Rusų patarlė sako: „jeigu valgysi duonos ir kopūstų, sveikata nesiskųsi“.

Kopūsto pavadinimas kilęs iš senovės lotynų kalbos žodžio „koputum“ - galva, nusakančio savotišką augalo pagrindinės dalies struktūrą.

Senovės rašto paminklai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, bus paplitę iš Senovės Romos. Romėnai augino daug kopūstų rūšių: gūžinius, lapinius ir ropinius, brokolius. „Iš visų daržovių – pirmoji“ - taip vadino kopūstus senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Porcijus Katonas Vyresnysis.

Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsus ir ligos jų lenkiasi. O Pitagoras manė, kad kopūstai gali... palaikyti žvalumą ir tinkamą nuotaiką.

Senovės Egipto gyventojai atkakliai patarinėjo įtraukti kopūstus į vaikų mitybą, nes nuo jų vaikai „darosi stiprūs“.

Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai.

Mūsų protėviams kopūstai patiko. Jie buvo vartojami švieži, rauginti, troškinti, kaip įdaras kitiems patiekalams, ypač žuvies ir mėsos. Per ilgus pasninkus žmonės valgydavo kopūstus ir žuvį. Neturtingi žmonės kopūstus valgė visus metus. Matyt, ne veltui Rusijoje buvo patarlė: „Kopūstai patys lenda į burną“.

Vėlyvą rudenį negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gauname mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išlaikomų daržovių yra kopūstai. Tai vertinga daržovė, kurioje gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino, gausu įvairių fermentų, kalio druskos, fosforo, sieros, kalcio, mangano, magnio, geležies druskų, vario organinių rūgščių, fitoncidų, pakankamai jodo. Ypač naudingos yra kopūstų sultys, kurios, be kita ko, turi ir gydomųjų savybių.

Liaudies medicina kopūstų sultis laiko viena iš geriausių priemonių nuo daugelio ligų. Jomis gydomos įvairios žaizdelės, opelės, netgi pūliniai, taip pat kepenų, blužnies ir viso virškinamojo trakto negalavimai. Kopūstų sultys teigiamai veikia nervų sistemą, medžiagų apykaitą. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina  kosulį, šalina užkimimą.

Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų, o vitamino C – askorbo rūgšties yra tiek pat, kiek apelsine.

Įdomu tai, kad askorbo rūgštis kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek ir jos pirmtako – askorbigeno – pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma – ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą. Ir tai dar ne viskas. Jeigu kaitinant vaisius ir daržoves juose esantys vitaminai suyra, tai saikingai termiškai apdorojant kopūstus juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes askorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Todėl kopūstų sultys – puiki priemonė dar ir nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas.

Unikalusis vitaminas U

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys yra nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau jo buvo vaistų opoms gydyti sudėtyje. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.

Kaip tinkamai gydytis

Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis, tai būtina atsiminti, kad jas gerti reikia tik šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas ne ilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miestų ekologiškai išaugintas daržoves.

Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų bandyti pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis – raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti.

Liaudies medicinos receptai

Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stiklinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.

Šviežios sultys vartojamos ir serganti stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.

Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.

Sergant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju. Gydymo kursas kartojamas po 4-6 mėnesių,

Ūmų viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kosulį galima įveikti per 5-6 dienas, jeigu 3-4 kartus per dieną išgersite po pusę stiklinės kopūstų sulčių su cukrumi arba medumi (1 arbatinis šaukštelis).

Kopūstų sultys - nuo daugelio negalavimų, tačiau jomis piktnaudžiauti nevalia.

Parengė Liudvikas RULINSKAS