Amžius, gyvenimo būdas, paveldimumas ir kiti veiksniai daro įtaką mūsų sveikatai, todėl Diana Šiurkienė, Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, ragina šiauliečius rūpintis savo sveikata –  išsitirti bei paraginti išsitirti savo šeimos narius ir artimuosius. „Kviečiame aktyviau naudotis valstybės siūlomomis galimybėmis nemokamai pasitikrinti sveikatą. Lietuvoje vykdomos prevencinės sveikatos programos leidžia anksti nustatyti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti“- rašoma jos pranešime spaudai.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis šiuo metu yra apmokamos gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
Tai programa, kurios metu pacientei paimamas citologinio tepinėlio mėginys. Atlikus jo tyrimą ir gavus rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Šioje programoje kas 3 metus turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

Krūties vėžio prevencinė programa
Pagal šią prevencinę programą atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti telefonu mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).

Prostatos vėžio prevencinė programa
Pagal šią prevencinę programą pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PSA tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa
Pagal šią prevencinę programą pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir prireikus biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa
Pagal šią prevencinę programą šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad 1 kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tikrintis sveikatą širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje kiekvienais metais turėtų visi vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) bei moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

Mokėti nereikia, kur kreiptis?
Dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, tad pacientams už tyrimus, gydytojų darbą ir sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Dėl dalyvavimo gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.

Norime atkreipti dėmesį, kad tikslinis amžius kiekvienoje prevencinėje programoje yra nustatytas dėl to, kad būtent to amžiaus žmonėms būtent ta liga pasireiškia dažniausiai. Prevencinių programų įgyvendinimo priemonės nustatomos vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis, įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis.

Svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Ragina dalyvauti
Kasmet ligų prevencijos programoms finansuoti iš PSDF skiriama vis daugiau lėšų. Pavyzdžiui, prieš 13 metų šiam tikslui buvo skirta 7,5 mln. eurų, 2018 m. – beveik 17,8 mln. eurų, 2019 m. – 19,7 mln. eurų, o 2020 m. – beveik 3 kartus daugiau arba 23,7 mln. eurų.

Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y. – apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų).

Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y. 28 proc. mažiau nei 2019-aisiais (119 tūkst. moterų).  

Pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pernai pasitikrino 51 tūkst. vyrų – 43 proc. mažiau nei užpernai (90 tūkst. vyrų).

Storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 175 tūkst.  žmonių (33 proc. mažiau), 2019 m. – 261 tūkstantis.

2020 m. širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje  programoje dalyvavo  217 tūkst.,  2019 m. – 292 tūkst. asmenų – maždaug 26 proc. mažiau nei 2019 metais.