Daugelis žmonių vartoja vaistus, o kai kuriems medikamentai jau yra tapę antrąja duona. Deja, mažai kas domisi, kaip jie veikia vartojami skirtingu paros metu arba kodėl vieni medikamentai geriami, kiti leidžiami, kuo vaistus reikia užgerti. Kaip viskas gyvenime turi savo tvarką, taip ir vaistai turi būti vartojami pagal tam tikras taisykles. Jas turime gerai žinoti, kad apsisaugotume nuo grėsmės sveikatai.

Kada kramtyti, o kada ne

Reikėtų įsidėmėti, kad kapsulių kramtyti negalima. Kad būtų lengviau jas nuryti, galima pamerkti į vandenį arba tiesiog suvilgyti seilėmis. „Tablečių, išskyrus kramtomąsias, dražė kramtyti nereikia. Nekramtomos ir kai kurios tabletės, padengtos specialiu sluoksniu arba pailginto veikimo. Kartais žmonės galvoja, kad sukramčius tabletę, ji greičiau veikia. Tačiau toks supratimas klaidingas, nes sukramčius tabletes, jų veiklioji medžiaga ilgiau ir labiau veiks, pavyzdžiui, aspirinas dirgins burnos, dantenų, liežuvio, stemplės gleivinę. Beje, sukramčius specialiu sluoksniu padengtą tabletę jos veikliąją medžiagą gali suardyti skrandžio sulčių druskos rūgštis, todėl vaistas gali tiesiog neveikti“, - teigia farmakologijos profesorius.

Tikriausiai aišku, kad po liežuviu dedamos tabletės, pavyzdžiui, nitroglicerino kramtyti nereikia, nes per burnos gleivinę ji labai greitai absorbuojasi ir pradeda veikti jau po vienos, kitos minutės. Jeigu tirpią tabletę paskubėsime sukramtyti ir nuryti, jos veikliąją medžiagą suardys virškinimo fermentai, o tai reiškia, kad vaistas bus ne toks veiksmingas.

Prieš ar po valgio?

Yra vaistų, kurie stipriai dirgina virškinamojo trakto gleivinę, todėl juos patartina vartoti valgio metu arba pavalgius. Pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diklofenakas, ibuprofenas, kurie dažnai vyresnio amžiaus žmonių vartojami sąnarių skausmams malšinti, geriami po valgio, nes jie dažniausiai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus. Pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti skrandžio erozijas ar net opas. Tokius vaistus geriau užsigerti pienu.

Sterordinius vaistus nuo uždegimo reikia vartoti po valgio, nes šie vaistai dažnai tampa virškinamojo trakto sutrikimų priežastimi, didina skrandžio sulčių sekreciją, gali sukelti skrandžio opas. Paprastai šių vaistų paros dozė išgeriama vieną kartą rytą.

Kaip gerti antibiotikus, kai rimtai susergame rudens darganų sukeltomis ligomis? „Antibiotikai geriausiai įsisavinami, jeigu yra geriami prieš valgį. Išimtis gali būti gana stipriai virškinamojo trakto gleivinę dirginantys antibiotikai, pavyzdžiui, doksidiklinas, todėl juos reikia gerti valgant arba pavalgius, - aiškina farmakologas profesorius V. Budnikas. - Kai kurie antibiotikai vartojami grybelių sukeltoms odos ligoms gydyti, geriami po valgio, be to, geriau absorbuojami iš virškinamojo trakto, jeigu valgoma riebaus maisto“.

Daugelis iš mūsų esame patyrę virškinimo sutrikimų, kai prisiragaujame skanaus maisto. Tada reikia ieškoti tabletės, kuri mums padėtų. Dažniausiai šiems sutrikimams palengvinti vartojami virškinimo fermentai, pavyzdžiui, pankreatinas, kurie geriami prieš valgį arba valgant, nekramtant, užsigeriant nedideliu vandens kiekiu.

Rudenį pradėjus sirgti įvairiomis peršalimo ligomis, stipriai kosint, tabletes, kurios vartojamos sergant plaučių ir bronchų ligomis, klampiems skrepliams skystinti, reikia gerti po valgio ir užsigerti didesniu skysčio kiekiu, nes tada vaistai stipriau veikia. Negalima tablečių kramtyti.

Nusilpusiam organizmui gresia mažakraujystė, kuri yra gydoma geležies preparatais, - jie geriami prieš valgį.

Antrojo tipo cukriniu diabetu sergantys suaugę žmonės tabletes turėtų gerti 30-60 minučių prieš valgį ir užsigerti nedideliu skysčio kiekiu. Kai kuriuos vaistus, skirtus tuberkuliozei, susilpnėjusiai skydliaukės funkcijai gydyti, reikia stengtis išgerti prieš pusryčius.

Vaisto pakuotės lapelyje pateikiama informacija, kokiu metu vaistą reikia gerti, jei tokios informacijos nėra arba jeigu gydytojas to nenurodė, vadinasi, maistas nedaro didelės įtakos vaistui įsisavinti.

Rytą ar vakare?

Nuo 6 valandos ryto kūnas pasirengia prabusti, pakyla kraujospūdis ir padažnėja pulsas. Todėl rytais reikėtų vartoti kraujo spaudimą mažinančius vaistus.

Nuo 7 iki 9 valandos organizmas dažniausiai gamina hormono kortizono. Tuo metu organizmas būna labiausiai pasiruošęs priimti medikamentus su kortizonu. Šiuo paros metu reikėtų vartoti visą paros dozę. Netinka šis patarimas tik astma sergantiems žmonėms.

Sąnarių negalavimai dažniausiai pasireiškia vėlyvą popietę, todėl vaistus nuo skausmo tikslingiausia vartoti rytais.

Turint bėdų dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, vaistus reikėtų vartoti keletą valandų po paskutinio valgymo, nes skrandžio rūgščių gamyba yra didesnė vakarais nei rytais. Tinkamu laiku gerdami vaistus užtikrinsite sau ramybę ir gerą poilsį naktį, nedirgins staiga skrandyje „prabudęs drakonas“.

Vaistai odos ir plaukų problemoms gydyti geriausiai veiks, jeigu bus vartojami vakare, o medikamentus nuo skausmo, kuriuose yra aspirino, geriausiai organizmas priima vakare.

Pavasarį užklumpančios šienligė, alergija ir astma ūmiausios ir pavojingiausios yra 4-5 valandos nakties, todėl antinistamininiai vaistai bei medikamentai nuo astmos yra vartojami prieš miegą.

Kraujospūdį mažinantys pailginto veikimo vaistai vartojami vakare. Jiems būdingas uždelsto veikimo efektas, t. y. veikia rytą, kai jų labiausiai organizmui reikia.

Vaistai nuo reumato vakare toleruojami geriau ir gali sumažinti rytinius negalavimus.

Kuo geriausia užgerti vaistus?

Geriausia vaistus užsigerti nešaltu vandeniu. Kuo vaistas labiau dirgina virškinamojo trakto gleivinę, tuo didesniu vandens kiekiu jį reikia užsigerti. Pavyzdžiui, antibiotiko eritromicino nepatartina užsigerti rūgščiomis gaivomis arba sultimis, nes jis iš dalies neatsparus rūgštims.

Tetraciklinų grupės antibiotikai su kalciu ir kitais elementais, aliuminiu, magniu ir kt. sudaro netirpius nesiabsorbuojančius ir antimikrobiškai neveikiančius kompleksus, todėl jų preparatų negalima užsigerti daug kalcio turinčiu pienu ir jo produktais. Išgėrus tokių vaistų dar bent dvi valandas reikia nevalgyti varškės ir kitų pieno produktų. Tik doksiciklino įsisavinimui pienas ir jo produktai nedaro didesnio poveikio, nes jis su kalciu jungiasi mažiau.

Beje, stovint arba sėdint reikia gerti stipriai vietiškai dirginančius vaistus, nes išgėrus gulint jie ilgiau išbus stemplės gleivinėje – gali ją dirginti ar net pažeisti.

Prieš pradedant vaisto vartojimą būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir jo neišmesti, nes gali prireikti dar kartą perskaityti jame pateiktą informaciją.

Reikia prisiminti, kad tablečių negalima vartoti pasibaigus jų tinkamumo laikui, priešingu atveju, vaistas gali veikti silpniau ir nesukelti reikiamo arba sukelti nepageidaujamą arba net toksinį poveikį.

Savigydai galima vartoti tik be receptų vaistinėse parduodamus vaistus, Pavyzdžiui, jeigu ligonis, kuriam skauda sąnarius, iš kaimynės ir gavęs stipriai veikiančių vaistų ilgesnį laiką ar didesnę dozę jų pavartojęs, jam gali pasireikšti stiprus šalutinis poveikis. Tokie vaistai veikia įvairiai net paskirti gydytojo gali sukelti šalutinį poveikį, virškinamojo trakto sutrikimus – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, kurios gali prakiurti be skausmo ar kitų simptomų, sumažinti kalio – gali sutrikti širdies ritmas, sumažinti kalcio kiekį kraujyje – gali išretėti kaulai.

Taigi vaistų vartojimas nėra tik paprastas neatsakingas veiksmas. Kiekviena išgerta tabletė veikia įvairias mūsų organizmo sistemas. Todėl medikamentus vartodami atsakingai galima išvengti nemalonaus šalutinio poveikio, o laiku išgerti vaistai padės įveikti sveikatos problemas.

Parengė Liudvikas RULINSKAS