Pernai erkiniu encefalitu užsikrėtė beveik tris kartus daugiau žmonių nei 2008-aisiais, vienas žmogus nuo erkinio encefalito mirė.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje užregistruota 617 erkinio encefalito atvejų, o 2008 metais - 220. Erkiniu encefalitu praėjusiais metais susirgo 37 vaikai (6 proc. visų susirgimų).

Pasak šios tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos Nerijos Kuprevičienės, sergamumas erkiniu encefalitu kinta dėl įvairių socialinių, klimatinių, ekonominių veiksnių, gyventojų elgsenos - kaip dažnai jie iškylauja gamtoje ir pan.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriamos didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms, čia yra didesnė tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu nei daugelyje kitų Europos šalių. Kaip ir praėjusiais metais, didžiausias sergamumas registruotas Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.

Erkinio encefalito židinių randama 27 Europos šalyse. Kasmet vidutiniškai Europoje ir Rusijoje erkiniu encefalitu suserga apie 13 tūkst. žmonių. Apie 2 proc. susirgusiųjų šia liga miršta, apie 35-58 proc. patiria ilgalaikių neurologinių sutrikimų: koncentracijos problemos, paralyžius, kalbos sutrikimai, teigiama pranešime spaudai.

Pastaraisiais metais specialistai pastebi, kad Europoje daugėja zonų, kuriose yra rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu - infekuotų erkių jau randama ir aukštai kalnuose, ir netoli Šiaurės ašigalio.

Ligą galinčios sukelti erkės ne tik plečia savo veiklos zonas, bet ir "ilgina veiklos laiką". Tradiciškai laikyta, kad nuo jų galima nukentėti balandžio - spalio mėnesiais, tačiau, pavyzdžiui, pernai Vokietijoje jos jau buvo aktyvios vasarį - kovo pradžioje. Toks erkių aktyvumas siejamas su klimato atšilimu.

Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai.

 

ELTA