Šiaulių regioninio audiologijos kabineto specialistė Jolanta Klovienė sako, kad smarkiai padaugėjo dėl pablogėjusios klausos besikreipiančių šiauliečių.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vis daugiau atvejų nustatoma, kada reikia skirti klausos aparatą, tačiau ne visiems jų užtenka. Pasak J. Klovienės, žmonės nenori laukti eilėje, todėl daugelis ryžtasi įsigyti klausos aparatus už savo lėšas, nors jiems priklauso juos gauti nemokamai.

Sprendžia šeimos gydytojas
Pasak sveikatos specialistų, vos tik žmogus pastebi, kad blogiau girdi, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustatys pablogėjusios klausos priežastį. Klausa gali blogėti dėl įvairiausių priežasčių – infekcijos, traumų, auglių, vidaus organų ligų, kraujagyslių spazmų, amžiaus pakitimų ar kitų sveikatos sutrikimų. Šeimos gydytojas sprendžia, ar pacientą reikia siųsti konsultuotis pas specialistą – gydytoją otorinolaringologą. Jei bus nustatyta, kad būtinas klausos aparatas, gydytojas išduos siuntimą į audiologijos centrą ar kabinetą, kuriame kiekvienam pacientui asmeniškai pritaikomas tinkamas aparatas. Visuose didžiuosiuose miestuose yra įrengti klausos aparatų pritaikymo kabinetai. Medikai sako, kad specialiai tam žmogui parinktas klausos aparatas gerokai pagerina klausą, o kai kuriems klausos aparatas padeda išlyginti klausos trukdžius beveik šimtu procentų.

Klausos aparatų trūksta
Pasak J. Klovienės, Šiauliuose dėl suprastėjusios klausos kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės ir kasmet norinčių gauti aparatą skaičius didėja. Kadangi nemokamai skiriamų aparatų skaičiai nedideli, žmonės priversti laukti savo eilės. „Šiems metams Šiaulių regioninio audiologijos kabinetas gavo 70 stiprių klausos aparatų, skirtų turintiems didesnius klausos sutrikimus ir 33 silpnesnius klausos aparatus. Jau dabar iš silpnesnių liko vos keletas, o tai reiškia, kad metams skirtas silpnesnių klausos aparatų limitas beveik išnaudotas. Prašysime, kad mums vėl skirtų klausos aparatų, nes eilėse laukia daug žmonių“, – sako J. Klovienė.
Pernai klausos aparatams pirkti Lietuvoje buvo skirta 1,4 milijonai litų iš privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšų, iš kurių 819 asmenų pasinaudojo galimybe gauti kompensaciją, dar 45 asmenims buvo implantuoti kochleariniai implantai, kuriems buvo išleista 3,7 milijonai litų.
„Atlikus tyrimus, nustatome, ar tam žmogui tikrai reikia klausos aparato. Tokių žmonių vis daugėja. Jei žmogus nusprendžia pats pirkti klausos aparatą, nes nenori laukti eilėje, supažindiname su galimybe už įsigyta aparatą gauti kompensaciją“, – sako J. Klovienė.

Apdraustiesiems aparatai skiriami nemokamai
Remiantis Teritorinių ligonių kasų informacija, nemokamai gauti klausos aparatą turi teisę apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Už juos sumoka ligonių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Neapsidraudusieji turėtų sumokėti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. Nemokamai aparatai suaugusiesiems skiriami vienai ausiai, o vaikams iki 18 metų ir asmenims iki 24 metų, besimokantiems specialiosiose ir aukštosiose mokyklose, aparatai skiriami vienai arba abiem ausims. Nemokami klausos aparatai skiriami vieną kartą per 5 metus. Tačiau jei klausa sparčiai blogėja, klausos aparatas gali būti keičiamas anksčiau nei po 5 metų.
Klausos aparatus ligonių kasos perka centralizuotai, o pacientams jie skiriami eilės tvarka. Tačiau, jei žmogus nori nelaukti, kol klausos aparatas bus nupirktas eilės tvarka, sveikatos specialistų teigimu, gali jį įsigyti savo lėšomis ir gauti kompensaciją.
„Žmonės skambinasi ir teiraujasi, ar jau yra gautas jam priskirtas klausos aparatas. Jei tuo metu to aparato jau nebeturime, žmogui vėl tenka laukti eilėje. Beveik metus laiko žmogus laukia jam priskirto aparato, todėl nieko keisto, kad žmonės patys rodo iniciatyvą ir perkasi aparatus, kad greičiau galėtų jais naudotis“, – sako J. Klovienė.

Galima tikėtis kompensacijos
Įsigijus brangesnį, nei ligonių kasų perkamas aparatas, žmogui yra kompensuojama tik dalis sumokėtos sumos. Kompensacijos dydis atitinka ligonių kasų centralizuotai perkamo klausos aparato kainą. Tad priklausomai nuo klausos aparato modelio, individualiai pritaikomo pagal prikurtimo laipsnį, kompensacija gali svyruoti nuo 181,65 iki 427,35 lito.
Savo lėšomis įsigijus klausos aparatą, dėl kompensavimo reikia kreiptis į Valstybinę ligonių kasą. Kompensavimo prašymo formą užpildo ir pasirašo audiologas ar klausos aparatų pritaikymo kabineto gydytojas specialistas. Pacientas nurodo reikiamus duomenis (sąskaitos, į kurią turi būti pervedama kompensuojamoji suma, duomenis). Kartu su prašymu turi būti pateikta įmonės, iš kurios buvo perkamas aparatas, sąskaita faktūra (originalas) ir kasos čekiai. Jei visi duomenys teisingai nurodomi, kompensacija pervedama į paciento asmeninę sąskaitą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo datos.