniai dalyvaudamas vienoje televizijos laidoje drauge su Vakariu, ėmė ir papasakojo, kad „šis grožis pradėtas pirmosios kelionės į Ameriką metu”. Šią kelionę prieš beveik trylika metų jauniesiems padovanojo pasaulio garso krepšininkas Šarūnas Marčiulionis Žvagulius išgarsinusių vestuvių metu.

Tad vestuvių dovana išaugusi net į gimtadienio dovaną... „Gimus Vakariui, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis”, - neslepia atlikėja, nes vaikui reikėjo skirti daug dėmesio.

Ar nepristinga jo sau ir savo sveikatai, kai gyvenimo tempas toks didelis? Irena Starošaitė  sako, jog turi gyvenimo bėdą - šienligę, kurios negalavimus tenka kęsti. Tačiau dažniausiai vargino ne ligos, bet traumos. Nepamirštama trauma, patirta būnant aštuonerių metukų. Tada Irena keliavo su cirku. Viename parke jodinėjo ant arklio ir nukrito. Pirmąją pagalbą atviro rankos kaulo lūžimo metu suteikusi cirko artistė nusisegė savo liemenėlę ir ja tarsi „žgutu” perrišusi ranką, kad nenukraujuotų.  Iki šiol likę randai primena skaudų įvykį.

Širdyje didžiausias randas liko po cirko „Vilnius” direktoriaus Vlado Starošo ligos. Jį buvo ištikusi klinikinė mirtis. Trylikametė vienturtė dukra atliko dirbtinį kvėpavimą, po kurio tėvas dar savaitę išgyveno.

Teko ir koją susilaužyti. Situacija, pamena Irena, buvusi išties kuriozinė - nusprendė  apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų kaupiamuoju draudimu. Važiavo į draudimo kompaniją pasirašyti sutarties ir... paslydusi nuo laiptelio susilaužė koją. Liko, žinoma, be draudimo išmokos, tačiau scenos ir gipsuota koja neapleido - planuotus pasirodymus dainavusi sėdėdama ant važinėjančios baro kėdės.

Pamiršti teko ir avariją, per kurią didelės traumos ištiko pritariančią vokalistę. Irena tuomet vairavo automobilį. Deja, ir prie Rėkyvis ežero I. Starošaitė atvairavo. Ar nebaugu vairuoti automobilį per visą Lietuvą, turint karčios patirties? Bet I. Starošaitei nėra laiko ir galimybių bijoti. Meilė scenai ir neblėstanti energija padeda įveikti ir baimes, ir traumas, ir gyvenimo negandas, kurių gyvenime netrūko. Tačiau jos nepalaužė ir nesugniuždė stiprios ir energingos moters. Tik suteikė daugiau pasitikėjimo, daugiau drąsos ir noro neapleisti mėgstamo darbo ir mylimų žmonių.