Ketinama kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prašyti kuriamos laikinosios Seimo komisijos galimai politikų ir įvairių grupuočių įtakai teisėsaugai nagrinėti, kad jos pasidomėtų Elektroninės sveikatos programos projektu.

Šio projekto dviem etapams įgyvendinti skirta 17 mln. litų, tikslai - neįgyvendinti, jis yra neįteisintas, o artėja trečiasis etapas, kuriam numatoma skirti dar maždaug 90 mln. litų, teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas antradienį per spaudos konferenciją.

"Įgyvendinus du projekto etapus turėjo būti sukurtas centrinis modulis, prie kurio turėjo jungtis gydymo įstaigos. To produkto mes neturime, gydymo įstaigos diegia elektroninės sveikatos sistemą savo įstaigose praktiškai savarankiškai. Nebus galimybių jas sujungti, nes kiekviena įgyvendina idėjas atskirose programose", - sakė A. Matulas.

Parlamentarui įtarimą kelia tai, kad nesutvarkius iki galo dokumentų programą pradėti skatinę buvę sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga ir ministerijos sekretorius Saulius Janonis dabar dirba privačioje kompanijoje, kuri ruošia projektus įstaigoms, norinčioms įgyvendinti elektroninės sveikatos projektą savo įstaigose.

"Trečiajam projekto etapui yra numatyta apie 90 mln. litų. Jie turėtų būti skirti konkrečioms įstaigoms diegti informacinę sistemą, taip pat ir ligonių registravimo sistemą", - teigė A. Matulas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas aiškino, jog siekiant padaryti šį projektą skaidresnį per pastaruosius trejus metus buvo išnaudoti visi galimi parlamentinės kontrolės mechanizmai, bet tikslo nepasiekta.

"Šiandien (antradienį - ELTA) Seimas turėtų apsispręsti ir patvirtinti laikinąją komisiją, kuri tirtų galimą politikų įtaką ir įvairių grupuočių įtaką bei poveikį teisėsaugai. Manyčiau, kad šios laikinosios komisijos darbo objektas turėtų būti ir elektroninė sveikata. (...) Esu paruošęs ir dar vieną kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad ištirtų projektų lėšų panaudojimą", - sakė A. Matulas.

Į Generalinę prokuratūrą Seimo Sveikatos reikalų, Audito, Informacinės plėtros komitetai dėl Elektroninės sveikatos projekto jau buvo kreipęsi 2008-aisiais ir tų pačių metų gale gavo atsakymą, kad dėl pateiktos medžiagos nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pasak A. Matulo, Sveikatos reikalų komitetas dar 2007 metais įžvelgė gana daug neskaidrių dalykų projekte - nebuvo skirtas projekto tvarkytojas, patvirtinti nuostatai. Dėl to kreiptasi ir į tuometę Vyriausybę, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri pažadėjo domėtis projektu. 2008 metais įvairių nusižengimų įgyvendinant projektą rado ir Valstybės kontrolė.

"Buvo siuntinėjami buvusių sveikatos apsaugos ministrų raštai, pateikti planai, kada bus klaidos ištaisytos, deja, iki šiol priemonių planas realiai nėra įgyvendintas", - sakė A. Matulas.

Pasak komiteto vadovo, projekto tvarkytoju ketinama skirti Valstybinę ligonių kasą, tačiau realiai jis dar nėra paskirtas, vadinasi, programą ir toliau be jokios pastovios kontrolės įgyvendina tik Sveikatos apsaugos ministerija. Iki šiol, A. Matulo teigimu, nėra patvirtinti ir nuostatai, tai žadama padaryti iki spalio.

"Matydamas, kad pirmi du etapai nedavė apčiuopiamų rezultatų, komitetas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri įvertintų ministerijos kompetenciją, projektų diegimo eigą ir nustatytų, ar galima tęsti projekto įgyvendinimą. Gavome atsakymą iš ministro Raimondo Šukio, kad pritarė tokios grupės sudarymui. Į ją siūlo įtraukti daugybės ministerijų, universitetų atstovus ir spręsti šiuos dalykus", - sakė A. Matulas.

ELTA